2008-aisiais muzikantas su kita savo grupe „Pain“ jis apšildė suomius „Nightwish“ sostinės „Siemens Arenoje“, o prieš porą metų tie patys „Pain“ koncertavo „Roko naktų“ festivalyje Zarasuose jau kaip pagrindinė vakaro grupė. Be to, praėjusio amžiaus pabaigoje Peter prodiusavo vilniečių grupės „Ruination“ du puikius albumus. Tad rugsėjo 17 dieną Lietuvos metalistai apibraukė kalendoriuje raudona spalva - „Hypocrisy“ bei trys apšildančios grupės surengė pasirodymus sostinės „New York“ klube.
Nors teko girdėti ne vieną paburbėjimą dėl neva silpno apšildymo, tačiau iki pagrindinių žvaigždžių pasirodymo dar likus 3 valandoms buvo juntamas susidomėjimas renginiu - aplink „New York“ klubą esantys prekybos centrai buvo apgulti ilgaplaukių jaunuolių. Klubo viduje dižioji dalis žiūrovų dar vaišinosi gėrimais prie baro arba būriavosi prie atributikos kampelio, kuomet pirmieji ant scenos įžengė rusai „Arcanorum Astrum“. Dar likus 5 minutėms iki oficialios renginio pradžios vokalistas Panzer paklausė: „ar jau galime pradėti?“.
Gan nedideliams žiūrovų kiekiui pritarus, šou prasideda. Simfoninį „black metal“ grojantys maskviečiai sulig kiekviena daina sulaukdavo vis didesnio žiūrovų dėmesio. Muzikantai nedaugžodžiavo, sau skirtą pusvalandį išnaudojo kokybiškai muzikai bei grupės „Death“ perdirbiniui. Nepaisant išankstinių būgštavimų, reikia pripažinti, jog ir ne tokio muzikos stiliaus mėgėjui tos 30 minučių neprailgo.
Vėliau scena užleidžiama svečiams iš Italijos - „Madwork“. Nežinia, ar todėl, kad grupės pagrindinis atlikėjas Careddu „Jago“ Beppe tiek išvaizda, tiek dainavimo maniera truputį priminė „Disturbed“ vokalistą David Draiman, žiūrovų tarpe buvo ir nepatenkintų veidų. Tačiau net ir toks drastiškas skirtumas nuo anksčiau grojusios grupės nesutrukdė mėgautis pasirodymu. Šįkart dainininkas buvo kur kas kalbesnis už kolegą iš Rusijos - „Madwork“ narys pristatė kone kiekvieną dainą iš ką tik pasirodžiusio naujo albumo „Obsolete“. Tuo pačiu muzikantai padėkojo turo organizatoriams bei kartu grojusiems kolektyvams už puikiai praleistą laiką - pasirodymu Vilniuje italai užbaigė savo turą.
Šiek tiek daugiau laiko buvo suteikta grupei „Hatesphere“. Svečiams iš Danijos scena papuošiama milžinišku grupės logotipu ir paliekama muzikantams joje viešpatauti visą valandą. Grupė taip pat turėjo, ką pasiūlyti žiūrovams, - per dvi savaites bus išleistas diskas „Murderlust“, iš kurio kai kuriuos kūrinius Lietuvos metalistai išgirdo kone pirmieji.
Pats pasirodymas palieka dvejopą įspūdį - taip, grupė turi šarmo, tačiau ta „Hatesphere“ „groove“ muzika balansuoja kone ant „metalcore“ muzikos stiliaus ribos. Tokio stiliaus mėgėjus danai turėjo sužavėti, tačiau „Hypocrisy“ belaukiantiems gerbėjams laikas gal ir prailgo. Vis dėlto salės viduryje, ypač pasirodymo pirmoje pusėje, žiūrovai turėjo progą gerai pašėlti. Vėliau jų jėgos kiek išseko, veiksmas žiūrovų tarpe sulėtėjo, tačiau scenoje - nieko panašaus. „Hatesphere“ galingai užbaigia savo šou ir atsisveikina su publika.
Pagaliau žadėtą 22 valandą kur kas erdvesnė scena jau paruošta grupei „Hypocrisy“. Gilumoje aukštai išvystame būgnus, įtaisytus ant ufonautų erdvėlaivį primenančio pagrindo. Greta jo - dekoracijos su ateivių galvomis. Vienas po kito įžengia muzikantai ir pats įdomumas prasideda nuo dainos „End of Disclosure“. Beveik be pauzės ją pakeičia dar vienas naujas kūrinys - „Tales of Thy Spineless“, o senesnės kūrybos laukiantiems fanams nuskamba daina „Fractured Millennium“.
Vėliau Peter Tägtgren pasisveikina su šiltai jį priėmusia publika, pripažinęs, jog ilgai su ja nesimatė. Tad per tuos metus grupė turi ką pasakyti - naujos dainos keičia senas ir atvirkščiai. Gausiai „New York“ klube susirinkę žiūrovai gali atrasti kažką sau: išgirdome tiek agresyvųjį „Necronomicon“, tiek ir daug melodingesnes „The Eye“ ar „Valley of the Damned“.
Vienodą greitą tempą „Hypocrisy“ palaiko visą laiką, tad net nesitiki, kai Peter pasako, kad „koncertas artėja prie pabaigos“ ir ta proga sugrojamas „Warpath“. Po jo gęsta šviesos, o „Hypocrisy“ dingsta užkulisiuose. Žinoma, publika nė nemano muzikantų paleisti ir reikalauja bene žinomiausio grupės hito - „Roswell 47“. Jį netrukus ir išgirstame. Muzikantus apdovanojus gausiais aplodismentais, dar atliekamos „Eraser“ ir „The Fourth Dimension“. Po jų grupės nariai tiesia rankas pirmoje eilėse stovintiems gerbėjams rankas bei išdalina mediatorius. Švedai žemai lenkia galvas prieš Lietuvos publiką ir jau tikrai nulipa nuo scenos. Reikia tikėtis, kad jų sugrįžtančių nereiks vėl laukti 15 metų.