Tikra pensijų reforma Lietuvoje turi būti tokia...
Kas keičiasi: iš Sodros 25 metams į priekį nustatomas pastovus 2,5 procento atskaitymas į piliečių, kaupiančių antros pakopos pensijas, sąskaitas. Kiekvienas pilietis asmeniškai nusprendžia, ar jis nori mokėti papildomas įmokas į savo pensijų sąskaitą ar ne, žinodamas, kad nuo 2016 metų sausio pirmos dienos papildomų įmokų iš valstybės už tai nebegaus.
Valstybė skatins papildomomis premijomis (įmokomis) tik tuos piliečius , kurie sugebės išsaugoti pinigų, esančių kaupiamosiose sąskaitose, perkamąją galią (įmoka gali svyruoti nuo 28 iki 144 eurų per metus ir ją gali nustatyti Seimas kiekvienais metais priimdamas biudžetą )
Kadangi matavimai prasidės tik nuo 2016 metų, vadinasi, 2016 metų biudžete paskatinimo premijų dar nereikės. Jas reikės numatyti 2017 metų valstybės biudžete .
Kaip tai vyksta praktiškai: kiekvieną mėnesį per nacionalinį transliuotoją piliečiai mokomi valdyti savo pinigus, esančius pensijų fonduose. Į šias laidas kviečiami finansų rinkų žinovai, kurie pateikia savo įžvalgas, į kurią pusę judės finansų rinkos artimiausiu metu, ir lyderiai, kurie valdys iš pradžių gal virtualų portfelį (vėliau jis bus realus – galima sujungti piliečių, grįžusių į Sodrą, lėšas ir apie 4 milijonus litų padalijus keliems valdytojams patikėti jiems išsaugoti šių pinigų perkamąją galią).
Jeigu bent vienas valdytojas atliko nors kokį veiksmą, būtina per žinias pranešti, kokį veiksmą atliko ir kodėl. Žinoma, turės būti ir speciali interneto svetainė, kurioje būtų surašyti pagrindiniai principai – kaip galima didinti pinigėlius savo pensijų sąskaitose, bei valdytojų veiksmai ir rezultatai.
Piliečiams, neabejingiems savo finansine padėtimi senatvėje, teliks tik nusikopijuoti sėkmingiausių valdytojų veiksmus. Pagrindinė bėda – masinis pinigų nuvertėjimas – bus išspręsta, kiekvienas to norintis pilietis galės to išvengti, kopijuodamas lyderių veiksmus.
Kiek tai kainuos: kiek žinau, valstybė nacionaliniam transliuotojui skiria finansavimą atskira biudžeto eilute (berods 55 milijonus litų per metus ir gali transliuoti visą reikalingą informaciją savo piliečiams), todėl tokių laidų transliavimas papildomai nieko nekainuos. Žinoma, brangiausiai „kainuos“ lyderiai, kurie demonstruos piliečiams, kada reikia keisti investavimo kryptį, bet ir jų atlyginimai bus nykstamai mažas dydis, palyginus su pridėtine verte, kuri bus sukurta .
Kryptis aiški: vyksta masinis piliečių mokymas investavimo pagrindų. Lyderiai rodo kelią, o visi norintys juos kopijuoja ir didina lėšas savo senatvės pensijai. Žinoma, dar reikės sudėlioti daug smulkių detalių į savo vietas tam, kad šis įstatymas veiktų kaip šveicariškas laikrodis, bet apie jas kalbėčiau vėliau, jei būtų pritarta mano įstatymų projektui po pateikimo.
Ieškau išmintingo Seimo nario, per kurį aš kaip Lietuvos respublikos pilietis galėčiau užregistruoti šių pataisų svarstymą Seime.
Kas, kur ir kodėl keičiama ?
Konkrečiai reikia keisti įstatymo NR. XI- 2418 priimto 2012-11-14 4 straipsnį.
Jį reiktų keisti taip:pradžią, kas buvo, paliekame ir tada nurodyti, kad „nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2041 m. gruodžio 31 d. pensijų įmokos dydis yra 2,5 procento dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos dalyvio lėšomis mokamos įmokos dydis procentais yra laisvai pasirenkamas kiekvieno dalyvio kiekvienais metais individualiai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, papildomos iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos įmokos dydis – 0 procentų , tai yra nebemokamos.
Vyriausybė iš valstybės biudžeto lėšų skatins papildomomis įmokomis (premijomis) tik tuos piliečius, kurie sugebės išsaugoti pinigų esančių pensijų kaupiamosiose sąskaitose perkamąją galią už einamus metus, nepriklausomai nuo to, ar dalyvis moka papildomas įmokas, ar ne. Vyriausybė vėliausiai nuo 2016 m. sausio 1 d . per masinio informavimo priemones aktyviai kiekvieną mėnesį piliečiams demonstruoja kokius veiksmus ir kada reikia atlikti, norint išsaugoti pinigų patekusių į pensijų sąskaitas perkamąją galią. Piliečiai savo nuožiūra kopijuoja geriausių jiems labiausiai tinkančių lyderių veiksmus.“
Kodėl keičiama?
Projekto rengimo tikslai ir uždaviniai: nutraukti beprasmį valstybės ir piliečių lėšų švaistymą, sustiprinti silpniausią grandį pensijų kaupimo sistemoje. Nebijau jos įvardinti – tai masinis pinigų, patekusių į piliečių pensijų sąskaitas, nuvertėjimas.
Įstatymo projekto tikslas – sudaryti galimybes visiems Lietuvos piliečiams imtis veiksmų leidžiančių apsaugoti jų pinigus nuo infliacijos. Taip pat mano parengtas projektas atsakys į klausimus – ką daryti , kad Lietuvoje pensijų kaupimo sistema įgautų pastovumą , kaip išsaugoti pinigų, patekusių į piliečių pensijų sąskaitas, perkamąją galią, o dar geriau – ją padidinti, kokių veiksmų turime imtis šiandien, kad bent pusė milijono Lietuvos žmonių išvengtų skurdo senatvėje.
O dabar liaudiškai... Įstatymą reikia keisti todėl, kad kiekvienas pilietis, atsidėjęs pinigų senatvės pensijai, už kuriuos šiandien gali nusipirkti 100 duonos kepalėlių, galėtų juos nusipirkti ir po 20 ar daugiau metų – tokio pat dydžio ir neprastesnės kokybės...
Jau šiandien, prabėgus tik dešimčiai metų, kai pirmieji pinigai pasiekė piliečių kaupiamąsias sąskaitas, statistika liūdina. Jei pilietis 2004 metais atsidėjo pinigų, už kuriuos tada galėjo nusipirkti 10 kepalėlių duonos, tai dabar jis už tuos pinigus galėtų nusipirkti tik 3 kepalėlius. O kas bus dar po 20 metų, jeigu nieko nedarysime?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!