Su giliu liūdesiu stebiu, kaip iš laidos beliko farsas, praradęs bet kokią etiką, moralę, muzikinį skonį ir netgi elementarią pagarbą žmogaus orumui. Dar galiu suprasti, kai televizija savo žiūrovus tarsi nori paversti kvailiais ir sukišti jiems visišką šlamštą, bet kai patys televizininkai paverčia tokiais save, šitai suvokti darosi sunku.
„Chorų karų“ transliacija tiesioginė ir tai, mano galva, yra pati didžiausia apgaulė. Kitos šou laidos įrašinėjamos prieš keletą savaičių, įrašai tobulinami po keletą kartų, sukarpomi, sumontuojami. O štai „Chorų karai“ vyksta čia ir dabar, tačiau tai visiškai nereiškia, kad žiūrovas gauna natūralų produktą. Jeigu iki šiol liko nesupratusių, Bočių choras labai gražiai parodė, kas iš tiesų „Chorų karuose“ vyksta. Girdėjome profesionalų, darniai skambantį chorą. Taip tikrai galėtų padainuoti Kauno valstybinio choro artistai. Bet ar taip galėjo padainuoti mūsų mylimi bočiai, net jeigu jie visi kažkada buvo to choro artistais?
Deja, bet aš manau, kad tai nėra „Chorų karai“. Tai fonogramų kūrėjų karai, fonogramų įrašų karai, dizainerių, scenografų, visažistų, kirpėjų karai, bet tik ne chorų. Joks choras nepadainuos gyvai atlikdamas tokias scenografijas, kokias matome šio šou metu. Kas dainavo chore, tai tikrai supras. Joks neprofesionalų choras nepadainuos taip švariai ir lygiai, kai naujo kūrinio pasiruošimui turi nepilną savaitę. Mes girdime negyvą garsą. Chorai nedainuoja gyvai. Viskas yra įrašyta. Ir tai yra labai sunkus ir ilgas darbas, kuriam savaitės taip pat mažai.
Kaip išsisukti iš padėties, kai laiko per mažai, kai chore dainuoja ne profesionalai, kai išmokti sudėtingą kūrinį jiems tiesiog per sunku? Labai paprasti gali būti sprendimai – įrašyti gali keletas žmonių, kurių balsus aparatūra apdoroja ir padaugina, kad skambėtų kaip choras. Įrašyti gali ir visai kiti žmonės, kuriems nereikia daug laiko mokytis, pvz. profesionalūs muzikantai. Taigi, negana to, kad mes girdime įrašą, nežinia kieno įrašytą įrašą mes girdime. Žinoma, gali įrašinėti ir patys choristai. Ir bent jau vienas choras, mano žiniomis, tai tikrai daro. Repetuoja naktimis, įrašinėja kelias paras, likusį laiką įrašai apdorojami, sutvarkomi taip, kad idealiai derėtų ir skambėtų kuo panašiau į tikrą chorą.
Įdomumo dėlei atkreipkime dėmesį nors kartą ne į tai, kaip choristai atrodo, ne į tai kaip jie šoka. Užmerkime akis ir paklausykime, ar girdime daugiabalsį chorą, kuriame išsiskiria daug spalvų, kiekvienas balsas girdisi ir sudaro bendrą spalvingą balsų visumą. Ar girdime vienodą, neišraiškingą keleto balsų chorą, kuris labiau skamba kaip sintezatorius, o ne kaip gyva žmonių balsų visuma.
Atkreipkime dėmesį į solistus. Tik jie dainuoja gyvai ir rankose laiko mikrofonus. Žinoma, nereikia pamiršti, kad yra ir butaforiniai mikrofonai. Ne kiekvienas profesionalus dainininkas atlaiko baimės ir jaudulio smūgį. Čia mes girdime jaunus žmones, kurie labai nori dainuoti ir privalo įveikti savo jaudulį, nes juos išgirs visa Lietuva. Vieniems tai pasiseka labiau, kitiems ne taip gerai. Dar labiau atkreipkime dėmesį į tai, kiek solistų kuriame chore dainuoja. Vienas, du, daugiausia trys, neskaitant generolo. Manau, tai reiškia, kad chore nėra žmonių, kurie galėtų padainuoti gyvai. Tačiau viename chore yra jau beveik visi solo dainavę choristai. Jeigu atidžiai stebėjote visas laidas, tikriausiai žinote, apie ką kalbu.
Visa kita, ką mes matome, yra labai gražu. Ir tai nėra blogai. Svarbiausia, kad mes vertintume tai, ką reikia vertinti, o ne tai, kas blizga. Žinant visus niuansus, mūsų suvokimas ir vertinimas, kuris yra labai svarbus, keičiasi. Jeigu kažkam ir toliau norėsis vertinti šokį, rūbus, makiažą ar šukuosenas, niekas neuždraus. Tačiau tie, kurie nori vertinti muziką, tegul žino, kaip tą reikėtų daryti. Nesileiskime, kad mus laikytų kvailiais.
Turiu pastebėti, kad laidos režisieriai ir komisijos narius pavertė tokiais. Blogiausia tai, kad jie su tuo sutiko ir iki šiol sutinka. Kartais net ir man iškyla klausimas, ar jie tikrai tokie, ar tik tokiais apsimeta. Komisija reikalinga ne tik tam, kad pakeltų subjektyvius, o gal iš anksto nurodytus balus, bet ir tam, kad vertintų chorų pasirodymus. Kad padėtų žiūrovams pastebėti stipriąsias ar silpnąsias choro puses.
Paprasčiausias pavyzdys – šeši vaikinai solistai ne tik pasirodymo metu, bet, komisijos išprovokuoti, dar kartą padainuoja gyvai trim balsais, ir nė vienas komisijos narys apie net neužsimena. Nepamirškime, kad chorai gyvai nedainuoja, solistai dainuoja geriausiu atveju duetu, nes daugiau nei dviem balsais dainuoti yra pakankamai sudėtinga. Bet atrodo, kad šiame MUZIKINIAME šou yra svarbiau protu nesuvokiami paistalai iš pasityčiojimas netgi iš religijos, negu tikrų vertybių paviešinimas. Netgi atvirkščiai – atrodo, kad bandoma tai nuslėpti arba bent jau nepastebėti. Pagarba K.Zmailaitei, kuri, nepaisant visų primestų jai nesąmonių, sugeba nors retkarčiais įterpti dėmesio vertą ir profesionalų komentarą.
Komisijos komentarai, net jeigu jie ir muzikiniai, turėtų būti objektyvūs. Deja, manau, kad taip nėra. Negana to, kad nėra jokio objektyvumo, (o ir kaip jis gali būti, kai komisija išklauso choro pasirodymą ir porą valandų prieš laidą repetuoja savo muzikinius pasisakymus), nėra ir tinkamo išsilavinimo, kad tie pasirodymai būtų profesionaliai vertinami. Būtent komisija šioje laidoje ypatingai menkina žiūrovą, manydama, kad, suplakus į vieną krūvą operos ariją ir užstalės dainą, bus lavinamas žiūrovo muzikinis skonis.
Viskas vyksta atvirkščiai. Muzikiniai komisijos komentarai dažniausiai apie choro pasirodymą nepasako nieko, o dar dažniau parodo, kad patys komisijos nariai turėtų pasimokyti dainuoti, o kai kurie - ir groti. Kadangi, panašu, Lietuvos žiūrovas laikomas nieko nesuvokiančiu bukagalviu, tai profesionalai, mano manymu, leidžia sau elgtis labai neprofesionaliai.
Juokingiausia tai, kad atlikdama šį, jai primestą vaidmenį, komisija ne visiškai su juo susitvarko. Nepaisant surepetuotų komentarų, pasitaiko ir improvizuotų replikų, kurių metu komisija išduoda daugelį taip slepiamų projekto paslapčių.
Laidos formatą apipavidalina laidos vedėjai. Iškyla klausimas, kas jiems rašo scenarijų? Iš a.a. V.Šapranausko juokų juokdavosi žiūrovai, o iš M.Stasiulio juokų dažnai tenka juoktis jam pačiam. Laidos vedėjai be jokių skrupulų giria vieną chorą ir žemina kitą. Juk jie tik vedėjai. Vertinimui yra paskirta komisija, kad ir kokia būtų jos kompetencija. Vedėjas turėtų pristatyti, o ne nuteikinėti žiūrovus.
Kur dingo geras humoras, elegancija, tolerancija, inteligencija? Televizija yra visiems prieinamiausia ugdymo forma ir būtent tokio muzikinio šou metu žiūrovų skonis (ir ne tik muzikinis) turėtų būti ugdomas, o ne smugdomas. Vedėjos kojos tikrai gražios. Bet ar reikia šio muzikinio šou laidoje rodyti jas keletą kartų ir visiškai neparodyti choro pasirodyme dalyvaujančių, nors ir nedainuojančių, choro generolų.
Mano reziumė toks – jei norite, žiūrėkite „Chorų karus“ kaip ir žiūrėjote, imkite iš jų viską, kas yra geriausia. Svarbiausia išmokti atsijoti pelus nuo grūdų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Skaitytojos skundą pakomentavo prodiuserių kompanijos „Just.tv“, kuriančios „Chorų karus“, vykdomoji prodiuserė Neringa Kavaliauskienė. Jos teigimu, toks skundas, kad projekto metu naudojama fonograma – ne pirmas, tačiau projekto populiarumas rodo, kad „tai, ką pateikiame, žiūrovams patinka“. „Ir labai gaila, kad šiai mūsų žiūrovei neįtikome. Bet kuriuo atveju gerai, kad žmogus reiškia nuomonę ir mes į tai atsižvelgiame“, - teigė ji.
Pasak N. Kavaliauskienės, dalinė fonograma yra normali praktika tiesioginiame eteryje, nes tai lemia techniniai niuansai. Vis dėlto, galimybių chorams „gudrauti“ ir įrašyti kūrinį ne patiems nėra.
„Dirba mūsų komanda, kuri važiuoja įrašinėti chorų. Be to, yra solistai, kurie keičiasi ir dainuoja, yra ir egzaminai, kur jie vėlgi egzaminuojami. Ir visų sezonų chorų dalyviai, pirmiausiai išbandę jėgas chorų karuose ir įsidrąsinę sudainuoti chore, vėliau užpildo kitų muzikinių projektų gretas, ir aš matau nugalėtojų tarpuose mūsų buvusius choristus, tuos pačius veidus regiu ir kituose muzikiniuose projektuose. Tai tikrai rodo, kad pas mus ne kokios butaforinės lėlės, o tikrai gerai dainuojantys, artistiški atlikėjai, jauni žmonės dalyvauja“, - kalbėjo ji.
Pašnekovės teigimu, chorus vertinanti komisija – objektyvi ir profesionali. „Mūsų komisija tikrai labai atidi ir labai stengiasi būti objektyvi, vienas dalykas, jie daro šou tam, kad patiktų žiūrovams, kam jiems būtų įdomūs. Jeigu jie analizuotų muzikiniais terminais (...) žiūrovui sekmadienio vakarą tai tikrai nebūtų įdomu. Ir mes stengiamės būti įdomūs žiūrovams, o balai atspindi tai, ką jie (komisija - DELFI) tikrai mano apie jų paruoštą pasirodymą“, - teigė N. Kavaliauskienė.