2011 m. pasirodęs prodiuserio darbas „Selekted konnekted“ buvo pripažintas geriausiu metų repo albumu. Tačiau ties tuo atlikėjas nežada sustoti. Prieš porą savaičių pasirodė naujausias Alhi darbas „No MCs allowed“. Tad šia proga jis sutiko atsakyti į kelis klausimus.
- Trumpai pristatyk „No MCs allowed“ koncepciją. Kaip kilo mintis jį sukurti?
- Paprasčiausiai norėjau, kad klausytojai galėtų išgirsti mano sukurtą instrumentinę muziką be kitų atlikėjų vokalo. Tai nėra naujas dalykas, dalis hip hopo prodiuserių mėgsta leisti instrumentinės muzikos albumus. Tai pasitarnauja ir repo atlikėjams, kurie mėgsta rašyti tekstus ar tiesiog „freestyle‘inti ant byto“ (liet. improvizuoti pagal ritmą). Susikaupė nemaža krūvelė projektų, kuriuose kūriau muziką, todėl nusprendžiau, kad galima šį bei tą atrinkti ir sudėti į vieną vietą. Tuo pačiu, kartu su anksčiau girdėtomis kompozicijomis albume yra ir nemažai apskritai niekur nepasirodžiusios medžiagos. Taigi, gavosi toks savotiškas „released & unreleased” (liet. jau išleistos ir dar neišleistos muzikos) mišinukas.
- Koks albumo kūrinys tau labiausia patinka? Kokį kūrinį rekomenduotum paklausyti kitam, jeigu jis turėtų galimybę susidaryti nuomonę apie tavo kūrybą tik iš vienos dainos?
- Kadangi tarp kai kurių kūrinių yra net šešerių metų skirtumas, labai sunku pačiam kažką vertinti, tuo labiau, kad kai kurie iš jų klausyti turbūt po 100 kartų. Man šiai dienai smagiai skamba „Žmogai“ – paprastas, linksmas ir šviežias. Iš senesnės kūrybos – Nr. 22, „Crowd“
- Iš ko semiesi įkvėpimo kurti muziką? Kaip atrodo vienos tavo dainos kūrybinis procesas nuo A iki Z?
- Įkvėpimo semiuosi labai paprastai – išgirstu kažkokią muziką, kuri mane „žiauriai veža“ ir suprantu, kad aš irgi noriu kažką taip „vežančio“ padaryti. Noriu, kad kiti judėtų pagal mano garsą, taip kaip aš judu pagal kitų.
Pats dainos kūrimo procesas laikas nuo laiko po truputį evoliucionuoja. Dabar dažniausiai kuriu taip: ieškau gerų natų įvairiuose kitų muzikos motyvuose, kuriuos iškreipiu ir perdėlioju savaip, uždedu primityvų ritmą (kurį tobulinu vėliau), o tada „ant viršaus“ groju virtualiais instrumentais (VST). Anksčiau VST beveik nenaudodavau, o dabar mano kūryboje vis daugiau elektroninių prieskonių. Jeigu matau, kad nuo pat pradžių nieko nesigauna, paprastai metu viską lauk ir pradedu iš naujo. Taip sakant, arba yra, arba nėra, per jėgą „negimdau“.
- Kokie tavo nuomone yra svarbiausi muzikos elementai, kad kūrinys „vežtų“?
- Geras kūrinys turi gerai skambėti ne tik per rėkiančią ir daužančią aparatūrą, bet ir paleistas tyliai, pvz. per laptopo kolonėles. Apskritai kompiuterinėje muzikoje, mano suvokimu, svarbu yra ne melodijos, o kaip kiekvienas garsas skamba individualiai. Kiekvienas susidūręs su tuo žino, kaip skirtingai gali skambėti ta pati nata, sugrota vienu prastu elektroniniu pianinu ir kaip – kitu, žymiai geresniu. Tad tai tarsi kūryba su inžinerijos prieskoniu. Jeigu sugebi „žiauriai“ skaniai gerame „groove“ pateikti vieną vienintelę natą, pvz. „do“, galbūt jau turi gerą kūrinį.
- Pasvajokim. Su kokiu repo (o gal ne repo) atlikėju norėtum sukurti bendrą dainą?
- Iš užsienio – su prancūzais IAM. Jei būtų gyvas Guru, tai tikrai ir su juo. Norėčiau kartu sukurti ritmą su lenku Noon arba Vladi iš Kastos. Iš lietuvių svajoju apie bendrą dainą su Daiva Starinskaite.
- Žinau, kad taip pat esi aistringas keliautojas. Tiesą sakant, kelionės tam tikrais atvejais būdavo tavo muzikos priežastis (prisiminkim, kad esi konkurso „Schiller Rap“ lauretas) arba kaip tik priešingai – darydavo įtaką kūrybinėms pauzėms, paspartindavo baigti kūrybinius procesus greičiau nei tikėjaisi. Taigi, ką tavo gyvenime reiškia kelionė? Ką tau duoda kelias?
- Niekada nesusimąsčiau, kodėl man tai patinka. Galbūt dėl to, kad pabėgu nuo viso streso, kuris supa kasdienybėje. Mėgstu keliauti vienas, o gal tiksliau nemėgstu keliauti su kitais žmonėmis. Man patinka būti įmestam į netikėtą situaciją kelionėse, todėl mėgstu tranzuoti, o taip pat eiti į vietas, kuriose turistai nevaikšto. Galų gale, būti kažkur toli toli nuo namų, paimti bokalą alaus ar kavos ir tiesiog stebėti kito pasaulio praeivius – tai fantastika!
- Papasakok savo įsimintiniausią kelionių epizodą?
- Kol kas įspūdingiausia kelionė buvo Maroke. Kartu tai buvo mano pirmasis tranzavimas, todėl buvo dvigubai ekstremalu. Šitą kelionę esu aprašęs atskirai. Visose kitose kelionėse po Europą tikriausiai svarbiau net ne kur buvau, o kaip ten nukeliavau. Būtent kelio atsiminimai yra įdomiausi. Jų daug: miegas krūmuose ar ant automobilių kelio, bemiegė naktis su supančiais neaiškiais žvėrių garsais, kelionė su kažkokiais lenkų reperiais (...), policininkų stabdymai Prancūzijoje... Daug, visko ir neišvardinčiau.
- Jei reiktų pasirikti vieną: kelias ar muzika – kas tai būtų?
- O galima pasirinkti abu? Supratau, kad abu lygiaverčiai ir papildo vienas kitą. Beje, sunkiausiais tranzavimo momentais būtent gera muzika įkvėpdavo tęsti kelionę ir pakelti galvą.
- Jeigu nesunku praskleisti paslapties šydą, kokie tavo ateities planai?
- Dabar dirbu ties nauju prodiuseriniu albumu, panašus principas kaip ir „Selekted Konnekted“, tik šįkart - vien lietuviai. Keliu kartelę, manau bus bomba. Kadangi pasakiau, kad bus bomba, tai dabar įsipareigoju padaryti tikrai gerai (šypsosi).
- Pabaigai. Žinau, kad esi ne kartą davęs interviu. Galbūt per visą tą laiką norėjai ką nors pasakyti, bet tavęs niekada to neklausdavo. Tad dabar turi progą pasireikšti.
- Moksleiviai, kurie tuoj tuoj baigsite vidurines mokyklas: jei tiksliai nežinote, ką norite veikti gyvenime, padarykite metų pertrauką po mokyklos – keliaukite, dirbkite, neformaliai mokykitės, semkitės įvairios gyvenimiškos patirties. Atsipirks.
- Dėkoju, Alhi, už pokalbį ir linkiu sėkmės tolimesniuose kūrybiniuose darbuose ir ieškojimuose.
Atlikėją kalbino Matas Mulevičius