Aukštojo mokslo sistema Lietuvoje yra tokios būklės, kad skųstis vadovėliais tiesiog juokinga. Jų nėra ir nebus. Greit nebus ir dėstytojų. Ir ką?
Pradėkime nuo mano mylimos aritmetikos. Kiek reikia pinigų, norint gyventi Vilniuje (nota bene Vilniuje yra 7 valstybiniai universitetai ir N kolegijų)? Imkime jauną 30-35 metų specialistą, kuris kyla mokslo aukšumon ir stengiasi užtikrinti dėstymo kokybę. Taigi, būstas – nepasisekė, nepaveldėjo, vadinasi, nuoma su komunaliniais – apie 250 eurų. Būstas – tikrai gerokai vidutinis, jei ne blogiau. Mašinos jaunas specialistas neįperka, o jei įperka, neturi dyzelio, tad viešasis transportas – 29 eurai.
Maistas... Hm, čia sunkiau, bet, tarkime, 110 eurų per mėnesį? Ok? 389 eurai. Maždaug tiek gauna lektorius be daktaro laipsnio. Kuris vaikšto nuogas, nėra buvęs kavinėje ar kino teatre. Ar galima gyventi kukliau? Žinoma, keliamės į Naujininkų bendrabutį (rekomenduoju Pelesos gatvėje, Igoris sakė, kad geri) ir ten keliam dėstymo kokybę. Žinoma, jei mokslo šviesulys yra lekt. dr., doc. dr., o gal prof. dr., jis gauna daugiau. Ne stebuklingai, bet daugiau. Jei dirba tinkamame universitete ir tinkamoje programoje, gal dar ir nemažus priedus gauna. Bet bazinis lektoriaus atlyginimas vis vien bus 400-450 eurų „į rankas“.
Gerai, ar tikrai dėstytojai gauna tiek mažai? Juk buvo skelbti vidurkiai, ir jie visai neblogi. Ir atsakymas yra „ne“, dėstytojai negauna tiek mažai. Ir štai kodėl. Tipinis dėstytojas dirba dėstytoju (tai yra, paskaitos, kursiniai, baigiamieji ir t.t., plius, turi dirbti mokslinį darbą), ir be viso to, turi dar bent 0,5 etato. Dažniausiai, ne 0,5, o daugiau. Pavyzdžiui, 1 etatas dėstymo, 0,25 mokslinių projektų, 0,25 dėstymo kolegijoje ir dar „biški chaltūrų“. Ir tuomet atsitinka taip, kad dėstymo kokybė yra paskutinis dalykas, kam įmanoma skirti laiko. Kitaip išgyventi tiesiog neįmanoma. Žinote, kodėl dėstytojai nestreikuoja? Nes neturi kada, jie dirba. Dažniausiai 16 valandų per parą, 7 dienas per savaitę.
Švietimo ir mokslo ministerija sako, kad atlyginimai – tai universitetų vidaus reikalas, autonomija ir t.t., tegu optimizuoja veiklą ir patenka tarp geriausių pasaulio universitetų. Universitetuose galima, deja, daug ką optimizuoti, yra net švaistymo, korupcijos ir t.t.
Bet čia labai tiktų palyginimas – sudarom tris Lietuvos komandas ir pasiunčiam dalyvauti „Formulės 1“ lenktynėse. Duodam po „Žigulį“ ir liepiame optimizuoti veiklą. Vienoje komandoje pavagia karbiuratorių ir trantas išvis nevažiuoja, antroje pavagia tik veidrodėlius, trečia net variklį sugebėjo paturbinti. Klausimas, kuri laimės čempionatą? Absurdiška? Taip pat absurdiška yra ir Lietuvos universitetuose. Skurdo optimizavimas yra skurdas.
Grįžtant prie studentų skundų – ką daryti? Iš tikro, ne studentams reikėtų pradėti judėti – dėstytojai turėtų surengti masinį streiką. Be to nebus. Kodėl? Nes dėstytojai dirba ir neturi kada streikuoti, nes nėra nei vienos bent kiek funkcionuojančios profsajungos, nes dėstytojo darbas priklauso nuo katedros vedėjo, dekano ir rektoriaus malonės, todėl streikas gali gerokai atsirūgti (bet tai atskira, ne mažiau skaudi tema). Tad laikas iniciatyvos imtis studentams.
Dabartinis inkštimas nepadės. Trūksta vadovėlių? Puiku, įmanoma jų turėti daugiau,sumažinkime lėšas dėstytojų kompetencijos kėlimui ar atlyginimams. Turbūt taip ir bus. Ar nuo to bus geriau? Bus blogiau. Problemą reikia spręsti iš esmės. Ką iš tikro reiktų daryti – galų gale imti rėkti, o ne inkšti (...).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Galbūt norite išsakyti savo mintis? Jūsų nuomonės laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: