Esė konkursas. Nėra šalies, kurios eismo kultūros pažanga būtų kaip Lietuvos

 (31)
Esu nebe jaunas, bet ir ne senas eismo dalyvis. Dėl aiškumo pasakysiu, kad pirmąsias teises išsilaikiau prieš trisdešimt metų ir didžiąją dalį amžiaus dirbau vairuotoju.O didžiąją dalį kilometrų prasukau užsienio šalyse.
© Shutterstock nuotr.

Nesiruošiu pamokslaut ir aiškint, kaip reikia vairuot automobilį ir teisingai elgtis gatvėje. Noriu tik pateikt keletą palyginimų ir palinkėjimų.

Šiais nelengvais laikais kai kažkas užsuko niekingą mūsų šalies menkinimo kompaniją, kai televizija ir kitos informacinės priemonės kur tik užuodę mėšlo kapstosi jame, triūbydamos: va kokia ta jūsų Lietuva, o suradę kokį paskutinį valkatą ir girtuoklį prikaišioja, štai kokie jūs visi lietuviai, aš savo tautiečius galiu tik pagirt.

Nė vienoje šalyje nėra tokios pažangos eismo kultūroje kaip pas mus. Palyginus kas vyko gatvėse prieš dvidešimt metų ir dabar, situacija skiriasi kaip diena nuo nakties, kaip vasara nuo žiemos.Atvykęs iš užsienio draugas jau nebeklausinėja kas čia vyksta, nes vairavimo tradicijos supanašėjo.

Aišku, mandagumo dar nėra tiek kiek Vokietijoje ar Olandijoje, bet palyginus su pietų šalimis - mūsų žmonės jau vairuoja tvarkingiau, ramiau ir yra nuspėjami. Džiugina tai, kad pas mus tvarka gerėja, ko nepasakysi apie kitas valstybes, kur elgesys gatvėse jau nusistovėjęs. Dažnai važiuoju į pietų Italiją, bet niekaip nesuvokiu to krašto eismo ypatumų, neperprantu, kaip jie nustato kieno pirmumas.Vairavimo būdas atspindi ne šalies eismo taisykles, bet žmonių sąmonę. Ten elementaru, kai gatvėje kur eismas vyksta trejomis juostomis, spūstyje važiuojama penkiomis eilėmis, dar paliktas tarpas motoroleriams ir motociklams, o policija laksto žibėdana švyturėliais, bet tvarkos daryt nė nemano. O įvažiavus į Graikiją dabar jau aš noriu paklaust vietinių, kas pas juos gatvėse vyksta.

Mažai keliaujantys arba neseniai vairuojantys žmonės to nemato. Niurna, burnoja, reiškia niekuo nepagrįstą neigiamą nuomonę apie Lietuvos eismo kultūrą, kelius ir nesupranta, kad žiūrint iš šono ne visada atrodo protingai.

Taip pat klysta ir tie, kurie bando įrodyt, kad viename mieste vairuojama geriau negu kitame, kad kaime gyvena vien nemokšos, kad viena automobilių markė gatvėmis važinėja geriau už kitą ir t.t. Tame tik labai maža teisybės dalis. Kiekviename kaime, kiekviename mieste, kiekvienoje šalyje, pilna įvairiausių žmonių. Tik, dažniausiai, mes pastebime tai ką norim matyt.

Pastaruoju metu girdisi daug pamokymų kaip reikia teisingai vairuot, mandagiai elgtis, gerbt vieniems kitus, gatvėje matyt ne tik save, bet ir aplinkinius. Tai nuteikia optimistiškai. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ne vien kažkur regėję tvarkingą eismą, bet ir patys elgiasi tvarkingai. Negana to stengiasi, kad panašių į juos gausėtų, kad važiuotume vienas kitam netrukdydami ir ramiai. Tokiems norisi padėkot. Čia pilietinės visuomenės pavyzdys. Mandagaus vairavimo nemokina jokiuose kursuose ar mokyklose, o mandagių vairuotojų kasmet daugėja. Pastaruoju metu policijos keliuose ženkliai sumažėjo, mašinų gausėja, o avaringumas ir žūstančiųjų skaičiai eina žemyn. Kodėl taip yra? O todėl, kad kur tik valdžia nesiima reguliuot mums gyvenimą, kur neturi materialių interesų, nesikiša-ten vyksta progresas, visuomenė savaime tobulėja. Ir labai ženkliai. Visa širdimi trokštu, kad politikai nepradėtų ginčytis apie eismo saugumą, nes apie tik jie bepradeda skalambyt, viskas sužlugdoma.

Negadinkime sau nuotaikos galvodami apie politikus,nes gera nuotaika, bene svarbiausias dalykas. Didžiaja dalimi savo emocijas valdome patys,bet jas įtakoja aplinka kurioje esame, taipogi automobilis ir gatvė. Dirbant vairuotoju,gera diena ta, kai viskas einasi kaip iš pypkės. Jeigu ryte pakilęs linksmas, taip pat jausdamasis vakare atsigulu, reiškia elgiausi teisingai: nesusinervinau, nesupykau, netgi nesusikeikiau. Gal todėl man patinka lipdukas „Kas vairuoja?-Draugiškas vairuotojas“. Tokio neturiu, bet ramiai dirbdamas jaučiuosi draugišku. Ir ne tik geranoriškiems vairuotojams, kurių keliuose dabar dauguma, bet visiems kurie sėdi už vairo.

Manęs nenervina aplenkęs ir prieš nosį užstabdęs vaikinas su žaliu lapu ant galinio lango.Ant jo pykt negalima. Dar jaunas, jis elgiasi kaip pirmokas gavęs trečioko užduotį, spresdamas daro klaidų. Praeis kažkiek laiko ir jis tą vyrenių klasių moksleivims nesudėtingą uždavinį taip pat išmoks. Neerzina tiuninguota mašina visad skubantis trumpaplaukis, kuris tik užtrenkęs dureles jau nebeskubės. Nes žinau, kad automobilis jam dar ne draugas. Atsisėdęs už vairo jaučia įtampą. Prabėgs metai, kiti ir vairuodamas jis jausis ramiai,taip pat kaip ir eidamas pėsčias šaligatviu. Tik prajuokina prie sankryžų spurtuojantis jaunikaitis, nes kvailutis mano kad su juo kažkas lenktyniauja. Šis taip pat neužilgo susitupės.

Nesupykdo eismo kamštyje telefonu bekalbanti ir išvažiavimą užstačiusi moteriškė. Važiavimas automobiliu jai antraeilis dalykas. Dailiosios lyties atstovės, dažniausiai,važiuoja lėtai ir atsargiai, bet galvose visada turi kelis aukštus daug svarbesnių reikalų. Ir jeigu sužinojo kažkokią naujieną, tai nepaskambinusios draugei ir nepasidalinusios įspūdžiais nenustygs. Kitaip nebus. Moterys taip sutvertos. Jas reikia gerbt tokias kokios yra. Nepykstu ir ant lėtai bevažiuojančio pensininko burbančio toli nuo realybės nutolusius jaunystės prisiminimus „kai žmonės mokėjo važiuot ir nedarė kamščių“, nes kas žino koks bus gyvenimo tempas ir kiek smegenų bus likę galvoje, kai sulauksiu jo amžiaus.

Neerzina ir kamščiai. Tai priimu kaip gamtos reiškinį. Neprotinga būtų pykt ant lietaus ar vėjo. Kiek galiu stengiuosi neišgasdint į Vilnių iš kaimo pirmą kartą atvykusio ir Santariškių beieškančio žmogelio, nes jam sunku. Mašinų gausa, eismo intensyvumas,nežinomos gatvės sukelia stresą, o dar reikia spėt sumatyt kelio ženklus ir gatvių pavadinimus. Tokius žmones ypatingai užjaučiu, nes šimtus kartų pačiam teko užsieniuose „pagrybaut“. Tik ten eismo dalyviai klystantiems tolerantiškesni. Bet juos to moko. Daugeliui sunkvežimių vairuotojų yra pasitaikę, kai praeivis mojuoja rodydamas, kad didelei mašinai toliau nebus pravažiavimo,arba miestuko gyventojas neprašytas sustojęs prie paklydusio fūristo bando paaiškint kur reikia važiuot,o pamatęs kad vairuotojas tik linksi galva, bet nesupranta kas jam sakoma, pasiūlo sekt iš paskos ir palydi iki reikiamo adreso. Absoliučiai visose Vakarų šalyse pagal automobilio numerį galima nustatyt iš kokio jis miesto. Kai kur, ne tik kursuose mokoma mandagumo, bet ir eismo taisyklėse parašyta, kad pamačius iš toliau atvykusį svečią, reikia (taip pat kaip pas mus pamačius žalią lapą) važiuoti atsargiau, nes jis nepažindamas gatvių,nespėdamas visko apgalvot gali padaryt nelogišką manevrą. Tai natūralu, taip yra visur, todėl kalbėt, kad mūsų kaimiečiai kitokie yra neprotinga. Vokietijoje esu sutikęs moteriškių mokančių važiuot tik savo miestelyje ir solidžių vyrų bijančių autostrados, bet jie dėl to nei kiek nesigėdina.

Aukščiau išvardinau keleta dalykų,kas sunervindavo. Bet laikui bėgant supratau,kad nervintis, pykt ant besielgiančių kitaip negu aš, stovint kamštyje spirgėt kad lėtai judu, yra didžiausia kvailystė. Netgi blogiau. Tai kenkimas sau. Įsijungęs po subine prikaistuvą,tikslo greičiau nepasieksi, o pasiekęs būsi emociškai išsekęs. Apskritai, neigiamos emocijos pragaištingos, todėl pamačius besielgiantį žioplai arba chamą susigadint sau nuotaiką neverta.

Pats niekada nerūšiuoju žmonių į gerus ir blogus, gražius ir negražius. Gatvėje su visai elgiuosi vienodai, nes būdami už vairo mes visi lygūs. Nesvarbu ar tai būtų surūdijusi sena mašina, ar naujas limuzinas, ar vairuoja neišvaizdi moteriškė, ar plikakojė blondinė,ar senas susiraukęs „niekada neklystantis“ komunistas, ar išsišiepęs studenčiokas. Turiu savo nuostatas, per daug metų susiformavusią nuomonę apie eismą,vairavimo manierą. Visada stengiuosi būt mandagus ir matyt ne tik save, bet ir aplinkinius. Tai man patinka. Elgdamasis vakarietiškai jaučiuosi esantis visa galva aukščiau už kitus. O bestuburiai neturintys savo stiliaus ir mėgdžiojantys per galvas lipančius „kietus“ vairuotojus kada nors atras save. Tie kurie eidami pėsti tarpduryje pirma savęs praleidžia moterį, troleibuse užleidžia vietą senoliui, bet pradėję vairuot užpyksta ant visų aplinkinių ir nori pasirodyt „kietuoliais“ kada nors susidraugaus su gatve ir supras, kaip kvailai atrodė besiblaškydami. Bet bjauraus charakterio žmonių neperauklėsi. Jeigu jau kažkas chamavotas gyvenime, tai toks bus už vairo. Į juos nereikia kreipt dėmesio.

Gatvė marga kaip ir pasaulis – joje pilna visko. Todėl linkiu nepykt ant turinčių mažiau patirties, nes kvaila būtų pykt ant kūdikio,kad jis nekalba ir nevaikšto. Tam dar neatėjo laikas.Linkiu neburbėt panosėje ir nerodyt nepadorių ženklų nemandagiems eismo dalyviams, nes pradėjęs pešiotis nusmunki iki jų lygio. Linkiu nepykt, bet nusišypsot suklydusiam,nes neklystantis dar negimė ir mes visi klystame. Linkiu matyt tik šviesias gyvenimo spalvas,o į šešėlius neatsisukt. Linkiu už vairo sėst tik su gera nuotaika, o pasiekus tikslą,kad ir kaip toli jis bebūtų, iš mašinos išlipt jos nesusigadinus. Ir svarbiausia,linkiu,kad mintyse sau uždavę klausimą „Kas vairuoja?“ nedvejodami atsakytumėte-„Draugiškas vairuotojas“.

Senas šoferis

Norite ir Jūs dalyvauti konkurse? Rašykite mums trumpą esė (apžvalgą, straipsnį) apie:

- Jūsų pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu kelininkams, policijai, kelių eismo taisyklių rengėjams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, motociklininkams ir t.t.; - galbūt Jums saugus eismas asocijuojasi su pagalba kelyje, mandagumu, eismo kultūra ir t.t. Galite rašyti ir istorijas susijusias su tuo;

- asmeninę patirtį, įdomius nuotykius ar pamokančias istorijas, susijusias su saugiu eismu;

- galite parašyti tiesiog laišką „pusgalviui" ar priešingai - itin geram, - vairuotojui.

Esė siųskite mums el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime reikia nurodyti „Konkursui Saugaus eismo esė“).

Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai - kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:

1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.

2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.

3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.

Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Maži Seimo narių padėjėjų atlyginimai: ar jie skiriami pritraukti tik gražias studentes? (81)

Žiniasklaidoje pasirodė straipsnis apie Sauliaus Skvernelio užslėptą norą pasikelti sau atlyginimą. Ir nieko čia tokio, nes, tiesą pasakius, mūsų parlamentarai lyginant su kitų Europos Sąjungos šalių parlamentų nariais – skurdžiai.

Kodėl lietuviams sunku mažinti greitį – kaltas ne tik mūsų nedrausmingumas

Greičio mažinti nepavyksta ne todėl, kad skubame ar esame nedrausmingi, bet dar ir todėl, kad daug kur infrastruktūros aplinka neatitinka joje reikalaujamo greičio.

Po ilgo laiko apsilankė sporto salėje – kolegų sportininkų komentarai suerzino (48)

Niekada negalvojau, kad man prireiks apsilankymų sporto salėje. Visada aktyvus mano laisvalaikis – jodinėjimas, šaudymas ar archeologija padėdavo man išlaikyti geras kūno linijas. Tačiau pernai atšventęs trisdešimtmetį, nusprendžiau atsikratyti vadinamojo alaus pilvo (alkoholio nevartoju).

Dviejų vaikų mama: noriu būti reikalinga savo kraštui, bet nebegaliu (102)

Man 46 metai, esu pilna vidinės ugnies ir noro būti ir gyventi Lietuvoje, noriu būti reikalinga savo kraštui.

Papasakojo apie darbą kazino: spjaudymas ir stumdymas dar ne blogiausia (78)

Pastaruoju metu vis dažniau susimąstau, ar tikrai Lietuvoje gyventi taip gera? Vos tik įjungi žinias, internetą ar šiaip pradedi pokalbį su pažįstamais iškart girdi: kainos kyla, algos mažos, ne gyvenimas, o išgyvenimas.