Autorė siūlo tikrinti vyrus, pabūti ragana, kasinėti visa praeitį? Man tai kvepia neurotiškumu ir emociniu nestabilumu. Ir kalbant nuoširdžiai, kas gi gali gerbti ir suprasti tokią moterį? Juo labiau mylėti.
Būsiu atvira - temos, apie tai, kokie blogi vyrai ir kokios vargšės moterys, mane erzina it stambi rakštis vienoje vietoje. Paskaitau ar išgirstu ką nors panašaus, ir imu jaustis lyg prisikimšusi skrandį beverčiu maistu, nuo kurio suka viską, ką tik gali sukti.
Taigi, ar tikrai vyrai tokie blogi? Ar tikrai jie, nenaudėliai, tokie nešeimyniški ir savanaudžiai? Negi visus galime traktuoti it iškinkytus žirgus palaidūnus, kurie tik ir laukia progos pasiganyti? Manau, kad visose istorijose yra daugiau nei vienas dalyvis, tad natūralu, kad situacijos apžvelgimas iš vienos pusės – neteisingas.
Aš neginu vyrų, taip pat neginu ir moterų. Skatinu draugus ir artimuosius visuomet į situaciją pažiūrėti iš visų pusių, ir, visų pirma, užkasti giliai po žemėmis savo kvailus įsitikinimus, kurie dažniausiai ir būna nesusipratimų priežastimi.
Štai keletas pavyzdžių apie neva blogus vyrus, kurie gal jau ne tokie ir blogi.
Gražuolei draugei - plevėsos
Gražuolė ilgakojė mano kolegė vis neatsigina vyrų dėmesio. Kur benueitų, visur susižavėję veidai, pravertos piniginės bei atvipę žandikauliai. Mergina miela ir iki nukritimo gera. Sakyčiau, net kukli. Nepaisant šių gražių bruožų, jai vis nesiseka surasti normalaus protingo vyro, vis užsikabina ant kokio plevėsos, kuriam žodžiai „šeima“ ir „rimti santykiai“ nerūpi. Kolegė vis kaltina stipriąją lytį ir piktinasi, kad Lietuvoje normalių vyrų nėra. O aš nesutinku ir aiškinu merginai, kad problema slypi tikrai kažkur anapus.
Šiuo atveju, pažinodama žmogų gana artimai, žinau, kad šioji per daug tikisi iš vyrų. Užaugo šeimoje be brolių ir seserų, buvo vienturtė, išlepinta tėvų dėmesio ir meilės. Kaip ir dauguma vienturčių vaikų, kolegė iki šiol bijo priiminėti griežtesnius sprendimus, turi silpną atsakomybės jausmą, dažniausiai atsakomybę ji perkelia ant kitų žmonių, tad normalu, kad šioji tikisi, kad antroji pusė yra tas žmogus, kuris turi pasirūpinti jos gerove ir gražiu gyvenimu.
Kadangi merginai nėra tekę dėl ko nors kovoti ir ji įpratusi gauti, ko nori, natūralu, kad nesupranta, kodėl šitaip nesiseka su vyrais. O nesiseka, manau dėl to, kad nemoka, nežino, kaip pasakyti, ko nori, tikisi idealių santykių, idealizuoja meilę ir tikisi sulaukti princo ant žirgo. Laukia idealaus vyro, pyksta matydama jų trūkumus. Kadangi ieško idealaus varianto, tikėtina, jog nemato šalia paprastų, bet rimtų normalių vyrų. Gaila, bet su gražuolėms dažniausiai taip ir būna…
Kita pavyzdys - mano „ex“ draugė. Sakau „ex“, nes ryšių nebepalaikome. Mano moteriškos smegenys neatlaikė kasdienių skambučių, kurių pagrindinė tema - „Kaip draugei nesiseka su vyrais, nes ji jiems reikalinga tik dėl sekso“. Papasakosiu trumpai.
Rūpėjo tik vienintelis
Buvusioji draugė - paprasta, niekuo neišsiskirianti mergina, vis tik, vyrų dėmesio jai niekada netrūko. Galbūt jos ūmus, emocingas charakteris, galbūt įdomus balsas, o gal pasitikėjimas savimi, žodžiu, kažkas stipriąją lytį traukė it bites prie medaus. Per keletą mūsų draugystės metų pastebėjau, kad ji niekaip nesugeba užmegzti ilgalaikių rimtų santykių, nes yra kvailai įsimylėjusi keistoką tipą, su kuriuo susitinka vos kartą kitą per mėnesį. Susitikimai apsiriboja tik lovos reikalais. Jokių pokalbių, jokių pažadų.
Vaikinas, rodos, nieko jai niekad nežadėjo, bet ji, meilės aptemdytomis akimis, vis ieškojo kažkokių priežasčių, kodėl jis nieko nedaro toliau (sunkus darbas, prieš tai buvę komplikuoti meilės santykiai, baimė ir pan.). Draugei keletą kartų griežtai, tiesiai ir šviesiai pasakiau, kad nieko nebus ir laikas jį pamiršti. Deja, kaskart man pritarus, kitą dieną it specialiai jos kelyje atsidurdavo tas pats vienos nakties meilės ištroškęs senas meilužis ir šioji vėl išsilydidavo.
Ir kas gi kaltas? Vyras? Juk jis nieko jai nežadėjo ir akivaizdu, kad nieko žadėti neplanavo. Ar ne moters pareiga šioje vietoje turėjo būti padėti tašką Vyruką, akivaizdu, jog situacija tenkino, josios - ne. Tad paprasčiausias sprendimas būtų buvęs pasakyti „STOP“. O jei su tokiu mylimuoju „draugauji“ net 4 metus? Na, aš tikrai nekaltinčiau vyro neatsakomybe. Šiuo atveju manau, kad kalta mergina, kad negerbė savęs, nenusiėmė rožinių akinių ir tikėjo kvailomis iliuzijomis.
Beje, nepaminėjau, kad šioji mergina gyvenime nelabai turėjo savo nuomonę. Dažniausiai buvo linkusi pritarti kitiems, niekada nieko neplanuodavo, neturėjo didesnių tikslų gyvenime, tad tikėtina, kad nenusisekusių santykių priežastis buvo tiesiog nesugebėjimas pažvelgti tiesai į akis, nemokėjimas paplanuoti keletos dienų į priekį.
Visuomet - toks pats vaidmuo
Yra ir dar viena istorija. Kiek trumpesne, bet paprasta kaip trys kapeikos. Mergina trejus metus gyveno su vyruku. Nebyliai laukė jo pasipiršimo, nors šis turbūt apie tai net negalvojo. Jiedu niekada rimtai nesikalbėdavo. Keletą kartų ji tikrino jo el. pašto dėžutę bei socialinio tinklalapio paskyrą ir rado realių jo flirto (ir galbūt ne tik) įrodymų.
Istorija kartojosi, vaikinui akivaizdžiai nerūpėjo rimti santykiai, mergina sielojasi, po dviejų metų jiedu išsiskyrė. Kadangi kelyje greitai pasirodė naujas gerbėjas ir vėl prasidejo nauji santykiai, ir vėl ta pati istorija (įtarinėjimai neištikimybė, kaltinimai neatsakomybe ir draugų iškėlimu virš visko). Su paskutiniuoju vyruku ji iki šiol… Kaip viskas baigsis, nežinia. Man jau ir neįdomu. Manau, ir šioje situacijoje akivaizdu, kad merginos akis aptemdęs didis naivumas. Mergina užsiima aukos vaidmeniu ir net ilgą laiką matydama, kaip nesiseka, nesiryžta skirtis tik sundžiasi. Visus kartus ją, išties gražuolę, metė vyrai. Ir ji nepagalvodama, kad gal bėda joje, vėl užkibdavo ant tokių pat kabliukų. Ir kas kaltas?
Manau visi turime krūvas pavyzdžių apie ne visai protingas moteris ir ne itin atsakingus vyrus. Nėra vieno kalto ir priežastys dažniausiai slypi daug giliau nei mes matome. Prieš tai skaityto straipsnio autorė ragino „Na, ir galiausiai patarimai, Jums, mielosios, kurios gimdot tokiems vyrams vaikus. Nuoširdžiai sakau, nebijokit tikrinti savo vyro prieš santuoką ar pirmą kartą gulantis į lovą. Nebijokit pabūti prieš vestuves ta „ragana“, kuri nori kuo daugiau sužinoti apie vyrą. Kasinėkit visą jo praeitį, praeitis kartojasi, bet kitaip, patikėkit manim. Netikėkite žodžiais - „kas buvo, tas pražuvo“, oi, ne, tikrai nepražuvo ir tik laiko klausimas, kada vėl išlįs praeities šešėliai“.
Bet pamąstykime kartu, ar tai protingi žodžiai? Tikrinti vyrus, pabūti ragana, kasinėti visa praeitį? Man tai kvepia neurotiškumu ir emociniu nestabilumu. Ir kalbant nuoširdžiai, kas gi gali gerbti ir suprasti tokią moterį? Juo labiau mylėti.
Normalūs brandūs santykiai – visų pirma ilgas darbas su savimi, savo siela ir asmenybe, suvokimas, kad atsakomybė už šiuos santykius krenta ne tik ant vyro, bet ir ant moters pečių, supratimas, kad tyla – tai niekas, todėl reikia kalbėtis, o problemos – tai ne tragedija, o galimybė kažko pasimokyti vienam iš kito ir situacijos. Jei norite, kad kitas žmogus jį suprastų, pabandykite suprasti jį.
Kaip dažnai, mes bandome suprasti, kas glūdi giliai žmogaus sieloje? Manau, dažniau rėkiame, kad „tu manęs nesupranti, tu nepateisini mano lūkesčių, tu ne toks, kokį noriu tave matyti“. Mes, žmonės, esame egoistai ir nesuvokiame, kad kitas žmogus turi teisę būti tokiu, koks jis yra. Ir tik tada, kai nuoširdžiai vienas kitą priimsime ir pamilsime su visais trūkumais, kažkas pradės keistis...
Esu tikra, kad pasitikintis ir gerbiantis save žmogus gerbia save ir kitus, todėl nesiknisa purvinuose apatiniuose. Toks žmogus nekaltins kito ir neperkels atsakomybes ant visų iš eilės. Šitoks žmogus blaiviai žiūrės į save, suvoks savo trūkumus, todėl supras, kad trūkumų turi ir kiti. Tik mes patys kuriame savo pasaulį ir jį įsileidžiame ir neįsileidžiama tam tikrus asmenis. Jei kažkas nepatinka – keiskis ar keisk situacija, o ne burbėk, mielas žmogaus.
Tai tiek. Tiesiog linkiu kaskart kilus problemai pamąstyti kiek giliau, nei esame įpratę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo patirtimi – su kuo reikia kurti šeimą? Papasakokite laimingos santuokos receptą, ar atvirkščiai - atskleiskite, kaip supratote, kad šeimos išsaugoti nepavyks.
Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Santykiai“: