LEU dėstytojai prisideda prie projekto „Inovacijos lituanistikoje“

 (2)
Pagal Lietuvių kalbos ir kultūros centro organizuojamą projektą „Inovacijos lituanistikoje“, kuris nuo 2006 m. yra finansuojama ŠMM, lapkričio 2 dieną Dubline vyko seminaras Airijos lituanistinių mokyklų mokytojams, kurį vedė Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja lektorė Loreta Andziulienė.
© Skaitytojo nuotr.

Seminaro tema buvo „Aktyvieji mokymo metodai mokant lietuvių kalbos“. Lektorė Loreta Andziulienė džiaugiasi, kad į jos seminarą susirinko žingeidūs, pozityvūs, atviri naujovėms žmonės. Todėl nieko keisto, kad seminaro metu vyko nuolatinis bendradarbiavimas tarp lektorės ir seminaro dalyvių bei vyravo geranoriška, darbinga atmosfera. Airijos lituanistinių mokyklų mokytojos buvo patenkintos tiek praktinio seminaro turiniu, tiek organizuotomis veiklomis. Lektorė įsiminė vieną mokytoją, kuri po kiekvienos užduoties sakė: „O! Jau žinau, kur tai pritaikysiu!“. Žinoma, šių užduočių pritaikymo galimybes puikiai suvokė ir kitos, kiek kukliau savo emocijas reiškusios, mokytojos.

Loreta Andziulienė, paklausta, koks buvo jos kaip lektorės pagrindinis tikslas, atsakė: „Supažindinti su metodų pritaikymo galimybėmis ir efektyviomis kritinį mąstymą ugdančiomis veiklomis. Parodyti, kad mokymasis gali būti prasmingas, efektyvus, įdomus, taikant aktyviuosius mokymo(si) metodus, kas ypač aktualu pradinėse klasėse“.

Lektorė tikina, kad savo tikslus pasiekė. Atsidėkodama už nuoširdų bendradarbiavimą LEU Anglų filologijos IV kurso studentė Rimantė Dėringytė padovanojo Airijos lituanistinėms mokyklėlėms Vytauto V. Lansbergio kompaktinių diskų "Kaip gera, kai man gera".

Projekto koordinatorė - Vilma Leonavičienė, kuri vykdė projekto „Inovacijos lituanistikoje“ tęstinę veiklą ir 2013-11-04 – 2013-11-08 skaitė paskaitas Estijos Talino kalbų institute (TLU) Baltistikos studentams.

LEU LF dėstytojos Vilmos Leonavičienės kelionės tikslas buvo susitikti su studentais, studijuojančiais Baltistiką ir lietuvių kalbą. Tačiau ji neapsiribojo vien tik darbu su studentais. Buvo organizuojami susitikimai su TLU dėstytojais - Laima Kirsimaa, kuri yra lietuvių kalbos dėstytoja, Baltistikos studijų dėstytoja dr. prof. Anna Verchik , TLU Kalbų instituto direktore dr. Piret Viires, dr. Anneli Mihkelev - Baltistikos studijų literatūros programos autore. Dėstytojos labai noriai pagelbėjo šio vizito metu, ypač domėjosi visomis įmanomomis galimybėmis, kuriomis galėtų pasinaudoti jų studentai. Paskaitos studentams vyko Talino kalbų institute, kurio koridoriuose aidėjo lietuviški žodžiai, o auditorijose vyko nuoširdus bendradarbiavimas.

Vilma Leonavičienė teigia, kad Talino universiteto, kuris yra trečias pagal dydį Estijos universitetas, bendruomenė yra susidomėjusi Baltistika ir Lietuva. Jie nori glaudesnio ryšio ir bendradarbiavimo. Universitete veikia 19 institutų ir šešios kolegijos, studentų čia - apie 11500, todėl bendradarbiavimas gali būti tikrai įvairus, naudingas ir įdomus abejoms pusėms. Baltistikos studijomis susidomėję studentai domisi galimybėmis studijuoti Lietuvoje. Talino universiteto bendruomenė labai džiaugėsi šiuo vizitu, noriai bendravo bei rodė didžiulę iniciatyvą tolimesniam bendradarbiavimui. Viešnagės metu sumanyta surengti Baltistikos dieną universitete, tada daugelis studentų galėtų kuo daugiau sužinoti apie Baltistikos studijas, apie studentų mainus.

Paskaitos vyko pagal Lietuvos edukologijos universiteto vykdomą projektą „Lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje stiprinimas, jų veiklos bei bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: taisyklių nesilaikysiu, ką man pasakysi? (21)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – vaismedžių sodas (5)

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginį, kad šiuolaikinė mokykla – tai nuolat besikeičianti mokykla, antrieji mokinių ir mokytojų namai. Siekiant, kad tie namai būtų jaukūs, turi prisidėti visa bendruomenė.

Chalato kišenėje nešiota katė į namus atnešė džiaugsmą (39)

Kisiūnė – katė, kuri į namus atnešė daug juoko ir švelnumo. „Normalų“ vardą bandėme sugalvoti porą mėnesių, pasitelkę net aplinkinius žmones, tačiau nieko įspūdingo sugalvoti nepavyko ir ji tapo tiesiog Kisiūne.

Lietuvos vairuotoją nustebino orai Lenkijoje: nufilmavo sniegą (5)

Piktinatės, kad pavasaris niekaip neateina? Lietuvoje orai bent jau geresni nei Lenkijos pietvakariuose – pasak DELFI skaitytojo Almanto, penktadienio rytą ten kaip reikiant snigo. Šį vaizdelį skaitytojas nufilmavo ir pasidalijo juo su DELFI Piliečiu.

Namuose du katinai atsirado netikėtai: kai siautėja, atrodo, kad turime penkis (17)

Būna žmonės, kurie nusprendžia įsigyti augintinius, tada kruopščiai renkasi ir viską apgalvoja. Kažkada ir aš tokia buvau. Ir tai – labai sveikintinas požiūris. Tačiau kartais viskas nutinka kiek kitaip. Visam laikui atsisveikinusi su savo kalyte, su mumis gyvenusia 13 metų, po kelių mėnesių visiškai netikėtai ir neplanuotai sutikau prie ligoninės atklydusią katę.