Metro ar tramvajus: ko reikia Vilniui?

 (66)
Visi miestai susiduria su transporto sistemos ir gyventojų susisiekimo problemomis, todėl nuolat ieškoma, kaip efektyvinti susisiekimą miestuose, kaip spręsti spūsčių bei parkavimo, oro taršos išmetamosiomis dujomis problemas.
© Mavrixonline/Scanpix

Didžiuosiuose Europos miestuose, kuriuose telkiasi investuotojai, įvairaus lygio mokymo įstaigos, šalies ir miesto valdymo struktūros, juntamos individualių automobilių skaičiaus mažinimo tendencijos. Tačiau Vilniuje kol kas vyksta priešingas reiškinys - automobilių kiekis nuolat didėja. Šiuo metu sostinėje tūkstančiui gyventojų tenka net 613 lengvųjų automobilių.

Dėl didelio transporto priemonių kiekio didėja spūstys miesto gatvėse, prastėja ekologinė situacija. Miesto gyventojai, matydami nepatrauklų visuomeninį transportą (dažnus, bet neefektyvius esamo visuomeninio transporto optimizavimus, sudėtingą atsiskaitymo sistemą, dominuojančias morališkai atgyvenusias transporto priemones), stengiasi susisiekimo problemas spręsti individualiai - naudoja asmenines transporto priemones arba, jei tik turi galimybę, iš viso stengiasi nevykti į centrinius ar atokesnius miesto rajonus, kas veda į socialinę miesto gyventojų atskirtį.

Šiandien tik trečdalis miesto gyventojų naudojasi visuomeniniu transportu. Pagrindinės Vilniaus gatvės piko valandomis tampa nepravažiuojamos, kamščiuose tenka stovėti nuo pusvalandžio iki pusantros valandos. Miesto gyventojams kyla pagrįstas nerimas – kiek sudeginama brangaus kuro, kiek užteršiamas oras ar sveika miesto aplinka gyvenimui? Akivaizdu, kad vien dėl gatvių kamščių miesto ir priemiesčių gyventojai bendrai paėmus patiria milijonines išlaidas, apytikriais skaičiavimais transportui jie sunaudoja apie 25 proc. šeimos biudžeto.

Susisiekimo problema mieste įsisenėjo, o jos sprendėja Vilniaus miesto savivaldybė jau gerą dešimtmetį trepsi vietoje. Savo neveiklumą ir nenorą iš esmės spręsti šią problemą dangsto įvairiais mokslininkų paskaičiavimais, kurie tik pagrindžia jų neracionalius siūlymus, o įvairioms mokslinėms studijoms švaistomi mokesčių mokėtojų milijonai. Pabandžius įvesti kitų valstybių miestų taikomas labai nereikšmingas priemones (papildomi mokesčiai, įvažiavimų apribojimai ir t.t.), tik dar labiau sujaukiama ir taip jau dūstanti Vilniaus miesto transporto sistema.

Vilniaus valdžia nėra linkusi iš esmės atrinkti, įvertinti ir siūlyti realizuoti geriausias susisiekimo problemų sprendimo strategijas, kurios jau šiandien realizuotos Europoje (Prancūzijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalysę) ir visame pasaulyje. Ta patirtis yra žinoma Lietuvai, ne kartą aprašyta mūsų spaudoje, pavyzdžiui Prancūzijos miesto Reno ir kitų panašaus dydžio miestų transporto sistemų patirtis.

2013 m. spalio 29-30 dienomis Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Darni Europos miestų plėtra“. Roterdamo miesto savivaldos atstovas Maartin Guit iš Olandijos akcentavo aktyvų miestiečių dalyvavimą miesto kūrime: idėjų pristatyme ir svarstyme, planavimo procese ir galutinių sprendimų priėmime. Roterdamas – miestas dydžiu panašus į Vilnių, jame gyvena 584 tūkstančiai gyventojų. Čia puikiai išvystytas viešojo transporto tinklas. Maartin Guit didžiavosi, kad planuojama vystyti metropoliteno tinklą.

Didžiųjų Europos miestų vadovai supranta, jog efektyviausias būdas kovoti su spūstimis – teikti prioritetą efektyviam viešajam transportui. Europos miestų valdžia taiko įvairias priemones, kurios verčia individualių transporto priemonių šeimininkus persėsti į visuomeninį transportą: visuomeninis transportas perkeliamas po žeme, sinchronizuojamas visų rūšių transporto sistemų darbas ir pan. Kiekvienam gyventojui sudaromos tokios sąlygos, kad jam važiuoti visuomeniniu transportu būtų ženkliai naudingiau, negu naudotis individualiu transportu. Esant tokiom sąlygom problema pradeda savaime spręstis. Visos kitos priemonės – raginimai, baudos, apeliacija į supratingumą – tai tik laiko gaišinimas, neišspręstos problemos vilkinimas ir gilinimas.

Remiantis „Naujų transporto rūšių diegimo Vilniuje specialiuoju planu“, kurį 2012 m. gruodžio 19 d. patvirtino Vilniaus miesto taryba, eismo problemas mieste padėtų išspręsti viešojo transporto sistemos modernizavimas bei naujų transporto rūšių diegimas. Su tokiu teiginiu tikrai galima sutikti ir pasveikinti miesto tarybos narius drąsiu žingsniu. Bet ką matome toliau. Tolimesni Vilniaus miesto Tarybos narių siūlymai susiveda į smulkias pastabas ir į esminį siūlymą – Vilniaus miesto transporto sistemą papildyti tramvajais. Toks siūlymas, tai tarsi akibrokštas Europos miestų –sostinių transporto sistemų plėtrai. Helsinkis, Stokholmas, Oslas turėdami šimtus kilometrų tramvajaus trasų, susisiekimo problemų neišsprendė ir buvo priversti įgyvendinti metropoliteno sistemas, kurias šiuo metu intensyviai plečia.

Minėtame plane siūlomos įvairios smulkios priemonės – padidinti lengvųjų automobilių stovėjimo mokesčius, įteisinti viešojo transporto prioritetą, apmokestinti tranzitinių ir neekologiškų transporto priemonių įvažiavimą į miesto centrą bei senamiestį, diegti „Park and Ride“ sistemą. Tačiau didžiausią nuostabą kelia neatsakingas miesto valdžios požiūris į savo rinkėjus – neatsiklausus miesto gyventojų, atrodo, priimtas visiškai netinkamas sprendimas diegti sostinėje tramvajų. Akivaizdu, kad sprendimas priimtas atsižvelgus į nepilnus ekonominius skaičiavimus (ekologiją, aplinkosaugą ir kt.).

Paprastai mokslininkai atsako tik už atlikto darbo kokybę, bet neatsako už galutinius rezultatus. Juk jie neatsakys, jei tyrimai nepasitvirtins. Perrinkus miesto valdžią už projekto pasekmes vėliau niekas neatsakys. Vilniečiai liks prie suskilusios geldos. Šiuo atveju reikalingas centrinės valdžios įsikišimas – Seimo ir Vyriausybės, kurie turėtų priimti galutinį sprendimą – metro ar tramvajus išspręs Vilniaus miesto susisiekimo problemas. Jau žengti pirmieji žingsniai šia kryptimi – Seimui svarstyti pateiktas metro koncesijos įstatymas. Šiandien Seimas po pateikimo pritarė Metropoliteno įstatymo projektui ir perdavė jį toliau svarstyti komitetams.

Šiandien reikalingi nestandartiniai sprendimai, o ne siūlymai naudotis atgyvenusiu XIX amžiaus žmonijos išradimu – tramvajumi. Negalima nesutikti su vieno vilniečio mintimis, kuris apibendrintai rašo: „Manau, kad tramvajus dar labiau apsunkins miesto transporto judėjimą, nes užims dalį gatvės, o metro būtų po žeme, kas Vilniuje yra nedaug išnaudota. Po žeme didžiulės galimybės plėtoti transporto infrastruktūrą ir galvoti apie ateitį, nes didieji miestai plečiasi, teritorijų užstatymas intensyvėja, sostinės aglomeracijoje gyventojų daugėja. Gal geriau vieną kartą investuoti, o ne keletą variantų planuoti? Manau, kad metro daug kas mielai naudotųsi ir važinėtų į darbą, nebūtų problemų, kur palikti automobilį, o ir jo ir nelabai reikėtų. Kasant tunelius galima būtų numatyti dviejų lygių sankryžas, privažiavimus prie prekybos centrų, bazių ir t.t. (pvz. Disneilendo variantas). Kuo mažiau transporto gatvėse, kuo daugiau po žeme, tuo grynesnis oras ir daugiau erdvės visiems“.

Metro priešininkų pagrindinis argumentas – nepakankamas keleivių srautas Vilniaus mieste. Šiuo metu srautas sudaro apie 5 tūkstančius keleivių per valandą, o atliktais skaičiavimais, diegiant metropoliteną reikalinga, kad keleivių srautai padidėtų iki 10 tūkst. keleivių per valandą. Šiems argumentams galima paprieštarauti gyvais pavyzdžiais.

Štai į Vilnių panašiame Reno mieste Prancūzijoje,įdiegus metro transporto sistemą keleivių srautai patrigubėjo. Kodėl? Todėl, kad daugelis iš 400 tūkst. Reno miesto ir priemiesčių gyventojų, dėl prieš tai buvusios sudėtingos ir nepatogios transporto sistemos likdavo namuose arba keliavo individualiu transportu. Neabejoju, kad panaši situacija būtų ir Vilniuje. Dabartinės Vilniaus gatvės nepajėgios per valandą praleisti daugiau kaip penkis tūkstančius automobilių, o atsiradus mieste metro sistemai, atsirastų ir naujos pralaidumo galimybės. Negalima žaisti skaičiais ir po jais laidoti geras idėjas.

Manau, kad būtina Vilniaus miesto valdžiai atsibusti ir pamatyti, kad už didelio savivaldybės pastato lango jau XXI amžius. Reikalingi sprendimai kurie spręstų ne tik dabarties problemas, bet galvotų ir apie ateitį, kaip gyvens būsimos kartos. Pagaliau, ar mes po savęs paliksime švarų ekologišką žalią miestą? Štai čia ir yra Vilniaus miesto transporto plėtros esminis klausimas.

Mums, vilniečiams, mokesčių mokėtojams ir visų lygių valdžių rinkėjams reikalinga kokybiškai nauja transporto sistema, kad susisiekimas Vilniaus mieste atitiktų Europos sostinėse įdiegtą pažangiausią greito transporto sistemą. Tam, kad gyventojai rinktųsi viešąjį transportą, būtina patogi, moderni, saugi bei greita jo rūšis. Mano nuomone, tai tikrai galėtų būti „Metro sąjūdžio“ siūloma metro transporto sistema, kuri galėtų būti nekomplikuotai integruota į jau veikiančią Vilniaus miesto transporto infrastruktūrą.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Moteris turi aukso vertės patarimą, kaip atpažinti neištikimybę (105)

Įtariate, kad sutuoktinis neištikimas? Turiu „auksinį“ patarimą – atsakykite sau į vienui vieną klausimą: ar jis tebeužsiima ta veikla, kurios dėka susipažinote? Pavyzdžiui, eina į klubus, į mįslingas vakarones su draugais, į rungtynes, į golfo aikštyną? Deja, skaudi patirtis sako, jog tai yra, taip sakant, raudona vėliavėlė...

Melu prasidėjęs tarnybinis romanas pateikė ne vieną siurprizą (63)

Tai buvo pirmoji mano diena naujajame darbe. Galvoje sukosi įvairiausios mintys: kaip man seksis? Kokie žmonės čia dirba? Ar pritapsiu? Iš tikrųjų, sekės gana sunkiai: nepavykdavo rasti reikiamų dokumentų, ne kartą teko paklaidžioti įstaigos suktais koridoriais ieškant tam tikro kabineto, o ir kalbant telefonu su klientais padariau ne vieną klaidą.

Apskaičiavo prabangų savaitgalio poilsį Palangoje: pagaliau nemačiau čeburekų pardavėjų (84)

Pastebėjau tokią tendenciją – Lietuvos gyventojai (arba labiau tie, kurie dar liko Lietuvoje), vis dažniau renkasi užsienio kurortus ar turistinius miestus. Dabar retai kada tai būna uždari miesteliai kaip Šarm el Šeichas ir Hurgada Egipte ar Marmario kurortas Turkijoje.

Jaunuolio išpažintis: sulaužytas vyriškas pažadas privertė save įvertinti iš naujo (27)

Buvome kurso draugai. Neslėpsiu, kad Greta (herojų vardai pakeisti – DELFI) man patiko. Pats tuo metu draugės neturėjau, o Greta jau daug metų draugavo su Martynu. Kaip teigia liaudies išmintis, draugas – ne siena, galima pastumti.

Po vyro neištikimybės jaučiausi sugniuždyta, bet draugės patarimas privertė viską permąstyti (163)

Jaunystėje galvojau, kad meilė – jaunų žmonių reikalas. Atrodė,- net nepadoru glaustytis, meiliai šnibždėtis, dūsauti, žiūrėti vienas kitam į akis, laikytis už rankučių tėvų amžiaus vyrams ir moterims. O kur dar širdis draskančios kančios, aistros ir pavydo scenos – joms apskritai suaugusiųjų gyvenimuose neturėtų būti vietos. Bet metai bėgo, jaunystė greitai liko praeities prisiminimuose, veidą išvagojo raukšlių vagelės, užaugo vaikai...