Riza
Tą patį vakarą jau mėtėme kamuoliuką naujam šeimos nariui, energija trykštančiam Rizai. Namie jis yra tikras sargas, mėgsta žiūrėti per langą ir, jei kažką įtaraus pamato, būtinai praneša savo skardžiu lojimu.
Riza yra tikras vyturėlis, žadina mus anksti ir mėgsta ilgus pasivaikščiojimus. Grįžęs skaniai papusryčiauja ir dar skanėsto išsiprašo, ypač mėgsta vaisius. Riza visada ir visus moka pralinksminti savo puikia nuotaika ir nepailstančiu noru žaisti. Stengiamės kartu praleisti kuo daugiau laiko, kartu važiavome prie jūros, kur Riza galėjo aploti bangas, tačiau į vandenį žiūrėjo įtariai ir nėjo maudytis, o ir kamuolį gelbėjo nuo bangų, žaisdamas tik paplūdimyje.
Kiki
Po šių smagių metų pradėjome galvoti apie antrą augintinį: Riza turi pabūti vienas, kol esame darbuose, tad jam daug smagiau būtų su kompanija. Kadangi jis yra labai žaismingas ir guvus, norėjome rasti jam draugą, o ir pagelbėti dar vienam gyvūnėliui. Bandėme draugauti su kitais šunimis, tačiau mūsiškis stipriai kovojo dėl savo teritorijos, todėl pradėjome galvoti apie katę, kuri būtų ir panašaus dydžio į mūsų mažylį, ir galbūt neatrodytų kaip grėsmė.
Taip radome Kiki: „Facebook“ pamatėme Tautmilės prieglaudėlės pasidalintą istoriją apie geros širdies moterį, kuri priglaudė iš įvairių vietų net 12 mažų katinėlių, ir, kadangi moteris turi savo augintinių, jai reikėjo kuo skubiau padėti. Nuvažiavome susipažinti, o visi mažyliai šnypštė ir šiepė dantis smalsiam Rizai. Kitaip elgėsi tik Kiki, kuri sėdėjo ir kažką viena sau svajojo, būdama atokiau nuo likusio būrio. Į Rizą ji reagavo labai ramiai ir netgi draugiškai. Tad, apsidžiaugę, kad gyvūnai nesipeša, išsivežėme Kiki namo tą patį vakarą, nors ir važiavome tik apsižiūrėti.
Dabar gyvūnai neišskiriami, pradeda ir baigia dieną dūkdami. Riza auklėja Kiki, neleidžia šiai nagų galąsti į baldus. Kiki – rami ir gera katytė, mėgsta atlėkti ryte pas mus ir pasipasakoti apie nakties sapnus, labai švari, labiausiai mėgsta žaisti su Riza ir skaniai bei daug pavalgyti.
Ilgai dvejojome, kol ryžomės antram gyvūnui, tačiau dabar, žiūrėdami į juos bežaidžiančius kartu ir saldžiai snaudžiančius, tyliai pagalvojame, kad nebuvo ko bijoti.