Miestelio paštininkės kasdienybė - ralio trasą primenantys keliai

 (8)
Retas, kuris tiksliai žino kaip iš tikrųjų atrodo miestelių paštuose dirbančio laiškanešio kasdienybė, kokia jo darbo specifika bei koks už tai gaunamas atlyginimas.
© J. Gečo ("Zombervilis") nuotr.

Savo pasakojimą pradėsiu nuo to, jog šią vasarą dirbau laiškaneše vieno miestelio pašte, kuris priklauso AB „Lietuvos paštas“. Įsidarbinau iškart po šioje bendrovėje įvykdytos reformos, kuomet, mano žiniomis, darbuotojams buvo sumažinti etatai ir padidintas darbo krūvis. Po atliktos pertvarkos laiškininkai turėjo tapti „mobiliais“, t.y. savo transportu vežioti įvairias korespondencijas, siuntas, pensijas, pardavinėti prekes ir teikti įvairiausias pašto paslaugas (rinkti mokesčius ir pan.). Taigi, man per dieną reikėjo dirbti 5 valandas (0,6 etato), o kartais ir daugiau.

Per tą laiką turėdavau apvažinėti tris pašto teritorijoje esančius kaimus ir teikti jau ankščiau mano minėtas paslaugas. Deja, dėl didelio darbo krūvio ne visada klientams pavykdavo suteikti paslaugas laiku – spauda dažnai kai kuriuos pasiekdavo tik vakare, todėl už tai iš jų tekdavo išklausyti nemažai priekaištų. Verta paminėti, kad už išvažinėtą kurą per mėnesį gaudavau kelis šimtus litų, tačiau tai palyginus tik centai su tai, už kiek iš tikrųjų pravažinėdavau. O keliai, kuriais tekdavo keliauti pas klientus labiau primindavo ralio trasą – visur žvyras, purvas bei duobės, kuriomis važinėjant greitai gali likti be automobilio.

Taigi, dalindamasi savo patirtimi norėjau tik supažindinti žmones, kokiomis sąlygomis miesteliuose bei kaimuose dirba laiškininkai už tai tegaudami vos kelis šimtus litų per mėnesį.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI paprašė komentaro AB „Lietuvos pašto“ atstovės žiniasklaidai Aurelijos Jonušaitės apie tai, ar yra tekę gauti nusiskundimų, kad paštininkai nesuspėja atlikti savo darbo bei to, kokiu būdu jiems apmokama už darbo reikalais sunaudotą kurą.

„Lietuvos paštas motorizuotiems laiškininkams sudaro maršrutus, pagal kurį laiškininkas važiuoja. Motorizuotiems laiškininkams yra apmokama pagal nuvažiuotus kilometrus. Dėl motorizuotų laiškininkų darbo valandų skundų nesame gavę. Atvirkščiai, važinėdami automobiliais laiškininkai daug greičiau aptarnauja klientus nei eidami pėsčiomis“, - nurodė ji.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Suomijos mokykloje apsilankiusios mokytojos pamatė, ko reikia Lietuvai: kai kurie daiktai sukėlė ir pavydą (175)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje daug kalbama apie švietimo kaitą. Nuomonės pačios įvairiausios, bet atsakingų požiūrių ir kaitos krypčių įvardyti nedrįstama. Visiems aišku, kad keisti reikia, bet ką ir kaip? Marjo Kylonen, Helsinkio pradinio ugdymo kuratorė, uždavė prasmingą klausimą: „Ar eitumėte pas stomatologą, kuris naudoja praeito amžiaus įrankius?“

Nufilmuota patirtis kelyje: įpykęs vairuotojas nusprendė man atkeršyti? (122)

Į DELFI kreipėsi pasipiktinęs skaitytojas Miroslavas, nusistebėjęs kito vairuotojo elgesiu kelyje. Vairuotojas pasakoja, kad užsitraukė pastarojo nemalonę, kai neva neleido persirikiuoti kitam automobiliui. Pateikiame skaitytojo atsiųstą vaizdo įrašą ir pasakojimą, kviečiame jus įvertinti situaciją bei dalintis savo patirtimi kelyje el. paštu pilieciai@delfi.lt.

Grįžti į Lietuvą emigrantui trukdo 3 klausimai: valstybė daro viską, kad neparvyktume (179)

Norėčiau paklausti premjero ir kitų mūsų valstybės politikų, kodėl kasdien yra kalbama kaip emigrantai grįš į Lietuvą, bet iš tikrųjų daroma viskas, kad jie būtų paversti „blogiečiais“? Jau nebe pirmus metus kasdien skaitau, kaip daug bus padaryta pritraukiant žmones grįžti – tokie pažadai prisidėjo ir prie valstiečių išrinkimo. Bet viskas daroma atvirkščiai: ne tik nesudarytos padorios sąlygos grįžti, bet nuolat priimami sprendimai, užkertantys visus įmanomus kelius į tėvynę.

Buvusi dailės mokytoja sugėdino lietuvių kalbos mokančią kolegę (114)

Gerbiama Lietuvių kalbos mokytoja, parašiusi, kad dailės pamokos yra mažiau svarbios nei lietuvių kalbos, man priimtinas Jūsų noras nedaugiažodžiauti, todėl iš karto einu prie esmės. Na, pažiūrėkime į Tamstos argumentus iš kitos pusės.

Renginyje pasibaisėjo mokytojų elgesiu: A. Tapinas buvo teisus (278)

Perskaičiau Andriaus Tapino straipsnį, šįkart jis man labai artima tema – apie mokytojus, „Kokie šventi mokytojai, kokie baisūs tėvai, kokie baisūs vaikai“. Kad ir kaip nesmagu bebūtų, teko viduje pritarti jo pastebėjimams. Greičiausiai tas pritarimas ir būtų likęs tik viduje, jei nebūčiau paskaičiusi „nuskriaustųjų ir įžeistųjų“ mokytojų komentarų, kur piktinamasi, kad Andrius Tapinas nepabuvęs mokytojams skirtuose seminaruose drįsta juos taip šmeižti.