Internetinėje svetainėje (apie 16 val.) įvedus informaciją, rodė, kad tądien traukiniai išvyksta apie 18 val. ir 20.10 val., nerašė, kad vietų nėra. O prieš 20 val. atvykus į stotį, kasininkė pasakė, kad bilietų nebėra nuo 14 val. Bet kaip taip gali būti? Paskambinus ir paklausus, kodėl jie tokiam dideliam srautui žmonių nepasiruošė žinodami, kad pirmadienį visiems į darbus, atsakyta nebuvo.
O penktadienį, važiuojant traukiniu iš Vilniaus 17:44 val. 1 vagone kupė kondicionierius neveikė – visi sėdėjom šlapi perpildytam vagone, nors prieš mėnesį, kai važiavom su vyru, darbuotoja pasakė, kad nuo birželio 1 d. paleis naujus traukinius su kondicionieriais.
Šiaip nesinaudotume jų paslaugomis, bet jie taip reklamuojasi – „Jaunime, nežiopsok, važiuok vasarą su traukiniu pigiau!“, nuolaidas daro, o vietų nėra. Išvis prarado mūsų pasitikėjimą... Man tiesiog gėda už tokį abejingumą mūsų šalyje. O jei vietoj mūsų būtų atvykę turistai, koks jiems nepatogumas būtų? Mes visi einam į priekį, o ne atgal...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovę spaudai Ingą Čiuberkytę, kuri patvirtino, kad vasaros laikotarpiu ir ypač savaitgaliais maršrutu „Vilnius-Šiauliai-Klaipėda-Vilnius“ keliauja didelis skaičius keleivių, todėl kartais traukinių užimtumas siekia iki 100 proc.
I. Čiuberkytės teigimu, taip buvo iš ilgąjį savaitgalį, kai buvo sudaryti maksimalūs sąstatai.
„Atsižvelgdami į padidėjusius keleivių srautus, pagal galimybes planuojame maksimalius traukinių sąstatus, bet ir tokiu atveju ne visada užtenka vietų keleiviams. Kadangi bilietus galima nusipirkti prieš 45 dienas ir jau yra galimybė juos įsigyti internetu, daugelis (ypač nuolatinių keleivių), planuodami savo kelionę, juos įsigyja iš anksto.
Vis tik, nepaisant maksimalaus traukinių sąstato, pasitaiko išskirtinių atvejų, kad kelionės dieną, o ypač likus kelioms valandoms iki traukinio išvykimo, bilietų nebūna. Situacija bilietų sistemoje keičiasi nuolat (žmonės perka bilietus, juos grąžina ir pan.). Jeigu bilietai išpirkti, pabandžius įsigyti internetu bus papildomu pranešimu pranešta, kad nėra, o kasose, informacijoje, paskambinus telefonu pasiteirauti dėl bilietų, taip pat bus pranešta, kad jų į konkretų maršrutą, nėra“, – paaiškino I. Čiuberkytė.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovės teigimu, keleiviai raginami bilietus pirkti iš anksto, taip suteikiant ir papildomas nuolaidas. Pasak jos, tai padeda planuoti traukinių sąstatus ir patenkinti visų žmonių poreikius.
„Taip pat pažymime, kad siekdami maksimaliai išnaudoti pervežimo galimybes vasarą, nuo birželio 20 d. maršrute Vilnius–Klaipėda–Vilnius atsirado papildomi traukiniai. O iki metų pabaigos šiuo maršrutu kursuos modernūs „Pesa“ traukiniai. Pirmasis šio tipo traukinys birželio 9 d. jau išleistas į pirmąjį reisą, sulaukėme puikių atsiliepimų“, – nurodė I Čiuberkytė.
DELFI pasidalijo ir skaitytojos nusiskundimu apie traukinyje neveikiantį kondicionierių. Pasak I. Čiuberkytės, jie dažniausiai veikia visame traukinyje.
„Traukinių vagonuose kondicionieriai yra įrengti ir jie veikia. Ypač retais atvejais piko metu, padidėjus keleivių srautui ir žmonių prašymu prie traukinių sąstatų yra kabinami papildomi (itin mažai naudojami) vagonai. Tokių prikabinamų vagonų kiekis yra nedidelis, juose nėra kondicionavimo sistemų, jie naudojami tik išskirtiniais atvejais, įprastai jie nėra eksploatuojami. „Lietuvos geležinkeliai“ didžiąją pelno dalį skiria riedmenų atnaujinimui, tą daro planingai, kasmet, tačiau neužtenka lėšų visiškam atnaujinimui – daugelyje ES valstybių keleivių vežimą, riedmenų atnaujinimą finansuoja valstybė, kadangi tai yra socialinė paslauga, tačiau Lietuvoje valstybė neskiria tam lėšų, bendrovė tą daro iš savo ribotų resursų“, – komentare nurodė I. Čiuberkytė.