Laiškas merginų viliokliui: rašau, kol ne per vėlu

 (50)
Sveikas, perskaičiau tavo straipsnį, esu panašaus amžiaus ir ėjęs labai panašiu keliu, taip pat netekau brangaus Tėvo, iš kurio mokiausi visą gyvenimą, tačiau sugebėjau surasti atsakymus į tave slegiančius klausimus.
© Shutterstock nuotr.

Pats esu profesionalus muzikantas (iš to gyvenu), tačiau nuo mokyklos laikų gilinausi į filosofiją, vėliau daug metų paskyriau ezoterikai – nes tobulinant save reikia griebtis visų įmanomų žinių ir sudėtingų praktikų.

Aš nemanau, kad tu kurioje nors vietoje suklydai – tu tiesiog pradėjai naudoti savo išsilavinimą šio socialinio pasaulio įgeidžiams tenkinti, o ne nuo jų atsiriboti, dėl to ir užstrigai. Esu susipažinęs su visokiausia literatūra, tarp jų ir pramoginiais moters psichologijos tyrinėjimais. Tos knygos būna visai neblogai parašytos ir jose glūdi daug tiesos, tačiau gaila, kad visos tos literatūros tikslas – patenkinti žemiškus geidulius, o ne išmokti juos valdyti ir suprasti moteris, duoti, ko joms reikia vardan pilnavertiškų santykių.

Sutinku su tavo teigimu, kad jautiesi esąs veidmainis. Tu esi teisus, tačiau juk absoliučiai kiekvienas sociumo dalyvis yra veidmainis. Su manimi sutiks bet kuris socialinės psichologijos atstovas – kiekvienas žmogus nuo gimimo tiek sąmoningai, tiek nesąmoningai formuojasi socialinių vaidmenų kaukes. Tai yra natūrali išgyvenimo strategija, nes kiekvienas individas bijo viešai rodyti savo tikrąjį veidą bijodamas atstūmimo, dėl to jis kopijuoja kitų elgesio modelį – tokį, kuris yra „pasiteisinęs“.

Tą tu supratai pats – juk priėjus prie moters tau vaikystėje buvo sunku, nes bijojai kad tave atstums, nežinojai kaip bendrauti – ieškojai tinkamo elgesio modelio. Tik todėl, kad šuos dalykus tu atradai keldamas savo sąmoningumą, tu dabar „pagavai“ save, kad tyčia, sąmoningai veidmainiauji – nematau tame jokios kaltės, visi kiti tai daro „netyčia“, nesąmoningai, intuityviai, bet principas toks pats – socialinė visuomenė ir yra tam tikros „veidmainystės“ terpė.

Tavo bėdos prasidėjo dėl to, kad tavo išsilavinimas pagaliau susikirto su vakarietišku visuomenės modeliu ir jo civilizacijos iškreiptomis vertybėmis. Aš puikiai suprantu ir tave, ir tą modelį, ir galiu drąsiai pasakyti, kad modelis tave „nugalėjo“, vienos vertybės nugalėjo kitas, todėl tu ir atsidūrei ant emocinės griūties slenksčio.

Vis dėl to, vakarų vertybės yra labai žemiškos ir nepagrįstos giliu „lindimu“ į save, pavyzdžiui, mano galva, rytietiškos vertybės yra aukštesnės, nes ten per visą istoriją tiesiog daugiau žmonių susidūrė su tuo pačiu, su kuo susidūri tu, ir ten išssirituliojo kitokia filosofija.

Todėl mano patarimas – jei jau pradėjai – nesustok. Eik dvasiniu keliu, tobulink save ir toliau. Emociniai saugikliai, apie kuriuos rašei, yra gerai, o ne blogai, tai savikontrolės dalis. Tau turi padėti savistaba, kurios pagalba gali rasti savo pasaulėžiūros ir pasaulėraiškos klaidas, savikontrolė – metodas joms tvarkyti. Svarbiausia, naikink prisirišimą prie šio pasaulio, prie gyvenimo būdo, ypač vakarietiško. Jie tau neleidžia objektyviai suprasti tikrovės, dėl to tu ir nusilpai.

Atsimink, tu nekovoji su pasauliu – tu eini savo keliu. Civilizacija nuėjo vienu keliu, tu eik savo. Tu gali, nes tu jau išmokai atsirinkti informaciją ir pritaikyti sau. Nelįsk į visokias pseudoezoterines bendruomenes, neklausyk visokių gyvenimo patarinėtojų (tarp jų ir manęs). Tu gali iš jų pasiimti, ką reikia, tačiau niekas už tave tavo kelio nenueis ir neduos patarimo, tiksliai tinkančio tau. Savo keliu turi eiti pats ir jeigu vėl pasijusi taip, kaip jautiesi dabar, vadinasi, kažkur vėl suklydai, nuėjai šuntakiu, grįžk atgal ir bandyk kitą ėjimą.

Jeigu labai klysi, pamatysi kaip karma pradės tave „mušti“. Kaip suprantu, dar nepradėjo, vadinasi, per daug „nenugrybavai“, todėl ir nusprendžiau tau parašyti, kol dar nevėlu. Tiesiog tęsk, ką pradėjai, ir nesiek pasinaudoti tų žinių „šalutiniu“ poveikiu – įgeidžių tenkinimu.

Intelektas dar nėra gerai. Jis gali būti nukreiptas į savęs sunaikinimą. Žinios skirtos ugdyti sąmonei ir tapti nepriklausomu – pirmiausia nuo pasaulio, vėliau – nuo savęs pačio. Tai ir yra dvasinis kelias. Sėkmės!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (63)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (97)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (46)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (10)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.

Aplankytas Gardinas nuteikė maloniai: plačiai naudojamos prekės ten perpus pigesnės (72)

Smalsumas ir noras susipažinti su artimuoju užsieniu nuvedė į Gardiną, esantį Baltarusijoje. Nuo namų Lietuvoje iki Gardino centro vos 135 kilometrai.