Piliečio žurnalistikos mokykla. Žurnalistikos profesionalai pataria: gera antraštė – pusė darbo? (I)

 (8)
Patarimai DELFI Piliečiams - ne tik vaizdo medžiagoje, bet ir straipsniuose. Pateikiame Jums patyrusių specialistų patarimus apie tai, kaip žurnalistui reikėtų sukurti patrauklią ir informatyvią antraštę straipsniui. Šią informaciją taip pat gali pamatyti ir vaizdo medžiagoje čia.
© DELFI

Kas pirmiausiai krenta į akis naujienų portale? Daugybė antraščių. Pagal jas sprendžiame, ar spausti nuorodą ir atsidaryti tekstą. Jei rašote straipsnį DELFI Piliečiui, skirkite laiko gerai antraštei. Kaip rašomos ir kaip nerašomos geros antraštės, pasakoja Žurnalistikos instituto dėstytojas Romas Sakadolskis bei vienas iš Delfi.lt redaktorių Andrius Sarcevičius.

„Turime atsargiai tą antraštę paruošti, kad ji sudomintų. Tuo pačiu metu turime prisiminti, kad nereikia pažadėti to, ko neištesėsime rašinyje. Labai svarbu, kad mūsų pažadas būtų įgyvendintas (...). Tai jeigu mes, pavyzdžiui, rašome straipsnį apie skandalą Balbieriškyje, o tas skandalas yra tarp dviejų ūkininkų – ginčas dėl vištų, tai gal mes truputėlį sureikšminome“, - sakė R. Sakadolskis.

„Mano patarimas - kad antraštė būtų ne ilgesnė negu 5 – 7 žodžiai ir tie žodžiai turėtų patraukti skaitytoją. Aišku, mes neturėtume pasakyti per daug, kad jis viską sužinotų ir jau nebenorėtų skaityti, bet reikėtų intriguoti. Geros antraštės pavyzdys galėtų būti „Kaunietė grikiuose rado gyvių“. Mes suintriguojame skaitytoją, kad kaunietė rado tų gyvių, mes nepasakome, kokie tie gyviai, kokiomis aplinkybėmis ji jų rado (...) ir skaitytojas tikrai norės paskaityti“, - sakė A. Sarcevičius.

Skaitytojai internete gali rinktis iš galybės naujienų, todėl straipsnio ir antraštės autoriaus užduotis – patraukti dėmesį.

„Internete lankytojai truputį kitaip apdoroja informaciją nei skaitytojai laikraštyje. Skaitytojas nusipirko laikraštį – jis jau yra investavęs. Arba jis prenumeruoja, arba jis skaito iš kažko pasiskolinęs. Jis sėdi su laikraščiu, su fiziniu daiktu. Internetas yra truputėlį kas kita. Tu paspaudi mygtuką – tu gali būti kitoje vietoje. O šiais laikais, kadangi tu gali būti atsidaręs tris ar keturis puslapius vienu metu, dingti gali labai greitai. Aš sakyčiau, kad tai skatina internetinę erdvę glaustai, operatyviai, kaip galima greičiau pateikti informaciją“, - sakė R. Sakadolskis.

Gera antraštė bus tiksli ir atskleis straipsnio esmę – susidomėjimo greičiausiai nesusilauks itin įmantrus ar miglotas pavadinimas.

„Bloga antraštė būtų, jeigu mes sakytume „Nutylėta istorija“ - gal tas pavadinimas slepia daug ką savyje, bet jis neintriguoja, nėra to veiksmažodžio, kuris patrauktų ir sudomintų skaitytoją pasidomėti, kas gi yra iš tiesų“, - sakė A. Sarcevičius.

„Daug kas vadovaujasi paprasta taisykle – veiksnys ir tarinys: veikėjas ir ką jis padarė, pavyzdžiui, „Lietuva nugalėjo“. Labai aišku, ypatingai, jeigu mes kalbame apie krepšinį. „Grybauskaitė vetavo įstatymą“. Tokie trumpi ir aiškūs pavadinimai irgi turi savo privalumus ir jie ir atkreipia dėmesį, ir suteikia veiksmo“, - sakė R. Sakadolskis.

Dar vienas R. Sakadolskio patarimas – antraštėse vengti sudėtinių sakinių. Pavyzdžiui, pavadinimą „Vilniuje įvyko avarija, nes kelias buvo apledėjęs“ keisti į „Apledėjusiame kelyje Vilniuje įvyko avarija“.

Gera antraštė:
1) Trumpa;
2) Tiksli;
3) Intriguojanti;
4) Atitinkanti tekstą;
5) Veiksnys – tarinys;
6) Be šalutinio sakinio.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Kauno mokiniai minėjo Sausio 13-ąją (10)

Atiteka laikas, atnešdamas įvykius, faktus ir žmones. Į šiandieną laikas atskriejo iš 1991 metų sausio 13-osios ir 8.00 val. visoje Lietuvoje sustojo su atminties liudijimu. „Atmintis gyva, nes liudija“ šiandieną, liudys, kol gyvuos Lietuva.

1000 laisvės žvakučių Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijoje (7)

Sausio 13 diena – kai gėris nugalėjo blogį, tai diena, kai šviesa nugalėjo tamsą. Net ir praėjus 26 metams po šio dienos, svarbu nepamiršti jos, skatinti ir puoselėti savo minties, savo artimųjų, savo šalies laisvę.

Vyro namuose – neįprastos išvaizdos gyvis (39)

DELFI skaitytojo Vidmanto dėmesį atkreipė namuose pastebėtas jam nežinomas gyvis. Dėl neįprastos pastarojo išvaizdos jis paprašė DELFI redakcijos pagalbos jį atpažįstant.

Sausio 13-ąją prisiminus: mūsų kova vis dar labai reikšminga (16)

Šiandien yra Laisvės gynėjų diena ir tikrai nedera pamiršti tų, kurie aną Sausį aukojo savo gyvybes, jomis rizikavo tam, kad šiandien Lietuva būtų laisva. Tai – didžiausia Lietuvos pergalė. Vis dėlto man kažkaip norėtųsi pamąstyti apie kitą barikadų pusę.

Sausio 13-ajai priminti sukūrė ypatingą nuotrauką (123)

Sausio 13-ąją kiekvienas prisimena kitaip – vieni apie tos dienos įvykius žino tik iš tėvų pasakojimų, kiti patys stovėjo prie laužų ir susikibę rankomis dainavo, treti tuomet nieko nesuprato, nes buvo per maži, ir tik vėliau įvertino, kas tuo metu vyko. Nepaisant to, kiekvienam ši data svarbi, kaip ir laisvė, kurią visi kartu apgynėme. Foto-video menininkas Simonas Šileika sukūrė „mintį laužančią“ foto manipuliaciją 1991 metų Sausio 13-ai priminti.