Po skyrybų: tėtis gatvėje slėpėsi nuo 7-mečio, o mama „pirko“ vaiką dirbdama svetur

 (29)
DELFI skaitytojai Aušrai pasidalijus siaubinga savo skyrybų patirtimi, kad buvęs vyras neleidžia atsikvėpti nuo teismų, ir pateikus atsaką 4-metės tėčiui, rašiusiam net prezidentei, kiti tėvai savo skaudulius išliejo komentarų skiltyje. Ten – daugybė istorijų apie tai, kaip po nelaimingos santuokos susiklostė jų ir jų vaikų gyvenimas.
Išsiskyrimas
© Fotolia nuotr.

Pasverti ant svarstyklių, kas dažniau – mama ar tėtis – po skyrybų elgiasi neteisingai, žinoma, nepavyks, ir tikriausiai visi sutiks, kad bet kuriuo atveju po skyrybų labiausiai nukenčia vaikai. Vis dėlto, DELFI skaitytojai savo pasakojimais parodė, kokius skirtingus kelius pasirenka tėvai po to, kai bendras kelias baigiasi. Kviečiame susipažinti su kelių skaitytojų patirtimis.

Septynmetį sūnų gatvėje sutikęs tėtis pasislėpė

Viena DELFI skaitytoja komentarų skiltyje rašė, kad pati turi išsiskyrusius tėvus. Vis dėlto, jos tėtis buvo tas, kuriam dukra po skyrybų buvo nelabai reikalinga.

„Pati esu išsiskyrusių tėvų vaikas. Mama niekuomet nedraudė susitikti su tėčiu, net išleisdavo į svečius su jo naująja žmona. Tik va, kad tam tėčiui nelabai buvau reikalinga, alimentų irgi nemokėjo (o buvo iš ko juos mokėti). Et, buvo kaip buvo, bet moteris visiškai teisi – vaiko meilės taip paprastai nenusipirksi. O prancūziška situacija, kai vaikai gyvena pakaitomis pas mamą ir tėtį irgi tinka tik toms šeimoms, kurios normaliai bendrauja po skyrybų.

Aišku, negalima vieno šablono taikyti visiems, yra visokių situacijų, būna ir moterų visiškai kvailai besielgiančių. Teismai neturėtų laikytis jokių „praktikų“, jie turėtų kiekvieną situaciją vertinti atskirai. Bet jau kai vyrai pradeda verkti, kad jų alimentai yra „eks“ išlaikyti, tai tikrai apgailėtina. Jei jums tos šimtinės savo vaikui gaila, tai kaip jūs vieni jį užaugintumėt? Vaiko poreikiai yra tikrai žymiai didesni nei ta šimtinė. Tik aklas to nematyti gali“, – rašė skaitytoja.

Kita skaitytoja pasakojo, kad jos buvęs vyras vaiku po skyrybų taip pat nesirūpino. Vis dėlto, nusprendusi atžalą auginti, apie tėvą nesakydama nė vieno blogo žodžio, ji nepasigailėjo – dabar buvęs vyras su sūnumi ryšius atnaujino ir stengiasi jam duoti tai, ko nedavė anksčiau.

„Skaitau šitas nesąmones ir prisimenu savo skyrybas... Tėvas vaiku nesirūpino, na ir... Už tai rūpinausi aš ir mano tėvai. Užaugo nė vieno blogo žodžio negirdėjęs apie savo tėtį. Man skaudėjo, bet prie ko čia vaikas? Pasakodavau pasakas, kad labai užsiėmęs, daug dirba ir t.t. Sūnui suėjo 20 m., tėtis jį susirado pats, užsimezgė gražus ryšys, be to, tikrai susikūrė geresnį gyvenimą, išvažiavęs svetur.

Dabar sūnus gyvena su tėčiu ir, kiek suprantu iš sūnaus pasakojimų, tėtis labai stengiasi, gal ir per daug, duoti tai, ko nedavė vaikystėje. Ne visiems pavyksta sukurti stiprias šeimas, bet draskytis tarpusavyje dėl vaikų ir juos painioti į suaugusių žaidimus tikrai neverta. Reikia susikišti visas savo ambicijas, skaudulius į vieną gerą vietą ir tiesiog bandyt mokytis susikalbėti“, – rašė skaitytoja.

„Nuomonės“ slapyvardžiu prisidengusi moteris papasakojo daug liūdnesnę istoriją – jos sūnaus tėtis ne tik su savo vaiku nebendravo, bet ir nuo jo slėpėsi susitikęs. Vėliau pabandžius užmegzti ryšius su sūnumi, to padaryti jam nepavyko.

„Esu užauginusi sūnų, turiu anūkėlius, „eks“ gyvena jau su kita, kuri, mums dar susituokus, pasismagino. Tėvas, einant vaikui iš mokyklos, apsimetė kad savo sūnaus nepažįsta (lijo ir turėjo skėtį, kuriuo prisidengė), vaikui buvo 7 metukai. Vaikas labai verkė, parėjęs iš mokyklos. Ir iki 29 metų nebendravo. Šiuo metu – irgi. Kai tėvas pasirodė per vestuves pasveikinti su rožėmis, galiausiai sūnus pasakė: „Tėvai, ko čia pasirodei, tu man ne tėvas“, – rašoma komentare.

Norėjusi pranokti tėvą mama pamiršo apie vaiką

Kaltinti tik tėčių tikrai nereikėtų – skaitytojas, pasivadinęs „Pavyzdžiu“, komentarų skiltyje papasakojo istoriją, kaip tėvai, kovodami dėl teisų į vaiko globą, kartais pamiršta apie jį patį, o taip, įvardintu atveju, nutiko mamai.

„Duosiu pavyzdį iš... palyginti artimos aplinkos kaip vaikas tarp tėvu yra dalinamas (tik neimkit kaip faktinio visų atvejų pavyzdžio) Moteris ir vyras išsiskyrė... Turi vieną dukrą. Vaikui „paskirta“ gyventi su mama. Po skyrybų vyrui pradėjo sektis, pasistatė namą, netgi savo dukrai paskyrė kambarį, kai dukra pas jį būna.

Vaikas, būdamas pas jį, tapo aprūpintas visomis užgaidomis (komentaras: ši situacija labai dažna, ypač, kai tėvai, kurie savo vaikus mato labai retai, jų beveik niekada nebara ir tenkina visus norus. Tai yra todėl kad per trumpą laiką vaikai nespėja tėvų „užknisti“, o susidraugauti su jais per dovanas ir atrakcijas yra pats lengviausias ir greičiausias būdas, – vaikui tikrai ne į naudą).

Mama pamatė, kad blogai, nes vaikas laimingesnis pas tėvą darosi (nors, kiek iš motinos supratau, kad pretenzijų jai nesakydavo, bet mielu noru važiuodavo pas tėvą). Bėda... (komentaras: išryškėjo, kad motinos neapykanta vaiko tėvui yra tokia didelė, kad bet kokia jo sėkmė ir vaiko meilė jam yra spjūvis jai į veidą). Ji nusprendžia padaryti vaikui tokias pat geras sąlygas kaip tėvas. Statyti namą, tenkinti užgaidas. Reikia pinigų... Išvažiuoja į užsienį užsidirbti ir „laikinai“ palieka dukrą tėvui. Grįžo, pasistatė namą ir „atsiėmė“ vaiką. (komentaras: vaiko mėtyti ne valia, bet kai reikia, tai reikia, ar ne?)

Namas jau yra, bet kaip reikės tenkinti visas vaiko užgaidas? Ypač kai per tą laiką vaikas dar artimiau susidraugavo su tėvu. Reikia dar pinigų... Ir vėl į užsienį. Vėl vaikas pas tėvą sezonui... Ir tai jau rutina... Likęs motinos gyvenimas pamažu tapo vienašališka kova dėl vaiko meilės. O „kova“ dėl vaiko globos liko tik seniai užmirštas faktas“, – istoriją papasakojo skaitytojas.

Komentaruose savo patirtį papasakojo ir vienas tėtis – po skyrybų su žmona sutarti jam taip pat nesisekė, nes ši jautė pyktį ir jį išreikšdama naudojosi vaikais.

„Žmonės, pradėkite nuo savęs, palikit šone pyktį ir neapykantą, o jeigu kitas šalia nori kariauti, tai lai kariauja, bet ne su jumis, vaikų ir jūsų pačių ateitis to neverta. Maniškė gerus metus norėjo kariauti, norėjo daugiau pinigų, norėjo, kad jai liktų būstas, o aš už jį mokėčiau, tris kartus buvom sutarę dėl sąlygų ir tris kartus ji, paklausiusi „protingų“ jai artimų žmonių patarimų, vėl su jomis nesutiko. Su vaikais leido matytis tik pas ją ir tik tada, kada ji užsimanys. Aš tiesiog leidau jai pykti ir po truputį viskas pradėjo gerėti.

Vaikus mačiau dažniau, sugebėjome susitarti, kad jie ir pas mane gali pagyventi ilgiau, o galiausiai ji atsiprašė už tai, kad visiems artimiesiems ir pažįstamiems pylė ant manęs pamazgas. Ir ką turėjau pakentėjęs ir kaip toj patarlės sako davęs kvailiui kelią: vaikus, kuriuos myliu, ir mes visuomet laukiam, kada vėl susitiksim, jie myli mane ir mes puikiai sutariam, o jie nebemato begalinių barnių ir pykčių, kurie buvo šeimoje. Buvusi žmona bendrauja draugiškai, mato, kad man rūpi vaikai ir yra rami dėl to, kad aš jais rūpinuosi, skyrybų sąlygos tenkina abu ir manau, kad yra surastas mažiausiai skausmingas variantas vaikams, plius likę normalus santykiai su „eks“. Kartais reikia pralaimėti mūšį, kad laimėtum karą, ir apsišarvuoti kantrybe. Sėkmės visiems ieškantiems kelio į ramesni ir gražesnį gyvenimą“, – rašė skaitytojas.

Tiesa, džiugu, kad kartais tėvams pavyksta sutarti ir abiem rūpintis vaikais, nors jie ir negyvena kartu. Komentaruose buvo pateikta ir istorija, kuri kitiems galėtų būti pavyzdys.

DELFI skaitytoja Greta pasakojo, kad jai nesuprantami tėvų nesutarimai dėl vaikų išsiskyrus. Jos pačios buvęs vyras vaikai rūpinosi visada ir pykčių dėl to nekilę.

„Taip susiklostė mano gyvenimas, kad buvau ištekėjusi du kartus. Pirmoje santuokoje buvo du vaikai, kuriems jų tėvas be teismo sprendimo pats mokėjo alimentus iki pilnametystės, visą laiką ir iki šiol bendravo ir bendrauja... Visas vaikų problemas sprendėme kartu, nors kiekvienas jau buvome sukūrę naujas šeimas, kuriose gimė vaikai. Visi vaikai broliaujasi. Todėl niekaip nesupranta, kodėl suaugę, protingi žmones negali tarpusavyje susikalbėti? Dėl kvailų ambicijų juk labiausiai kenčia vaikai“, – rašė DELFI skaitytoja Greta.

Norite atsiųsti savo nuomonę? Patarti? Pasidalinti mintimis? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (59)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (128)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.