Rezultatai tokie: gavau atsakymą tik iš trijų Seimo narių ir vieno Seimo nario padėjėjo. Tai ką, visiems kitiems Seimo nariams Lietuvos žmonių gerovė ateityje visiškai nerūpi? Deja, iki šiol nė vienas Seimo narys nesutiko, kad aš, kaip Lietuvos respublikos pilietis, per Seimo narį galėčiau užregistruoti šį įstatymo projektą svarstymui Seime.
Vos per vienerius metus Lietuvos žmonės dėl Seimo narių pasyvumo, mano manymu, jau prarado daugiau nei 80 milijonų eurų. Pateikiu realų pavyzdį, kaip šie pinigai, mano galva, galėjo patekti į Lietuvos piliečių pensijų sąskaitas.
2014 m. rugpjūčio 28 d. Turime du Lietuvos piliečius – tai Viktoras ir Antanas.
Viktoras turi aukštą finansinį intelektą ir savo pinigų likutį nuolat investuoja į finansinius aktyvus, o Antano finansinis intelektas žemas – jis naudojasi tik kredito unijų paslaugomis.
Darome prielaidą, kad abu piliečiai yra bedarbiai ir naujų įmokų iš „Sodros“ į savo antros pakopos pensijų fondus negauna, bet juose jau yra sukaupę po 1500 eurų. Pradiniu laiko momentu jie yra pasirinkę „Pensija 3“ investavimo kryptį viename iš Lietuvoje veikiančių bankų (istorinės konkrečios pensijų investavimo krypties investicinių vienetų kainos yra paimtos iš interneto; kad kiekvienas skaitytojas galėtų pasitikrinti ir įsitikinti , kad mano pateikti skaičiavimai nėra iš piršto laužti , o tikri vykę realiuoju laiku pateikiu nuorodą kaip susirasti investicinių vienetų kainas internete)
Viktoras: 3320,79 vnt.x0,4517=1500 eurų
Antanas: 3320,79 vnt.x0,4517 =1500 eurų
Šią dieną Viktoras ėmėsi veiksmų ir žinodamas, kad didžiausi finansinių rinkų smukimai būna antroje metų pusėje ir dažniausiai rudenį, sumažino savo antros pakopos pinigų riziką keisdamas investavimo kryptį ir perėjo į saugiausią kryptį šiame banke – „Pensija 1“. Tada pas jį situacija tokia:
1500 eurų : 0,3563 eurų/vnt. = 4209,94 vnt.
2014 metų gruodžio 15 dieną išaušo juodasis pirmadienis.
Viktoras puikiai suprato žmonių panikos sukeltą situaciją ir ėmėsi veiksmų – 2014 gruodžio 14 dieną pakeitė investavimo kryptį ir perėjo į „Pensija 5“.
4209,94 vnt. x 0,3552eurų/ vnt. = 1495,37 eurų
1495,37 eurų : 0,3442eurų/ vnt. = 4344,48 vnt.
2015 metų pavasarį finansų rinkos ėmė žaliuoti ir Viktoras vėl ėmėsi veiksmų.
2015 metų kovo 31 d. jis sumažino savo antros pakopos pinigų riziką keisdamas investavimo kryptį ir perėjo į saugiausią kryptį šiame banke „Pensija 1“.
Tada pas jį situacija tokia:
4344,48 vnt. x 0,41 =1781,24 eurų
1781,24:0,3563 eurų/ vnt. =4982,48 vnt.
Antanas jokių veiksmų neatliko.
Rezultatai po metų – 2015 m. rugpjūčio 28 d.:
Antanas: 3320,79 vnt. x 0,4688 eurų/ vnt. = 1556,79 eurų
Plius 56,79euro arba 3,79 procento prieaugis
Viktoras: 4982,48 vnt. x 0,3561 euro/vnt. = 1774,26 eurų
Plius 274,26 euro arba 18,28 procento prieaugis
Komentaras skeptikams: paprastai vienas iš signalų „įėjimo“ arba „išėjimo“ būna labai aiškus. Šiuo atveju įėjimo (rizikos didinimo signalas) – juodasis pirmadienis. Jeigu tinkamai veiktų pensijų kaupimo sistema, šiuo signalu be problemų galėtų pasinaudoti mažiausiai 500 000 antros pakopos pensijos kaupimo dalyvių. Sutinku, kad „išėjimo“ (rizikos mažinimo) signalas yra plaukiojantis.
Niekada nepataikysime į aukščiausią tašką masiniu būdu. Bet mums to ir nereikia. Kai rinkos „žaliuoja“ visą mėnesį, užtenka tik pataikyti į žaliuojantį intervalą ir rezultatas bus puikus. Kaip ir šiame pavyzdyje tiesiog paimta konkreti vidutinė žaliuojančio intervalo kaina.
Beje, šis pavyzdys, mano manymu, yra realus, jis būtų realiai suveikęs net ir esant dabartinėms kliūtims (įvertinus klaidas, kurios buvo padarytos kuriant pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje bei įvertinus klaidas kurias padarė ankstesni Seimai savo „išmintingais sprendimais “ pensijų kaupimo srityje).
Pašalinkime dabar esančias kliūtis, patobulinkime pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje ir kiekvienais metais Lietuvos piliečių sąskaitas pasieks vis didesnė papildoma pinigų suma – pinigų nuvertėjimo problema bus išspręsta – visiems to norintiems (ir po daugelio metų galėsime nusipirkti ne mažiau ir neprastesnės kokybės duonos, negu tam buvome atsidėję, o kai kam liks pinigų ir pyragui)
Išvada: Viktoras ne tik, kad apsaugojo pinigus nuo infliacijos, bet ir papildomai uždirbo persivesdamas papildomų pinigų iš tarptautinių finansų rinkų į savo pensijų sąskaitą.
Jeigu jau tada būtų veikęs tikros pensijų reformos įstatymas ir nacionalinio transliuotojo ir Vyriausybės aktyvių veiksmų pagalba tarkim 300000 Lietuvos žmonių būtų nusikopijavę Viktoro veiksmus – tada į Lietuvos piliečių antros pakopos pensijų sąskaitas būtų papildomai pritraukta tiek pinigėlių: 274,26euraix300000 =82278000 eurų. Taigi, turime papildomus 82 milijonus eurų. Vos per vienerius metus... Ar tikrai Lietuvai to nereikia?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Vis dėlto, Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas, DELFI pakomentavęs skaitytojo pasiūlymą, jam nepritarė.
„Tam tikros logikos yra, jog labai užbrangusių rizikingų investicijų dalį verta mažinti, o rinkos dugne riziką verčiau didinti (nors psichologiškai tai itin sunku!), tačiau niekas tiksliai nežino, nei kur yra dugnas, nei kur ta viršūnė. Todėl trumpalaikis spekuliavimas, ypač pensijai skirtomis lėšomis, yra žalingas, o tai įrodyta tiek akademiniais darbais, tiek realiame gyvenime“, – sakė specialistas.