LEU dėstytojai prisideda prie projekto „Inovacijos lituanistikoje“

 (2)
Pagal Lietuvių kalbos ir kultūros centro organizuojamą projektą „Inovacijos lituanistikoje“, kuris nuo 2006 m. yra finansuojama ŠMM, lapkričio 2 dieną Dubline vyko seminaras Airijos lituanistinių mokyklų mokytojams, kurį vedė Lietuvos edukologijos universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja lektorė Loreta Andziulienė.
© Skaitytojo nuotr.

Seminaro tema buvo „Aktyvieji mokymo metodai mokant lietuvių kalbos“. Lektorė Loreta Andziulienė džiaugiasi, kad į jos seminarą susirinko žingeidūs, pozityvūs, atviri naujovėms žmonės. Todėl nieko keisto, kad seminaro metu vyko nuolatinis bendradarbiavimas tarp lektorės ir seminaro dalyvių bei vyravo geranoriška, darbinga atmosfera. Airijos lituanistinių mokyklų mokytojos buvo patenkintos tiek praktinio seminaro turiniu, tiek organizuotomis veiklomis. Lektorė įsiminė vieną mokytoją, kuri po kiekvienos užduoties sakė: „O! Jau žinau, kur tai pritaikysiu!“. Žinoma, šių užduočių pritaikymo galimybes puikiai suvokė ir kitos, kiek kukliau savo emocijas reiškusios, mokytojos.

Loreta Andziulienė, paklausta, koks buvo jos kaip lektorės pagrindinis tikslas, atsakė: „Supažindinti su metodų pritaikymo galimybėmis ir efektyviomis kritinį mąstymą ugdančiomis veiklomis. Parodyti, kad mokymasis gali būti prasmingas, efektyvus, įdomus, taikant aktyviuosius mokymo(si) metodus, kas ypač aktualu pradinėse klasėse“.

Lektorė tikina, kad savo tikslus pasiekė. Atsidėkodama už nuoširdų bendradarbiavimą LEU Anglų filologijos IV kurso studentė Rimantė Dėringytė padovanojo Airijos lituanistinėms mokyklėlėms Vytauto V. Lansbergio kompaktinių diskų "Kaip gera, kai man gera".

Projekto koordinatorė - Vilma Leonavičienė, kuri vykdė projekto „Inovacijos lituanistikoje“ tęstinę veiklą ir 2013-11-04 – 2013-11-08 skaitė paskaitas Estijos Talino kalbų institute (TLU) Baltistikos studentams.

LEU LF dėstytojos Vilmos Leonavičienės kelionės tikslas buvo susitikti su studentais, studijuojančiais Baltistiką ir lietuvių kalbą. Tačiau ji neapsiribojo vien tik darbu su studentais. Buvo organizuojami susitikimai su TLU dėstytojais - Laima Kirsimaa, kuri yra lietuvių kalbos dėstytoja, Baltistikos studijų dėstytoja dr. prof. Anna Verchik , TLU Kalbų instituto direktore dr. Piret Viires, dr. Anneli Mihkelev - Baltistikos studijų literatūros programos autore. Dėstytojos labai noriai pagelbėjo šio vizito metu, ypač domėjosi visomis įmanomomis galimybėmis, kuriomis galėtų pasinaudoti jų studentai. Paskaitos studentams vyko Talino kalbų institute, kurio koridoriuose aidėjo lietuviški žodžiai, o auditorijose vyko nuoširdus bendradarbiavimas.

Vilma Leonavičienė teigia, kad Talino universiteto, kuris yra trečias pagal dydį Estijos universitetas, bendruomenė yra susidomėjusi Baltistika ir Lietuva. Jie nori glaudesnio ryšio ir bendradarbiavimo. Universitete veikia 19 institutų ir šešios kolegijos, studentų čia - apie 11500, todėl bendradarbiavimas gali būti tikrai įvairus, naudingas ir įdomus abejoms pusėms. Baltistikos studijomis susidomėję studentai domisi galimybėmis studijuoti Lietuvoje. Talino universiteto bendruomenė labai džiaugėsi šiuo vizitu, noriai bendravo bei rodė didžiulę iniciatyvą tolimesniam bendradarbiavimui. Viešnagės metu sumanyta surengti Baltistikos dieną universitete, tada daugelis studentų galėtų kuo daugiau sužinoti apie Baltistikos studijas, apie studentų mainus.

Paskaitos vyko pagal Lietuvos edukologijos universiteto vykdomą projektą „Lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje stiprinimas, jų veiklos bei bendradarbiavimo su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Balsuok! Mokiniai įamžino Lietuvos kraštovaizdį! (4)

Kovo pradžioje DELFI Pilietis kartu su Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetu pakvietė moksleivius dalyvauti konkurse ir siųsti savo kūrinius. Kviečiame balsuoti už Jums labiausiai patinkantį mokinių atsiųstą darbą, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į kraštovaizdį kaip gamtos vertybę, kurią privalome išsaugoti ateities kartoms!

Feisbuką apskriejo vaizdo įraše įamžintas Vilniaus kelininkų darbas (26)

Šią savaitė feisbuką apskriejo odontologo Artur įamžintas vaizdo įrašas – jame matyti, kaip vieną Vilniaus gatvę remontuojantys kelininkai tai daro itin originaliai. Užpildę duobes asfaltu, darbuotojai tiesiog kojomis patrypčioja, kad jis tolygiai uždengtų ertmę. Toks vaizdelis itin nustebino vilniečius – vaizdo įrašu pasidalijo beveik 3 tūkst. žmonių, o jį komentavę žmonės stebėjosi tokiu kelininkų darbu. „Grindos“ atstovai kelininkų elgesiu susirūpino, tačiau nurodė, kad suslėgti naudojamo asfalto specialia kelininkų technika nereikia.

Nufilmavo susidūrimą Vilniuje: judrioje sankryžoje BMW partrenkė dviratininką (20)

DELFI skaitytojas užfiksavo, kaip antradienio, kovo 21 d., rytą judrioje Vilniaus sankryžoje buvo partrenktas dviratininkas – žaliam šviesoforo signalui degant važiavusį eismo dalyvį nuo jo transporto priemonės numušė BMW vairuotojas. Laimei, rimtų sužalojimų išvengti pavyko.

Lietuvė papasakojo, kaip Šv. Patriko dieną švenčia airiai (14)

Šv. Patriko diena – nacionalinė šventė Airijoje, kuri minima kiekvienų metų kovo 17 dieną. Visas pasaulis kartu su Airija paminėjo pagrindinio šalies globėjo Šv. Patriko dieną. Šventės atgarsiai nuvilnijo per visą pasaulį nuo Niujorko iki Lietuvos.

Uždavinys 4 klasės pratybose supykdė tėtį: ką galvoja tokių užduočių kūrėjai? (438)

„Kaip ši užduotis turi būti išspręsta?“ – savo atžalos 4 klasės matematikos pratybose aptikta užduotimi stebėjosi DELFI parašęs tėtis Rolandas. Vyrą apstulbino pradinukų užduočių sąsiuvinyje rasta jam neaiški sąlyga. Pratybų autorė Jolantas Žvirblienė jos trumpumą aiškina tuo, kad pradinių klasių mokiniams užduotys kuriamos taip, kad jas apibūdintų kuo mažiau teksto, ir sako, kad uždavinys – visiškai teisingas. VU matematikos dr. Dainius Dzindzalieta, atvirkščiai, uždavinį vertina itin prastai.