Vieną iš labiausiai garbės nusipelniusių profesijų šiuo metu galima drąsiai vadinti socialinį darbą – šios profesijos atstovai yra tarsi šviesos nešėjai, gerumo ir vilties skleidėjai, jie nekuria įstatymų, nemoralizuoja, o tiesiog būna su žmogumi ir jo problemomis, padeda jas spręsti ir išvengti naujų. Nepaneigsi, kad būtent šiai profesinei grupei labiausiai reikia poilsio, pagarbos ir supratimo.
Nereiktų pamiršti ir studentų, jie nueina ilgą kelią, kad mokėtų deramai atlikti savo darbą. Šios specialybės studentai, nesvarbu, kur bekrimstų mokslus, per savo studijų metus privalo įgyti tiek žinių, kiek anksčiau žmonės kaupdavo per visą savo socialinio darbuotojo karjerą. Argi negalėtume atsidėkodami šiems nuostabiems žmonėms palengvindami jų naštą ir skirdami nors vieną papildomą laisvą dienelę? Aš manau, kad taip – galim!
Lietuvos Respublikos įstatymuose yra apibrėžta 13 šventinių dienų (162 str.), vidutiniškai po vieną per mėnesį, tačiau rugsėjį, kuomet yra švenčiama socialinio darbuotojo diena (rugsėjo 27 d.), nėra nei vienos šventinės dienos, vadinasi, rugsėjo mėnesį, po vasaros, privalu nepavargti, o ką jau kalbėti apie profesinės dienos minėjimą.
Mano ir tikiuosi visų sveiko proto žmonių nuomone, atsakymas į mano šiandienos pasvarstymus aiškus – rugsėjo 27 d. turi būti paskelbta šventine ir visi aukštųjų mokyklų socialinio darbo studentai, tiek buvę, tiek esami, o gal netgi būsimi, šią dieną turi semtis įkvėpimo, ilsėtis, kaupti jėgas naujiems darbams!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!