Miestelio paštininkės kasdienybė - ralio trasą primenantys keliai

 (8)
Retas, kuris tiksliai žino kaip iš tikrųjų atrodo miestelių paštuose dirbančio laiškanešio kasdienybė, kokia jo darbo specifika bei koks už tai gaunamas atlyginimas.
© J. Gečo ("Zombervilis") nuotr.

Savo pasakojimą pradėsiu nuo to, jog šią vasarą dirbau laiškaneše vieno miestelio pašte, kuris priklauso AB „Lietuvos paštas“. Įsidarbinau iškart po šioje bendrovėje įvykdytos reformos, kuomet, mano žiniomis, darbuotojams buvo sumažinti etatai ir padidintas darbo krūvis. Po atliktos pertvarkos laiškininkai turėjo tapti „mobiliais“, t.y. savo transportu vežioti įvairias korespondencijas, siuntas, pensijas, pardavinėti prekes ir teikti įvairiausias pašto paslaugas (rinkti mokesčius ir pan.). Taigi, man per dieną reikėjo dirbti 5 valandas (0,6 etato), o kartais ir daugiau.

Per tą laiką turėdavau apvažinėti tris pašto teritorijoje esančius kaimus ir teikti jau ankščiau mano minėtas paslaugas. Deja, dėl didelio darbo krūvio ne visada klientams pavykdavo suteikti paslaugas laiku – spauda dažnai kai kuriuos pasiekdavo tik vakare, todėl už tai iš jų tekdavo išklausyti nemažai priekaištų. Verta paminėti, kad už išvažinėtą kurą per mėnesį gaudavau kelis šimtus litų, tačiau tai palyginus tik centai su tai, už kiek iš tikrųjų pravažinėdavau. O keliai, kuriais tekdavo keliauti pas klientus labiau primindavo ralio trasą – visur žvyras, purvas bei duobės, kuriomis važinėjant greitai gali likti be automobilio.

Taigi, dalindamasi savo patirtimi norėjau tik supažindinti žmones, kokiomis sąlygomis miesteliuose bei kaimuose dirba laiškininkai už tai tegaudami vos kelis šimtus litų per mėnesį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI paprašė komentaro AB „Lietuvos pašto“ atstovės žiniasklaidai Aurelijos Jonušaitės apie tai, ar yra tekę gauti nusiskundimų, kad paštininkai nesuspėja atlikti savo darbo bei to, kokiu būdu jiems apmokama už darbo reikalais sunaudotą kurą.

„Lietuvos paštas motorizuotiems laiškininkams sudaro maršrutus, pagal kurį laiškininkas važiuoja. Motorizuotiems laiškininkams yra apmokama pagal nuvažiuotus kilometrus. Dėl motorizuotų laiškininkų darbo valandų skundų nesame gavę. Atvirkščiai, važinėdami automobiliais laiškininkai daug greičiau aptarnauja klientus nei eidami pėsčiomis“, - nurodė ji.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Ko nori urėdai? (48)

Esu tas urėdas, kuris aplinkiniais keliais vis minimas žiniasklaidoje, tačiau nedrįstama įvardinti – kas gi jis toks? Patenkinsiu smalsumą – tas nedorėlis, kuris urėdu dirba nuo 1985 metų, esu aš.

Į Lietuvą grįžusi emigrantė pašiurpo: ar čia tikrai liko tik tokios moterys? (529)

Esu emigrantė. Jau 6 metus negyvenu Lietuvoje. Kvaila sakyti, bet na, mano laikais (dabar man trisdešimt), to, apie ką rašysiu, nebuvo. Galėčiau prisiekti, kad nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų daug kas pasikeitė. Ar čia tikrai liko tik „tuštutės“?

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (496)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Susitikinėjau su „barakuda“ – ji mane išmokė svarbaus dalyko (221)

„Jei reiktų pasakyti, kad barakuda visada blogai, pasakyčiau, kad ne“, – ne vieną stebinančią mintį DELFI diskusijų skiltyje išsakė komentatorius „Konfucijus“. Perskaitęs atvirą vaikino istoriją „Trūko kantrybė – pažinčių svetainėje sutikau „barakudą“, jis išdrįso viešai pasidalyti savo mintimis apie sutiktas moteris, kurioms labiausiai rūpėjo jo pinigai. Dalijamės jo diskusijų skiltyje paskelbtu pasakojimu ir kviečiame atsiųsti savąjį el.p. pilieciai@delfi.lt.

Studento pagalbos šauksmas: bendrabutis – prastas, o administracija mumis naudojasi (65)

DELFI sulaukė pasipiktinusio, Lietuvos sporto universiteto studentu prisistačiusio žmogaus skundo, kuriame jis sukritikavo sprendimą priverstinai apklausti šio universiteto studentus. Pasak skundo autoriaus, prisijungiant prie informacinės sistemos, buvo privaloma atsakyti į apklausą apie universiteto autonomiją. Be to, skaitytoją stebina ir minėto universiteto bendrabučio sąlygos. „Labai liūdna, kad aukštosios mokyklos administracija, besigirdama moksliniais pasiekimais, pamiršta paprastas studentų gyvenimo sąlygas“, – rašė skundo autorius. Jo laišką ir universiteto komentarą galite rasti žemiau.