Praskleidžiant sovietinio palikimo šydą: mitai apie homoseksualus

 (339)
Žinau, gėjų (labiausiai) ir lesbiečių (mažai, kas užsimena apie biseksualus, etc.) tema daugeliui jau įkyrėjusi. Tiesą sakant, man jau taip pat, liaudiškai tariant, užkniso. Atsibodo todėl, kad niekaip nepavyksta suvokti, iš kur kilo toks aklas trumparegiškumas, naujosios Lietuvos – Homofobijos, požiūris.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Skaičiau dešimtis straipsnių bei šimtus komentarų apie dar visai šviežiai pasibaigusias eitynes Gedimino prospekte ir darėsi vis labiau liūdna, pikta ir labai gėda dėl visų tų, kurie, pasirėmę mitais, bijosi tokių pat kaip jie žmonių. Šia rašliava tikiuosi bent šiek tiek praskleisti šį keistą, seno sukirpimo sovietinio palikimo, šydą. Rašysiu papunkčiui – bus lengviau suprasti.
Štai kaip yra iš tikrųjų.

1. Homoseksualūs, biseksualūs, aseksūalus ir panašaus „sukirpimo“ žmonės nėra iškrypėliai. Šie žmonės, kaip ir didžioji dauguma, gimė jau būdami tam tikros seksualinės pakraipos. Šiuo atveju mes kalbame apie meilę. Miegoti gali kas nori su kuo, bet tai nereiškia, kad, tarkim, jei aš sugalvočiau permiegoti su moterimi, taip pat galėčiau ją pamilti ir/ar susisieti kokiais nors ilgalaikiais saitais.

Meilė, mano supratimu, yra vienas švenčiausių jausmų, vertybė, kuri turi būti puoselėjama labiau už viską pasaulyje. Ne man ir ne tau spręsti, kas ir ką gali mylėti.

2. Iš principo vyrai gėjai nuo moterų lesbiečių nesiskiria, nors labiausiai skalanduojama apie pirmuosius. Ar žinote, kodėl vyrai susilaukia daugiau kritikos strėlių? Ogi heteroseuksualūs vyrai, ypač Lietuvoje, ne visuomet saugiai jaučiasi, nesijunta „pakankamai“ vyrais. Moterys dažniausiai (turiu paminėti, kad abu atvejai neapseina be išimčių) švelniau reaguoja į kitokios, negu jų pakraipos žmones, o ir lesbietės nesusilaukia tiek pažeminimo tiek viešoje, tiek privačioje erdvėje.

Kaip žmonės juokiasi, vyrai perka didžiulius automobilius, kai jiems nepakanka vyriškumo, kas tai bebūtų – per trumpos kūno dalys ar šiaip, patys per žemi. Susidaro įspūdis, kad homofobai vyrai bijo būti „atversti“ į „gėjiškumą“, bet čia jau skaitykite pirmąjį punktą. Ai, ir dar pamiršau, kad porno industrija ypač proteguoja moterų su moterimis seksą kaip labai patrauklų, visoms pakraipoms skirtą dalyką (nors teko girdėti iš lesbiečių, kad labai jau heteroseksualiai joms ten viskas atrodo) (...).

Pagalvojus, visai suprantama - netolerantiškos visuomenės nariai taip bijo patys būti ne tik netoleruojami, bet ir diskriminuojami, kad imasi puolimo, kaip savo pačių gynybos.

3. Būti neheteroseksuale/u nėra nenatūralu. Vien todėl, kad tokios poros natūraliu būdu susilaukti vaikų negali, nereiškia, kad tai yra nenatūralu. Gyvūnų karalystėje taip pat juk pasitaiko, ir ne viena rūšis tuo pasižymi. O lūpas dažytis, tai čia jau natūralu? O vartoti laboratorijoje pagamintus vaistus?

Žiūrėkime iš kitos pusės – žemėj ir taip žmonių užsiveisė kiek per daug: jie geria brangų vandenį, valgo maistą, eina į kiną ir nori visokių kitokių prabangos prekių (taip, eiti į kiną yra prabanga, ypač tiems, kurie net geriamo vandens neturi). Tiek heteroseksualios, tiek homoseksualios poros, negalinčios susilaukti vaikų natūraliu būdu, mielai įsivaikintų kokį vieną kitą neklaužadą ir taip palengvintų vargšų pamestinukų ir našlaičių dalią, priimdami į mylinčios šeimos jaukius namus.

Mano įsivaizdavimu, homoseksualios poros vaikutį užaugintų dar geriau, jiems juk tektų kasdien įrodinėti visuomenei, kad yra geri tėveliai ar mamytės. Tokie žmonės, mažų mažiausiai, labiau tinkami išauklėti ir užauginti vaiką negu tie, kurie tuos pačius mažylius pameta ar išmeta į šiukšlių dėžes.

4. Gedimino prospekte parado nebuvo. Jei toks būtų buvęs, Lietuvėlė, matyt, nebūtų sugebėjusi išsimokėti policijos ar kokio nors „Aro“ paslaugoms ir būtų bankrutavusi. Gedimino prospektas matė tik nedideles eitynes. Ir ne bet kokias, o pagarbiai ir šiltai nusiteikusių žmonių, kurie nebijojo iš minios skriejančių kiaušinių, ką jau kalbėti apie paniekos kupinus gražulinius šūksnius. Tokios eitynės man asmeniškai imponuoja žymiai labiau už tuo pačiu prospektu žygiuojančius „Lietuva – lietuviams“, iki akių užsimatūriavusius šalikais, žmones. Ir prašom nelieti pykčio dėl nusamdytų pajėgų ir vėjais paleistų mokesčių mokėtojų pinigų.

Reikia suprasti, jog jei nebūtų tiek suspaustų kumščių ir iškreiptų „snukių“, nebūtų nuo ko saugoti homoseksualių asmenų. Ir dar – leidus tokias eitynes, niekas neleis gatvėmis marširuoti nei pedofilams, nei zoofilams ar nekrofilams. Pastarieji „-ilai“, atlikę veiksmus, kad tais „-ilais“ pataptų, tampa nusikaltėliais, tampa prievartautojais, nes asmuo/gyvūnas/lavonas negali duoti sutikimo arba nesuvokia, ką tas sutikimas reiškia. Be to, pamilti lavono nieks negali (vėl galite grįžti į pirmąjį punktą).

5. Sako – „jie“ nori dėmesio. Žinoma, kad nori! Mes visi norime dėmesio ir norime būti nediskriminuojami, toleruojami bei mylimi! Eitynėmis, mano asmenine nuomone, homoseksualūs asmenys nori parodyti, jog jie tokie patys kaip tu ir aš. Ir, tiesą pasakius, manau, kad tai veikia. Atsiminus praeitas eitynes ir palyginus atsiliepimus, teigiamų komentarų tiek viešoje, tiek privačioje erdvėje girdžiu vis daugiau. Ir labai džiaugiuosi. Išvada – daugiau eitynių – daugiau tolerancijos!

6. Homoseksualai nėra pedofilai. Kaip ir ne visi heteroseksualai tvirkina vaikus. Tačiau neabejoju - tiek tarp vienų, tarp tiek kitų pedofilų atrastume. Šiame punkte nė nežinau ką daugiau pridurti, turėtų ir arkliui aišku būti.

Tai buvo pagrindiniai punktai, kurie man labai neduoda ramybės. Reziumė tokia, kad kitokios nei heteroseksualios pakraipos žmonės niekuo nepakenks. Vaikų neištvirkins, homoseksualumu neapkrės. Visi mes norim to paties, nes esame iš prigimties trokštantys bendravimo, norime būti mylimi. Nėra jie ir mes, yra tik mes. Reikia suprasti, kad visi esame skirtingi, tačiau visi privalome būti gerbiami ir gerbti kitus, elgtis, kaip ir mes norime, kad su mumis elgtųsi. Ar ne to vaikystėje mokė mama?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Prašome jūsų – pasidalinkite savo istorija, kodėl ir kaip atsidūrėte vienoje iš eitynių barikadų pusių.

Papasakokite, kodėl nusprendėte dalyvauti eitynėse „Už lygybę“! Kas paskatino jus žygiuoti Gedimino prospektu? O gal norite pasidalinti, kodėl nusprendėte į renginį neiti?

Laukiame Jūsų nuomonių iki rugpjūčio 2 d. el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Eitynės“.

Vienas iš nuomonę atsiuntusiųjų gaus dovanų dvi knygas: T. Shah „Timbuktu“ ir J. Vaillant „Tigras“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Vairuotojas įspėja: Pakruojo r. – sudėtingos vairavimo sąlygos, nuo kelio nulėkė vilkikas (1)

DELFI penktadienio rytą sulaukė skaitytojo Martyno laiško, kuriame jis panoro įspėti kitus vairuotojus. Pasak vyro, Šiaulių aps. Pakruojo rajone ant kelių – labai daug sniego, ir vis dar sninga. Jis pats užfiksavo nuo kelio nulėkusį vilkiką.

Darbuotojų atsakymas parodoje pravirkdė: negaliu nustoti pykti (257)

„Kai jau viskam pasiruošiau, man sako, kad manęs neįleis, nes „tokios taisyklės“, – pasibaisėjo 3 vaikų mama Justė. Moteris prisipažino, kad net apsiverkė sužinojusi, kad į prekybos centre atsidariusią parodą moterys su vaikiškais vežimėliais nėra įleidžiamos. Nors jai buvo padaryta išimtis, supykusi DELFI skaitytoja pasidalijo nuoskauda dėl tokio organizatorių sprendimo.

Nufilmavo, kaip vos neįvyko tragedija: BMW vairuotojo perėja nesulaikė (28)

Milimetras iki tragedijos – taip kraują stingdantį įrašą pavadino DELFI skaitytojas, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuris dar kartą moko pėsčiuosius net ir per perėją eiti labai atsargiai.

Palygino prekės kainą skirtingose šalyse – skirtumas nustebino (199)

DELFI skaitytojas Vygandas pasidalijo su portalu savo atradimu – vyrą nustebino tai, kad už vieną prekę Lietuvoje jam tenka mokėti daugiau, nei Belgijoje, Vokietijoje ar Italijoje. „Malonu, kai prekybos centrai mus laiko labiau pasiturinčiais“, – ironizavo jis.

Lietuvi, atsipeikėk: jei nesituokia, nereiškia, kad paliks (109)

Kaip mes galime siekti tolerancijos „kitoms“ visuomenės grupėms, jei nesugebame toleruoti vienas kito? Tarp vyresnių žmonių nusistovėję stereotipai dusina kiekvieną iš mūsų, nes tobulų nėra. Stereotipai apie šeimą, vyriškus vyrus ir moteriškas moteris, vaikų kiekį ir pinigus.