Esu vilnietis. Čia gimiau, augau, mokiausi mokykloje, studijavau mokslus. Kol studijavau, neturėjau pajamų, nedirbau, todėl iki 24-erių metų gyvenau su tėvais. Nebuvo galimybių nuomotis būsto. Tėvai turi nuosavą namą, kai draugaudavau su merginomis, vesdavausi jas į antrą aukštą, draugus taip pat. Bet tėvai vis kišdavosi į mano santykius su merginomis, visais įmanomais būdais žlugdydavo tiek santykius su jomis, tiek su draugais.
Mano motinai visos merginos buvo seniausios profesijos atstovės, o mano tėvui visi draugai atrodė blogiečiai. Baigęs studijas pradėjau dirbti, atskirai nuomotis butą. Tėvams tai labai nepatiko, tačiau jie nieko negalėjo padaryti, nes pats užsidirbau pinigų, pats save išlaikiau. Susipažinau su mergina, žavia lenkaite, kurios nenorėjau pažindinti su savo tėvais, tačiau jie įžūliai ateidavo prie mano buto durų ir belsdavo, kol atidarydavau.
Kartą ilgai neatidariau, tai paskambino kaimynė, paprašė, kad įleisčiau pagaliau raudojančią motiną į vidų. Mano motina, kaip gudri lapė, iš pradžių kurį laiką su mano mergina elgėsi gražiai, iššniukštinėjo viską, išsiklausinėjo ir, pasinaudojusi jos nuoširdumu, kad ji daug ką išsipasakojo, pradėjo viską naudoti prieš ją pačią. Ji priekabiavo dėl to, kad mano mergina yra lenkaitė, kad ji nemoka pagaminti pyragų, kad ji dirba padavėja ir mažai uždirba ir t.t...
Vieną dieną aš savo merginos netekau, nors viską dariau, kad jos tarpusavyje nesimatytų, nebendrautų. Susipykau su tėvais ir stipriai apsižodžiavom, vengiau bet kokio bendravimo. Darbe sekėsi vis geriau, pavyko banke gauti paskolą būstui. Būstą rinkausi specialiai kuo tolimesniame rajone. Kurį laiką gyvenau vienas, retkarčiais aplankydavo draugai.
Kartą buvo savaitgalio vakaras, pas mane draugai susirinko pažiūrėti krepšinio. Kas su savimi atsinešė porą alaus, kas vyno butelį... Išgirstu skambutį į duris – atvažiavo tėtis, pasiteisindamas, kad pro šalį važiavo, užėjo. Sukėlė isteriją, kad suaugę vyrai sėdi, stebi krepšinį ir rankoje laiko po alaus butelį. Vijau tėvą lauk, tačiau draugai pasitarę patys išsikvietė taksi ir išvažiavo. Atsisėdau vienas ir galvojau, kaip toliau elgtis, ką daryti? Kaip kalbėtis su tėvais, kad jie nesikištų į mano gyvenimą?
Kai susiradau kitą merginą, mano motina griebėsi kitokios taktikos. Kai mano tėvas parą laiko dirbdavo, ji vaidindavo sergančią ir taikė psichologinį terorą, kad turiu būti namie, nes tėvas dirba, o ji gali numirti, kad ji visą gyvenimą manim rūpinosi, dabar mano laikas rūpintis ja. Tai labai paveikė mano merginą. Ją mano motina įtikino, kad esu beširdis monstras, kuris nebekreipia į ją dėmesio ir kad laukiu jos mirties. Mano mergina pati pradėjo stoti į mano motinos pusę. Gudrus mano motinos žaidimas pavyko, mes su mergina išsiskyrėm.
Samdyti motinai slaugės negaliu sau leisti, nes moku buto paskolą. Nuolat budėti prie motinos nėra galimybių, dirbu. O ji reikalauja prie jos būti dieną naktį. Kartais galvoju, kad tai gudrus planas, kad mesčiau darbą, nebegalėčiau išsimokėti paskolos už būstą ir grįžčiau pas juos gyventi. Nuolatinis jos apeliavimas į mano sąžinę, kad turiu nuolat būti prie jos, mane irgi slegia.
Pavargau, nežinau kaip spręsti situaciją. Gal išsikelti į kitą miestą? Bet kaip tada darbas? Abejoju, ar kitur taip apmokamą galėsiu susirasti. Nuoširdžiai prašau komentatorių patarimų, kaip man būtų galima spręsti opų mano gyvenimo klausimą. Ačiū už supratingumą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti patarimu vaikinui? Papasakoti apie savoe, išsakyti savo nuomonę? Jos laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt.