Suprantama ir tai, kad sovietinėje priespaudoje ilgus metus gyvenę žmonės įprato elgtis „kaip visi“, neišsišokti. Tačiau į susiklosčiusią situaciją galima pažvelgti ir iš kitos pusės – nekaltinant Lietuvos žmonių sovietiškumu, konservatyvumu ir ribotu mąstymu.
Verta akcentuoti žiniasklaidos vaidmenį formuojant visuomenės nuomonę apie homoseksualų ir juos palaikančiųjų eitynes „Už lygybę“. Tiesa, šiame kontekste žiniasklaidos sąvoką reikėtų šiek tiek susiaurinti, atsižvelgiant į tai, kad dauguma lietuvių mieliau žiūri „Kakadu“ nei skaito šviečiamojo pobūdžio straipsnius „Atgimime“. Vadinasi, kasdienę informaciją apie aktualius įvykius didžioji dalis Lietuvos gyventojų dažniausiai gauna iš pramoginės žiniasklaidos.
Ši savo ruožtu siekdama populiarumo bei aukštų reitingų stengiasi kiekvienam siužetui ar straipsniui suteikti kuo daugiau pikantiškų detalių. Taigi, informacija apie rengiamas pirmąsias Lietuvoje homoseksualų eitynes pagardinama itin ekstravagantiškomis vaizdinėmis priemonėmis: spalvingomis plunksnomis, ryškiu makiažu, kukliai kūną dengiančiais odiniais drabužiais pasidabinusių žmonių kolona iškilmingai žygiuoja gatvėmis šokdami ir dainuodami.
Po tokių akibrokštų lietuviai griebiasi už galvos: „Negalima leisti, kad Marijos žeme vaikščiotų gėjai ir savo iškrypimais gąsdintų dorus katalikus bei griautų tradicijas!“ Suprantama, paprastas žmogelis tiki tuo, kuo jį maitina žiniasklaida. Iš kur jam žinoti, kad ką tik TV ekrane mirguliavęs parado fragmentas visai ne iš žmogaus teises ginančių eitynių, o iš visame pasaulyje garsaus Berlyne vykstančio festivalio „Love parade“ arba įspūdingais kostiumais garsėjančio Kanarų salų karnavalo?
Minėti festivaliai, būtina pabrėžti, nėra LGTB bendruomenės organizuojamos šventės, nors akivaizdu, kad tokiuose paraduose dalyvauja skirtingų rasių, tautybių, religijų ir seksualinės orientacijos žmonės.
Vis dėlto, laidos kūrybinė grupė nepasivargina ekrano apačioje įdėti prierašo „Matote vaizdus iš Berlyno festivalio „Love parade“, kuris bent kiek nuramintų konservatyvių pažiūrų lietuvį.
Kitas klausimas, kylantis stebint gegužės 8 dienos eitynių nušvietimą pramoginėje žiniasklaidoje: kodėl pasirenkamos iliustracijos ar vaizdo medžiaga iš gerokai labiau homoseksualių žmonių teisių srityje pažengusių šalių renginių? Olandijoje ar Didžiojoje Britanijoje vykstantys paradai labiau traktuojami ne kaip kova už žmogaus teises, o kaip LGTB bendruomenės surengta šventė šalies visuomenei.
Tuo tarpu Lietuvoje palyginti visai neseniai imta kalbėti apie homoseksualių žmonių egzistavimą, todėl būtų logiška, jei nušviečiant pirmąjį viešą renginį šia tema būtų pasirenkamos vaizdinės priemonės iš renginio, kuris vyko panašaus identiteto valstybėje. Pavyzdžiui, objektyviausiai artėjančias eitynes „Už lygybę“ galėtų iliustruoti pernai Latvijos sostinėje vykusio „Baltic Pride 2009” akimirkos.
Žinoma, nereikia būti žiniasklaidos ekspertu, kad suvoktum, jog bulvarinės žiniasklaidos bruožas – informaciją pagardinti gandais, auginti stereotipus bei remtis abejotinos reputacijos šaltiniais. Tačiau nušviečiant tokią jautrią temą kaip LGTB teisės Lietuvoje, pramoginė žiniasklaida padarė meškos paslaugą homofobiškai visuomenei – sustiprino ir taip gajus stereotipus apie homoseksualius, biseksualius ir transeksualius asmenis.
Likus vos kelioms dienoms iki „Baltic pride” kulminacijos, belieka laukti, kol provokuojantis eitynių “Už lygybę” įvaizdis suformuotas bulvarinės žiniasklaidos bus paneigtas, o visuomenė įsitikins, kad po vaivorykštine vėliava žygiuoja ne tautos priešai ir tradicijų niekintojai, o eiliniai Lietuvos žmonės: mūsų kolegos, bendramoksliai, kaimynai, tėvai, dukros ir sūnūs.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!