Atsakas prezidentei rašiusiam tėčiui: į savo žmoną kreipėtės?

 (707)
Priešingai negu tėvelis, plačiai nuskambėjęs savo kreipimusi į LR Prezidentę, rašau šį laišką anonimiškai (redakcijai mano pavardė yra žinoma), nes nenoriu, kad mano vaikai ir mano artimieji nukentėtų nuo viešumo, kurio jie visai nepageidauja, ir dėl to, kad man asmeniškai nerūpi paverkti visai Lietuvai, kokia esu nuskriausta teismų ir visos valstybės, nerūpi parodyti visai Lietuvai, kaip aš „kovoju“ dėl savo vaikų.
© Shutterstock nuotr.

Ar jūs, gerbiamieji tėveliai, bent įsivaizduojate, ką jūs darote su savo ir kitų žmonių (savo buvusių žmonų, jų artimųjų, savo dukrų) gyvenimų išviešinimu „ant visos Lietuvos“? Neįsivaizduojate? Tuomet galiu jums pasakyti: jums bus taip, kaip ir mano buvusiam vyrui, kuris „lindo“ ne į vieną TV laidą kalbėdamas apie tai, kaip mes skyrėmės, apie tai, kaip dukros nenori su juo matytis ir pan., tol, kol mūsų paauglės dukros jam vieną dieną pareiškė, kad joms gėda turėti tokį tėvą.

Jei galvojate, kad tokiu būdu atkeršysite žmonai, kuri su Jumis išsiskyrė, labai klystate, nes suaugę žmonės sugeba atskirti pelus nuo grūdų. O kam labiausiai pakenksite, tai savo vaikams, sau ir savo santykiams su vaikais. Ir jums nutiks taip, kaip mano buvusiam vyrui, į kurio pusę vaikai net žiūrėti nenori.

Kadangi tėvelio, kuris kreipėsi į Prezidentę, istorija yra tipiška ir tokių istorijų Lietuvoje pilna (tik šioji APTA organizacijos, išvysčiusios didelę viešųjų ryšių kampaniją, dėka nuskambėjo plačiai), galima iš anksto prognozuoti jūsų, mieli tėveliai, tolimesnį gyvenimą ir tolimesnius žingsnius.

Dabar kreipėtės į LR Prezidentę, toliau kreipsitės į teismus, vaiko teisių tarnybas, dar vėliau – antstolius, policiją. Po to – vėl į teismus, vaikų teisių tarnybas, antstolius, policiją... Toliau vėl... ir vėl... Ir taip iki tol, kol jūsų dukroms/sūnums bus 18 metų. „Tampysite“ mamas ir vaikus tol, kol teisiškai galėsite. Nes jūs gi ne savo vaikams gerovės norite, o norite atkeršyti savo buvusioms žmonoms už tai, kad jos su jumis išsiskyrė.

Man irgi taip buvo. Buvęs vyras labai „myli“ dukras. Jau penkerius metus tampo ir mane, ir jas po teismus, teismų psichologines ekspertizes, policiją, nes jos pas jį neina. O neina jos, kaip paties vyro užsakyta teismo psichologinė ekspertizė nustatė, dėl jo netinkamo elgesio modelio su vaikais pasirinkimo, dėl jo melavimų, įžeidinėjimų ir gąsdinimų.

O kas dėl to yra „kalta“? Žinoma, kad aš, nes aš „nepristatau“ savo buvusiam vyrui į pasimatymus paauglių dukrų, kurias tokiu savo elgesiu jis pats prieš save nuteikė ir kurios pas jį eiti kategoriškai atsisako. „Kaltos“ yra ir bus ir jūsų žmonos! Vaikščios po teismus, antstolių kontoras, vaikų teisių tarnybas kaip į darbą, nes jūs gi jų nė neketinate palikti ramybėje. Kaip drįso su jumis išsiskirti!

Sakote, uždirbate daug ir mokate alimentus? Ar jūsų mokami alimentai didesni nei 100 eurų per mėnesį? Tikiuosi, jūs ne iš tų, kurie trimituoja kaip jie moka alimentus, o moka po 100 eurų vaikui (arba dar mažiau) per mėnesį ir įsivaizduoja esą didvyriai, kurie išlaiko ne tik savo vaiką, bet ir buvusią žmoną bei visą jos giminę. Ir mano vyras su pasididžiavimu moka po 99 eurus per mėnesį kiekvienai dukrai ir galvoja, kad paauglėms dukroms to užtenka. Trejus metus teismuose kovojo, kad dukroms nepadidintų alimentų, o kai kreipiausi dėl alimentų indeksavimo už šešerius metus, praėjusius po mūsų skyrybų, tai vyras pasiekė ir apygardos teismą (norėjo kreiptis ir į Konstitucinį teismą, bet prašymas buvo atmestas), kad net tų „katino ašarų“ – indeksuotos sumos – jam nereikėtų mokėti, nors tai, kaip žinia, tėvelio pareiga.

Dabar vėl esame teisme. Imituodamas taikos susitarimą, buvęs vyras pasiūlė dukroms prie 99 eurų pridėti dar po 1 eurą (tai būtų visas 100 eurų!). Vienas euras per šešerius metus paauglėms dukroms, kurios iš mažų mergaičių tapo panelėmis! Mūsų paauglėms dukroms, anot tėvelio, nereikia nei kompiuterių, nei transporto paslaugų, nei kuro jų vežiojimui, nei gimtadienių, nei kultūrinių pažintinių renginių, nei atostogų, nei būrelių, nei varžybų/konkursų, nei sportinio inventoriaus ir aprangos, nereikia nei stovyklų, nei aprangos, nei batų. Tikiuosi, kad jūs ne taip įsivaizduojate vaikų išlaikymą, nes jei taip, tai be mamų jūsų vaikai būtų tikri vargšai.

Apie tą patį išlaikymą: uždirbate, tai uždirbate. Pasiryžę mokėti vaikams? Bet ar mokate? Ir mano buvęs vyras uždirba, tačiau, pavyzdžiui, kai dukroms reikia važiuoti į konkursus į užsienį, prisižada mokėti, bet nemoka. Su šiuolaikiniais tėveliais, matote, būna kaip tame anekdote. „Mama rašo sūnui į kalėjimą: Vaikeli, kaip tave myliu, kaip tavęs pasiilgau! Galvojau tau nusiųsti 100 litų, ir dar nusiųsiu...“ Ir konkursus, varžybas vėlgi finansuoti iš paskutiniųjų tenka mamoms...

Vaikams dažnai šių laikų tėvelis pinigų „neturi“. O advokatams, antstoliams – kiek reikia.

Vis dėlto nepalieka manęs klausimas: tėveliai kreipiasi į LR Prezidentę. O kodėl ne į savo žmonas? Jei būtumėte su jomis civilizuotai, geranoriškai išsiskyrę, tikriausiai į Prezidentę kreiptis nebūtų reikėję. Bet daugumą iš paliktų tėvelių dar per skyrybas atsiskleidžia „visu gražumu“, parodo, viską, ko, jų žmonos dar nebuvo matę taip, kad žmonos nuo jų bėga kuo toliau. Tada lieka kreiptis tik į Prezidentę.

Bet jūs, rodos, mieli tėveliai, esate išsilavinę žmonės ir dar vis nežinote, kad Prezidentė neturi nieko bendro su teismais? Teismai yra nepriklausomi, teismai yra trečioji valdžia ir jų įtakoti negali ir neturi niekas. Todėl sumaišėte adresus, gerbiamieji. Jums reikėjo kreiptis į savo buvusias žmonas, išsiskirti su jomis civilizuotai, supratingai, ir geranoriškai su jomis tartis, kaip auginti ir auklėti vaikus. Dabar kreiptis į buvusias žmonas jums jau per vėlu, nes jos nuo jūsų pabėgo kuo toliau ir tikriausiai nenori į jūsų pusę net žiūrėti.

Tėveliai, nenusiminkite! Sakote, ką tik išsiskyrėte? Jums reikia vaikų, o žmona jų neduoda? Galiu jus pradžiuginti. Tuoj jus aplankys nauja meilė! Tuomet vaikų jums nereikės. Net ir prievarta atvestų vaikų nenorėsite, nes norėsite laiką leisti su savo meile.

Sakote, teismai vaikus atiduoda auginti motinoms? Nežinote, kodėl? Todėl, kad motinos ras vaikams pinigų, net ir kai vaikams mokami alimentai yra tik 100 eurų, todėl, kad jos žiūrės vaikus, kurie yra gimę invalidais ir pasmerkti visam gyvenimui, todėl, kad jos savo vaikus prižiūri, gydo, kai jie serga, lieka namuose jų auginti, dėl ko kenčia jų karjera, dėl to, kad vaikas joms yra aukščiau visko, ir dėl vaiko gerovės jos atiduos viską.

Tėveliai, ar norėtumėte patys būti kilnojami kaip kokios dėžės iš vienų namų į kitus? Kol pagaliau susimaišytumėte iš viso, kur yra jūsų tikrieji namai? Jums tą, aišku, sunku bus suprasti, bet po geriausių atostogų, po smagiausių kelionių mano dukros negali sulaukti, kada jos grįš į savo namus ir kada galės ramiai leisti laiką SAVO kambariuose.

Sakote, įkūrėte asociaciją APTA, kuri kovos už lygias teises tėveliams? Padės jums kovoti už jūsų vaikus? Prieš ką kovoti? Prieš buvusias žmonas, vaikų motinas? Kovosite, pasitelkdami Prezidentę, Teisingumo ministeriją, Lygių teisių kontrolierę, teismus?

Per skyrybas „tampėte“ ir dar „tampysite“ savo buvusias žmonas, kurios augina ir auklėja jūsų vaikus ir bandysite prisiteisti vaikų meilę, buvusių žmonų pagarbą? Turėjau reikalų ir aš su šia organizacija. Mano buvęs vyras mane su vaikais jau penktus metus „tąso“ po teismus, o jam atstovauja šios organizacijos atstovas (…).

Kodėl žmonos jus paliko, kodėl vaikai neina pas jus? Ar todėl, kad jūs buvote labai puikūs vyrai, nuostabūs tėčiai? Skyrybų metu turbūt irgi buvote labai dosnūs savo žmonoms ir vaikams, tokie geranoriški ir supratingi, kad šie nebenori jūsų pažinti?

Lieka kreiptis tik į Prezidentę...

Norėčiau atkreipti skaitytojų dėmesį į straipsnio apie tėvelio kreipimąsi į Prezidentę komentatorius. Nereikia jokio tyrimo, nes, vos paskaičius komentarus, tampa aišku, kodėl teismai vaikų nepalieka žmonų paliktiems tėveliams. Moterų komentarai – konstruktyvūs, pamokantys, padrąsinantys. Paskaičius moterų komentarus, išgirsti konstruktyvią mintį, istoriją, kokią jos pačios išgyveno, patarimą, palaikymą, galų gale – šmaikštų pajuokavimą.

Paskaičius vyrų komentarus (retas iš kurių yra konstruktyvus, vyriškas), leipsta ausys iš gėdos už visus Lietuvos vyrus. Absoliučiai daugumai komentatorių vyrų išsiskyrusios mamos, auginančius jų vaikus, yra „lervos“, „kekšės“, „barakudos“, „chronės“, „vištos“, „pabaisos“ ir panašiai. Ir visos jos tokios „ant Lietuvos“. Prisiskaitai šitų tėvelių komentarų ir pagalvoji: kaip gerai, kad mūsų teismai yra nepriklausomi, sąmoningi ir blaiviai vertinantys realią situaciją ir kad teismų praktikoje yra įprasta vaiką atiduoti auginti mamai! Kas išaugtų iš mūsų dukrų, sūnų, jei juos augintų vyrai, kurie gali tik keikti, šmeižti ir niekinti savo buvusias moteris, kurie neturi pagarbos nei savo vaikų mamoms, nei visai moterų giminei, nei sau.

Pabaigai, mamų, auginančių vaikus, vardu dėkoju visiems tiems vyrams, tėvams, kurie yra sąžiningi, geranoriški, dosnūs savo vaikams, dėkingi jų mamoms, gerbiantys savo buvusias žmonas, kurie iš tikrųjų (ne dėl akių) trokšta gero savo buvusiosioms ir savo vaikams. Nors tokių Lietuvoje, matosi, yra mažai, bet, esu giliai įsitikinusi, tikrai yra, ir jiems organizacijų, kovojančių už tėvelių teises, kurti nereikia. Jie tas teises ir taip turi ir visada turės.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite atsiųsti savo nuomonę? Patarti? Pasidalinti mintimis? Kviečiame tai padaryti! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau:

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Vox Populi

Kauno pokyčiai: net latviai ar estai klausia, kas čia vyksta (329)

Rašau kaip Kauno pilietis, kuris didžiuojasi vykstančiomis pertvarkomis mieste. Beveik neabejoju, kad tai yra Visvaldo Matijošaičio nuopelnas.

Patarimai nuo ko pradėti verslą: labai svarbus aplinkinių palaikymas (67)

Matyti ir girdėti nusivylusiųjų gimtąja šalimi veidus Lietuvoje tapo taip įprasta, jog nenuostabu, kad beveik kas antras Lietuvos pilietis mintimis žemėlapyje jau skrenda „svajonių“ šalies link.

Ištekėjau už klasės gražuolio – po 20 metų sutiktas „moksliukas“ sukėlė nostalgiją (101)

DELFI Gyvenimo straipsnis, kuriame aiškinamos priežastys, kodėl sunku pamiršti pirmąją meilę, sukėlė prisiminimus ir DELFI skaitytojai. Ji pasidalino istorija, kai jaunystėje klasės „moksliukas“ visai netraukė jos dėmesio, bet sutikus jį po 20 metų, privertė viską permąstyti iš naujo.

Žmonių nuomonė pašiurpino: nesuprantu, kaip galima palaikyti eutanaziją (98)

Neseniai skaičiau apie moterį, kuri papuolė į Antakalnio ligoninę ir jos pakraupimą persipildymu. Daug komentatorių pasisakė už eutanaziją. Iš karto prisiminiau veterinarą, kuris 17 metų gydė mūsų katiną. Jis pasakė, kad gyvūnų buvimas paremtas komfortišku gyvenimu, tad kai buvo išsiaiškinta, kad serga vėžiu, pasiūlė užmigdyti.

Nebrangių atostogų idėja Lenkijoje: su žmona likome patenkinti šiuo sprendimu (86)

Galvojate kur įdomiai ir nebrangiai praleisti atostogas šią vasarą, tačiau Lietuvos pajūris nebetraukia? Rekomenduoju aplankyti Lenkijoje esančius Aukštuosius Tatrus.