Tiems, kurie daro negerus darbus vidury dienos, arba tiems, kurie savo nešvariomis rankomis krausto mūsų kišenes. Mums taip pat reikėtų būti truputį atviresniems. Pripažinti, kad ir mes patys būname neteisūs, ir kad mes neturime teisės teisti kitų. Galime išsakyti savo nuomonę, tiesa, prieš tai būtų gerai nusiprausti šaltu vandeniu veidą. Mintys eis iš burnos švaresnės.
Atstovauju emigrantų pusę, nors ir neplanavau išvažiuoti, taip ir neplanuotai galiu grįžti. Manau, kad visada yra skaudu palikti savo šalį. Su pavydu žiūriu į tos šalies vietinius gyventojus: kaip gera gyventi savoje šalyje, didžiuotis jos papročiais, jaustis šalies dalimi, o ne prisitaikyti prie jų. Dar stebiuosi, kaip tie vietiniai mus priima. Palyginti su mumis pačiais – labai gerai.
Gyvenu ir pats darausi geresnis, atviresnis. Gal tai ir gera pamoka? Siūlyčiau susimąstyti visiems, atsakingiems už savo šalį, už savo šeimą, už brolį ar seserį, už tėvą ar mamą. Beje, išvažiavau čia dirbti tai, ką man įskiepijo tėvai. Dirbti sąžiningai. Kol kas man sekasi. Čia gerbia dirbančius, kitaip nei Lietuvoje, nors čia aš dirbu lygiai tai pat.
Turiu bėdą – nesu sukčius. Tada tai tai buvo minusas. Bet ne tiems, kurie statė „auksinius“ tualetus prie pilies, ne tiems, kuriems dirbi apgaudinėjamas, kai pasakai: „Užteks!“, jie sako tau: „Tu esi naglas! O mums tokių nereikia.“ Jie tokie ir liko ten, Lietuvoje. Jiems nereikia emigruoti, jie niekada nebus atviri, jie nepasakys ne! Baigdamas noriu pasakyti, kad visi mes esam lietuviai. Emigrantai, ne emigrantai. Visi vagys ar banditai, visi mes esam lietuviai. Ir mūsų stiprybė – vienybėje. Ramybės visiems ir atvirumo, būkim geresni!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo mintimis? Tai galite padaryti žemiau: