Esė konkursas. Kodėl taisyklių besilaikantis vairuotojas laikomas „nevykėliu“, „kvailiu“, „boba“?

 (51)
Pastaruoju metu saugaus eismo tema gana nemažai eskaluojama. Nuolat tenka išklausyti ar perskaityti daugybės skirtingų nuomonių šia tema, todėl tam paprastam žmogui taip ir lieka neaišku – Lietuva saugaus eismo šalis ar ne. Atrodo, kad aišku tik viena – keliuose žūsta žmonės ir tai yra blogai.
© Gamintojo nuotr.

Gerinti eismo saugumą ir mažinti avarijų skaičių bandoma didinant baudas už KET pažeidimus, bei vis griežtinant vairavimo egzaminų sąlygas, tačiau ar šios priemonės tikrai veiksmingos? Be abejo, jos kažkiek padeda mažinti skaudžių avarijų keliuose skaičių, kadangi neturtingiems mūsų Lietuvos gyventojams, vis didėjančios baudos, jau nebekelia noro sėstis už vairo ištuštinus nekuklų kiekį svaiginančių gėrimų ir verčia kilstelėti koją nuo akceleratoriaus pedalo, bent jau „inkilo“ zonoje.

Na, o tų, kurie ryžtasi tokiai avantiūrai, vis dažniau ir dažniau laukia ne tik bauda, bet ir „kryžiaus žygiai“ norint perlaikyti egzaminus (tik praradusiems teises metams ar ilgiau) ir atsiimti prarastą vairuotojo pažymėjimą. O kur dar visokie „kursai praradusiems teisę vairuoti“ ir panašios nesąmonės, iš tiesų neduodančios jokios realios naudos prasižengusiems (žinau, ėjau), tik verčiančios dar labiau patuštinti piniginę, bei sugaišti visą dieną (ar netgi ilgiau) nuobodžioje vairavimo mokyklos klasėje, kur nieko daugiau neveiki, o tik lauki parūkymo pertraukėlių, kurių metu bendraujant su kitais prasižengėliais ir visiems dalijantis savo „nusikaltimų“ prie vairo istorijomis, galima išspausti šypseną, skardų juoką arba susimastyti apie tai, kad yra ir kur kas didesnių nevykėlių, erelių, ar šiaip nelaimėlių, nei esi pats. Jau geriau vietoj to, kokius nors ekstremalaus vairavimo kursus surengtų.

Retas susimąsto, kad pažeisdamas kelių eismo taisykles pasielgė blogai. Dažnas susimąsto, jog prarasti vairuotojo pažymėjimą kainuoja jau truputį per brangiai, tiek laiko, nervų, tiek ir finansine prasme, tad nusprendžia ateityje būti atidesnis(-ė). Tai gerai, atrodytų tikslas pasiektas, greičio viršyti ar vairuoti išgėrus nebesinori. TRUMPAM. Anksčiau ar vėliau (o gal net tą pačią dieną atsiėmus teises) vis tiek viršų paims noras vėl pajusti greitį, ar „aplaisčius“ atsiimtą dokumentą parvažiuoti namo, nes paeiti jau sunku ir visi papildomi mokymai, baudos, bei kiti vargai vėl bus nė motais.

Ir kaipgi bus laikomasi saugaus vairavimo taisyklių, jei žmogus sėdintis už automobilio, važiuojančio leistinu greičiu ir pagal visas taisykles, vairo yra laikomas „nevykėliu“, „kvailiu“, „boba“ ir įvairiausiais kitokiais veikėjais, kuriais būti juk niekas nenori. Galbūt jaunimas ir pridaro tiek daug avarijų ir lengvesnių nusižengimų daugumoje dėl to, kad dažniausiai šalia sėdi draugai, kurie nuolat „drąsina“ jaunąjį vairuotoją – „na aplenk gi tą gaidį“, „davai paspausk, mentų juk nėr“ ir panašiomis frazėmis, o juk aštuoniolikmečiai paaugliai, dar ne visi žino, kad nekreipiant dėmesio į tokius „nurodymus“ ir vairuojant taip kaip pačiam geriau, saugiau ir be noro pasirodyti – neprarasi draugų ir dažniausiai net nebūsi kvailiu išvadintas (o jei ir išvadins, na ir kas), kadangi sėdintys keleivių vietose, gan greit randa kitų užsiėmimų arba tiesiog nurimsta ir žiūri pro langą, jei nekreipi į juos didelio dėmesio.

Visgi poreikis lėkti buvo, yra ir visada bus. Tokie jau žmonės. Tai ką gi daryti, kad būtų patenkintas tas nenumaldomas noras, bet keliuose galėtume pasijusti saugiau? Na, Vokietijoje yra autobanai, kur greitis neribojamas, taigi gali spausti kiek nori, o ir avarijų ten ne taip jau dažnai, kaip galima būtų galvot, pasitaiko. Didžiojoje Britanijoje yra daug lenktynių trasų, kuriose smagiai ir nebrangiai galima išmėginti vairavimo įgūdžius, bei automobilio galimybes. O Lietuvoje... Nei gerų autostradų, nei lenktynių trasų, nei pinigų šiems objektams statyti... Tačiau tikrai esama vietų, visokių senų aerodromų, didelių aikštelių ir kitokių objektų, kur su dideliu valdžios ir žmonių noru, bei investavus palyginti nedaug pinigų, visai įmanoma būtų įrengti uždarą lenktynių trasą, kur kartas nuo karto būtų galima pasivažinėti. O jau po palakstymo trasoje, manau gatvėje kiltų mažiau noro eikvoti benziną dideliam greičiui.

Iš kur gauti finansavimą? Nežinau, tačiau nuolat girdžiu, kad kažkur išleidžiami milijonai, skirti didinti eismo saugumą, tik kad nedidėja labai tas saugumas ir net kelių infrastruktūros kokybė, mano akimis, nelabai keičiasi. Tad užuot skyrus milijonus litų abejotinoms akcijoms ar kitokiems mažą efektyvumą duodantiems dalykams, geriau pastatytų bent kas antroje savivaldybėje po nedidelį autodromą, kur būtų galima žmonėms pavažinėti, kartais gal ir kokios lenktynės įvyktų (tai tik padidintų šalies ir atskirų miestų žinomumą, leistų padidinti turistų skaičių). Kartais būtų galima surengti vieną kitą renginį, akciją ar panašiai, pvz.: per metus neprasižengusiems ir eismo įvykiuose nesudalyvavusiems vairuotojams padovanojami kvietimai dieną (savaitgalį) praleisti trasoje nemokamai (esu tikras, verslininkai tikrai prigalvotų tų akcijų atrakcijų). Išbandžius jėgas trasoje, prasčiau vairuojantieji galbūt netektų drąsos lėkti viešojo eismo keliuose, o tie kas vairuoja gerai – tik padidintų įgūdžius, turėtų kur tai daryti, o be to puikiai vairuojantys žmonės, dažniausiai ir taip kelyje nesielgia chuliganiškai ir nekelia pavojaus aplinkiniams, o dar jei turėtų kur išlieti susikaupusį adrenaliną, manau vėliau kelyje elgtųsi pavyzdingai.

Taip, sutinku, mano idėja apie lenktynių trasas, Lietuvos sąlygomis gal ir atrodo utopinė. Vis dėlto, pasigilinus, paskaičiavus (nebūtina juk, kad tos trasos būtų pasaulinio lygio), tai neatrodo visiškai neįmanoma, o naudos šis dalykas atneštų. Na, o į klausimą ar saugiai jaučiuosi kelyje, atsakau – NE. Kelias ne ta vieta, kur reiktų atsipalaiduoti, kaip bebūtų, tai padidinto pavojaus zona. Vairuojant visuomet reikėtų jaustis patogiai, bet ir šiek tiek įtemptai, atsipalaiduoti ten nėra ko. Bėda ta, kad mūsų keliuose jaustis patogiai, dar nelabai galima.

DELFI skaitytojas Šarūnas

Norite ir Jūs dalyvauti konkurse? Rašykite mums trumpą esė (apžvalgą, straipsnį) apie:

- Jūsų pasiūlymus, susijusius su eismo saugumu kelininkams, policijai, kelių eismo taisyklių rengėjams, kitiems vairuotojams, pėstiesiems, dviratininkams, motociklininkams ir t.t.; - galbūt Jums saugus eismas asocijuojasi su pagalba kelyje, mandagumu, eismo kultūra ir t.t. Galite rašyti ir istorijas susijusias su tuo;

- asmeninę patirtį, įdomius nuotykius ar pamokančias istorijas, susijusias su saugiu eismu;

- galite parašyti tiesiog laišką „pusgalviui" ar priešingai - itin geram, - vairuotojui.

Esė siųskite mums el. paštu: pilieciai@delfi.lt (laiško pavadinime reikia nurodyti „Konkursui Saugaus eismo esė“).

Konkurso nugalėtojų laukia draudimo bendrovės „Gjensidige" įsteigti prizai - kuponai draudimo paslaugoms įsigyti:

1. Pirmosios vietos nugalėtojui - 1000 Lt vertės kuponas.

2. Antros vietos nugalėtojui - 500 Lt vertės kuponas.

3. Trečios vietos nugalėtojui - 300 Lt vertės kuponas.

Daugiau informacijos apie konkursą skaitykite aprašyme paspaudę šią nuorodą

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Už dalyvavimą aplinkosauginėje akcijoje moksleiviai buvo apdovanoti

Gegužės 22 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje lankėsi Balsių progimnazijos pirmokai, laimėję aplinkosauginį konkursą. Aplinkosauginėje akcijoje, kurios metu 27 Balsių progimnazijos klasių mokiniai kaupė panaudotas baterija, buvo surinkta apie 250 kg panaudotų baterijų.

Esu mažo miestelio dvyliktokas – tikiuosi anglų egzaminą išlaikyti bent 95 proc. ir nenusivyliau (21)

Ką tik perskaičiau abituriento straipsnį apie tai, koks neva sunkus ir „nesąmoningas“ buvo anglų kalbos egzaminas ir jo eiga. Norėčiau taip pat pasidalinti savo mintimis ir šiam moksleiviui paprieštarauti.

Perspėja dirbančius vilkikų vairuotojais: jums gresia „studento-padavėjo“ sindromas (244)

Desperatiškas atsakymų ieškojimas. Neigimas. Savęs ir kitų įtikinėjimas. Pyktis. Ir galų gale susitaikymas. Tai yra penki žingsniai, kuriuos jums teks išgyventi, jei nepradėsite ieškoti naujų darbo galimybių dirbdami tai, kas paprasčiausiai nebebus reikalinga po 5 metų. Šiuo metu turite 3 galimybes:

Per egzaminą gimnazistė nusivylė mokyklos „turtais“: dėl ketvirtadalio užduočių atlikimo būsiu kalta ne aš (33)

Gegužės 20 dieną šalyje buvo vykdomas valstybinis užsienio kalbos (anglų) egzaminas. Jam tikslingai ruoštis pradėjau vienuoliktoje klasėje, kadangi planavau studijuoti humanitarinius mokslus. Prieš egzaminą labai nesijaudinau, kadangi jam buvau gana gerai pasiruošusi bei išsprendusi daugumą prieš tai buvusių egzaminų užduočių.

Dvyliktokas kreipėsi į bendraamžius: būtų pats metas suprasti, kad ne „aplinka kalta“ (21)

Išsyk po 2017 metų anglų kalbos egzamino su draugais ironiškai juokavome, kad nespėsime grįžti namo, o internetas jau lūš nuo antraščių „Abiturientai darsyk žlugdomi neįmanomomis egzaminų užduotimis“. Na, juokai juokais, bet panašu, kad dalis abiturientų pasiruošti vienam iš rimčiausių testų akademiniame kelyje ir vėl nesuspėjo. Visai kaip kelininkai, užklupti netikėtos žiemos sausio mėnesį.