Fuksas – tai naujokas, tas, kuris naujai atėjęs. Šiuo atveju tai studentas, kuris baigė mokyklą ir pradėjo studijas aukštojoje mokykloje: universitete, kolegijoje ar akademijoje. Jam prasideda naujas gyvenimo etapas, o tai sukelia daug jaudulio, nerimo, intrigos... Nepatirti šių jausmų neįmanoma. Nauji žmonės, naujas miestas, nauja gyvenamoji vieta.
Rodos, vakar jaudinomės prieš abitūros egzaminų sesiją, prieš stojimus, nekantraudami laukėme pakvietimo studijuoti. Net nepastebėjome kaip praėjo vienas iš įsimintiniausių fukso gyvenimo mėnesių – rugsėjis. Suklydau sakydama, jog praėjo, jis tiesiog bėgte prabėgo.
Įvyko dideli pasikeitimai mūsų gyvenimuose. Pirmiausiai pakeitėme gyvenamąją vietą. Vieni pasirinko nuomoti butą ar kambarį, kiti studentiškas dieneles leidžia bendrabutyje, na, o treti liko tėvų namuose. Kiekvienas variantas turi savus pliusus ir minusus.
Norint ramybės bei privatumo, tenka pakloti nemažą sumelę nuomai. Pigesnis variantas – bendrabutis, studentiškai dar vadinamas baraku. Apie juos kuriami anekdotai ir sklinda įvairūs gandai. Sakoma, jog ten tenka susidraugauti ne tik su triukšmingais kaimynais, bet ir su tarakonais ar kitais širdžiai nemaloniais vabzdžiais. Keičiasi tavo įprastas dienos režimas. Eini miegoti tada, kai nutyla kaimynų muzika ir keliesi, kai kambariokės džiovinasi plaukus... Nebėra nemėgstamo maisto, galioja nusistovėjusi taisyklė, jog nėra to, ko nesuvalgytų studentas.
Didelę naudą duoda vyresnių kursų studentai ir jų per metus sukaupti užrašai, konspektai, kuriais jie pasidalina, jei užklumpa bėda. Apie viską kalbu su juoko gaidele, o šios temos pabaigoje pasakysiu, jog gyventi čia galima. Koks studentas nepagyvenęs bendrabutyje?
O dabar šiek tiek apie rimtesnius dalykėlius. Studijos, paskaitos, dėstytojai, kolokviumai ir kiti baimę keliantys objektai... Pirmosiomis dienomis sunku persilaužti ir priprasti prie naujos tvarkos, pamiršti mokykloje nusistovėjusias taisykles. Paskaita čia trunka 1,5 val., palyginus su mokykla, tai dvi pamokos po 45 minutes. Pradžioje sunku, bet po savaitės ar dviejų galima priprasti. Neretai nuskamba į kraują įaugęs kreipinys – mokytojau... be abejo, po jo - kursiokų juokas. Viskas čia vyksta aukštesniame lygyje nei mokykloje: detalesnė informacija, sunkesnės užduotys, keliami didesni reikalavimai.
Tai tiek trumpai apie fukso gyvenimą. Apibendrinant galiu pasakyti, kad pirmasis kursas - vienas iš įsimintiniausių ir reikšmingiausių studento gyvenime.
Esate pirmakursis, t.y. „fuksas“? Rašykite savo dienoraštį - papasakokite apie savo aukštąją mokyklą, dalinkitės rūpesčiais, naujienomis, įspūdžiais iš renginių ir paskaitų! Registruokitės mūsų sistemoje ir kelkite savo rašinius ten!