Tai kas gi yra tas karas? Pirmiausia, jam reikalingos konfliktuojančios pusės. Kare naudojami įvairiausi ginklai. Karo metu priešininko pusei stengiamasi padaryti kuo daugiau nuostolių tuo pačiu išvengiant jų savojoje. Karo pabaiga gali būti kapituliacija, okupacija arba užgrobimas, sunaikinimas, konflikto įšaldymas, sustabdymas arba išsprendimas, susitaikymas.
Pasižvalgę po žmonijos istoriją galime rasti visokiausių karų. Jie greičiausiai bus rekordininkai žmonių naikinimo prasme.
Kita, po karų, žmonių išnykimo priežastis – kataklizmai. Gal jie taip pat gamtos karo su žmonija pasireiškimai? Karai taip pat pridaro daugybę materialinių nuostolių.
Valstybės netenka ekonominio potencialo, būna sunaikinta pramonė, sugriauta gyvenimui būtina infrastruktūra. Pralaimėjusi kare pusė dažnai turi susimokėti reparacijas, kompensuoti kažkokią dalį nuostolių. Kartais netenkama teritorijų, taip pat galimi žmogiškieji nuostoliai.
Bet aš nagrinėjau pačius blogiausius karus. O jų juk būna visokių. Informacinių, vietinės reikšmės, tarp kokių nors grupuočių, tarp skirtingų religijų atstovų, tarp skirtingų visuomenės sluoksnių, tarp vadovų ir pavaldinių, buitinių konfliktų ar net vidinių asmenybės konfliktų. Taip pat karu galima pavadinti kovą su epidemijomis, ligomis, pavojingais virusais, su civilizacijos blogybėmis.
Štai situacija keliuose taip pat vadinama karu, nes kasmet juose žūsta arba būna sužalojami nemažai žmonių. Sovietmečiu buvo ryški kova už geresnius ekonominius rodiklius, už plano įvykdymą ar viršijimą daug kartų.
Kova, kaip palengvintas karo variantas, randama labai plačiai gyvenime. Konkurencija, kaip savotiška kova tarp konkuruojančių firmų padeda sukurti geresnius, pigesnius ar populiaresnius produktus. Leidžia užkariauti didesnę rinkos dalį, gauti daugiau pelno, įsigyti daugiau turto „suvalgant“ kokias nors silpnesnes konkuruojančias verslo kampanijas. Tai leidžia įgyti daugiau finansinės bei politinės galios priimant sprendimus net valstybės lygmenyje.
Na, jeigu eitume toliau silpnėjimo tvarka, tai kova atsirado iš įdėtų didesnių pastangų. Juk jų neįdėjus dažnai neįmanoma pasiekti geresnio rezultato. Štai paimkim organizmo funkcijas. Jei jis netreniruotas, tai jo pajėgumai bus nedideli, jis nesugebės įveikti kokios nors stipresnės kliūties. O štai treniruotas kūnas galės įveikti keletą netreniruotų žmonių, galės susidoroti su įvairiomis fizinio pobūdžio problemomis.
Lygiai tokia pati treniruotė nefizinėje srityje taip pat duoda geresnius rezultatus, nei jos nebūtų. Štai pavyzdžiui proto mankšta pakelia jo pajėgumus. Jis tampa greitesnis, produktyvesnis, gebantis plačiau susigaudyti, greičiau atrandantis geresnių sprendimų kurie suteikia civilizacijai didesnį progresą. Nors ne visada taip atsitinka. Kartais progresuojantis protas tampa blogio šaltiniu, o jo turėtojas imasi plėsti savo galias, kartais tai priveda prie atviro karo.
Taigi ne kiekvienas pajėgumas yra geras. O kaip nusprendžiama kas yra gera ir kas bloga? Juk tai nėra paprastas uždavinys. Apklauskime daugybę žmonių, kas jiems gera ir kas bloga, padarykime suvestinę ir žinosime, kas yra gėris ir kas blogis.
Manau, ir be apklausų galime pasakyti, kad kūno sužalojimas nėra gėris, nebent žmogus yra mazochistas. Juk tuomet jis kaip tik to pageidauja. Taip pat žmogaus apiplėšimas nėra gėris, jei žmogus to nepageidavo. Juk jei norėtų, pats būtų pasidalinęs turtu su kitais. Jei toli nebrisime į jūrą, tai galime pastebėti, kad prievarta yra blogis.
O kas tuomet yra gėris? Suteikti žmogui tai, ko jis pageidauja? Nemanau. Kai kurie mano, kad be pastangų neįmanoma pasiekti gero rezultato. Bet kartais tos pastangos būna tokios didžiulės, o rezultatas toks mažas, kad tai negalima pavadinti gėriu.
Išeitų, kad gėris yra gauta dovana arba pasiektas mažomis pastangomis rezultatas, kuris neišlepina žmogaus? Visa kita yra tik kova, jėgos panaudojimas ir galiausiai – karai. Galima būtų šia gaida ir baigti šį pasakojimą. Bet kaip pasiekiamas tas didžiausias gėris? Gal atsakymas kažkur jau yra?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!