„Gaila marškinėlių, bet turiu tokių dar 10 bagažinėje“, – Stasys įmetė pavarą, kai metė burokėlius bagažinėn. „Gaila, kad vienas stiklainis sudužo, bet marškinėliai tikrai pigūs pasitaikė. Kažkas ten parašyta jų kalba, bet koks skirtumas“ – ant Stasio krūtines puikavosi užrašas „Kresy nasze“ (lenk. tai, kas aplink Lenkiją, – mūsų)
„Visą likusį mėnesį – tik ramybė ir seksas“, – Stasys pažiūrėjo į šalia sėdinčią žmoną Marytę, kuri laiminga šypsojosi, prie krūtinės laikydama naujus odinius batelius.
Lietuviai vilkosi spūstyje po apsipirkimo Lenkijoje.
„Rytoj nueik į Petriuko mokyklą ir paprašyk papildomų lenkų kalbos pamokų. Bus vaikui lengviau gyvenime“, – pagaliau atsigavo Maryte.
„Ok. Bus jam lengviau prie kasos, gal ateityje nuvažiuos į šalies gilumą, sako, ten dar pigiau, arba į vandens pramogų parką nueis“, – svajojo Stasys.
Ant galinės sėdynės Petriukas žaidė su kareivėliais – sunkiaisiais lenkiškais husarais (kavalerijos rūšis, kurios kariai buvo ginkluoti su skydu, ietimi, didžiuliais sparnais bei buvo su šarvais).
Stasys jau penkerius metus dukart per mėnesį važinėja apsipirkti. Jis priklauso „profams“. Be vargo gali atsispirti euforijai, kuri apima matant juodus taškelius raudoname fone, miela boružėlė (lenkų parduotuvės „Biedronka“ simbolis – DELFI) paverčia jį lietuvių vikingu. Jis gerai supranta, kad neverta eikvoti jėgų kovai parduotuvėse su „jaunėliais“ (taip vadino tuos, kurie važinėjo pirmą kartą), nes po kelių kilometru bus kita parduotuvė, ir kita, ir dar kita. Girdėjo apie kažkokį Bronių, kuris neva privažiavo iki paskutinės „Biedronkos“, bet jis tuo netiki, „Biedronkos“ negali pasibaigti.
„Artėja rinkimai, tai kainos turėtų kiek nukristi, bet po to vėl pašoks dvigubai“, – Stasys paspaudė gazo pedalą, norėjo grįžti iki sutemų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Gal taip pat buvote apsipirkti Lenkijoje? Kviečiame jus savo nuotraukomis ir įspūdžiais dalytis el.p. pilieciai@delfi.lt arba čia.