Kas slypi po žodžių junginiu „papildomas kaupimas“? Paprastai šiame kontekste du minėti žodžiai reiškia ne ką kitą, o gyvybės draudimą arba trečios pakopos pensijų fondus. Kodėl reikalingas toks maskavimas? Atsakymas paprastas - gyvybės draudimo ar pensijų fondų „konsultantu“ gali būti ir pirmo kurso studentas, ir į šeštąją dešimtį įkopusi kiemsargė.
Ypatinga patikra tokiems „specialistams“ nėra atliekama, o kadangi klientų bazėmis niekas tokio naujai startavusiojo neapdovanoja, tai lieka eiti labai gerai žinomu, tačiau kartu ir sunkiausiu keliu - skambinėti visiems, kurių telefono numeris pakliūna į akiratį.
Ar dar liko bent vienas, kuriam neskambino mergina maloniu balsu ir nekvietė susitikti bei pasikalbėti apie asmeninių finansų valdymą, žadėdama nemokamą konsultaciją? Toks neigiamos asociacijos, kuri kyla išgirdus žodžius „gyvybės draudimas“, šleifas ir paskatino juos - pardavinėjančiuosius, kiek pakoreguoti savo žodyną. Tad kas gi pelnosi iš papildomo kaupimo gyvybės draudime ar trečios pakopos pensijų fonduose bei į ką reiktų atkreipti dėmesį juos pasirenkant? Visi atsakymai - netrukus.
5 pagrindiniai dalykai renkantis gyvybės draudimą
Draudimo tipas. Be tam tikrų rečiau pasitaikančių išvestinių draudimo pasirinkimo variantų, ilgalaikio kaupimo rinkoje dominuoja dvi gyvybės draudimo rūšys: 1) garantuotų palūkanų 2) investicinis. Tai, kokį gyvybės draudimą jums siūlys konkrečią įmonę atstovaujantis asmuo tiesiogiai priklausys nuo premijos dydžio, kurį jam bendrovė moka už vienos ar kitos rūšies produkto pardavimą.
Kadangi pačiam teko būti draudimo konsultantu bei išklausyti keleto bendrovių mokymus, tai susidūriau su kurioziška situacija, kai pensijų fondą jaunam žmogui rekomenduojama rinktis patį rizikingiausią motyvuojant, jog jis dar jaunas, ir, jei akcijų rinkos nukris, tai jos per ilgus metus dar spės atsigauti, o kalbant apie gyvybės draudimą buvo pabrėžiama garantuotų palūkanų pasirinkimo nauda, motyvuojant būtinybe maksimaliai apsaugoti pinigus.
Man tai kvepia dvigubais standartais: tiek įmoka į pensijų fondą, tiek į gyvybės draudimą dažniausiai yra panaši, abi investicijos ilgalaikės, tai kodėl kalbant apie vieną akcentuojami vieni dalykai, o kalbant apie kitą - kiti?
Administraciniai mokesčiai. Ar žinote, jog pirmus du metus visa jūsų sumokama įmoka keliauja ne kur kitur, o „administracinių išlaidų“ padengimui? Jei nusprendėte rinktis tokį kaupimo senatvei būdą, labai gerai išnagrinėkite, kokie yra administraciniai mokesčiai, kaip jie yra nurašomi, koks mokestis už sutarties nutraukimą, kokios galimybės atsiimti dalį pinigų, jei to prireiktų. Be to, jei tam tikram laikui sustabdysite įmokas, kaip bus tada?
Matematika paprasta - palūkanos auga tik nuo tų pinigų, kurie yra investuojami, taigi, jei pradžioje jūsų įmokos pildys bendrovės kišenes, tai ar tikrai norite, kad už jūsų discipliną kažkas susižertų krūvą pinigų?
Draudiminės apsaugos. Kadangi ne kiekvienas žmogus sugeba įvertinti kiek, kokių ir kokio dydžio draudiminių apsaugų jam reikia, rekomenduoju kreiptis į patyrusį konsultantą. Kiekviena apsauga kainuoja, be to, yra sąrašas ligų bei situacijų, kurios nėra kompensuojamos, todėl tam reikia skirti itin didelį dėmesį. Apsidrausti galima nuo daug ko: mirties dėl nelaimingo atsitikimo, invalidumo, traumos, kritinių ligų, tačiau reikia įvertinti ir pasirinkti tik tas apsaugas, kurios atrodo pačios reikalingiausios.
Investavimo strategija. Šis punktas tinka investiciniam gyvybės draudimui bei trečios pakopos pensijų fondams. Apie strategijos pasirinkimo ypatumus jau rašiau ir praėjusiame šio ciklo straipsnyje apie pensijų fondus. Dar viena svarbi detalė - nepatingėti ir pasidomėti, kaip iš tiesų sekasi fondams, į kuriuos investuoti jūsų pinigai, nuo ko priklauso ar akcijų vertė didėja, ar mažėja. O priežastis tam labai paprasta - jei jums nerūpi, kas vyksta su jūsų pinigais, tai galimas daiktas, jog jie neuždirba jums tiek daug, kiek iš tiesų galėtų.
Įmokų periodiškumas. Jei gaunate stabilų atlygimą, ko gero, naudingiausia rinktis įmokų mokėjimą kas mėnesį. Tačiau jeigu pajamos šokinėja, gali būti naudingiau pasirinkti mokėjimą kas ketvirtį, pusmetį ar net vieną kartą per metus. Bet kuriuo atveju, tai tampa savotišku įsipareigojimu, nes, kad ir kas benutiktų, įmokas reikės mokėti. Tiesa, yra galimybė įmokų mokėjimą sustabdyti arba nutraukti sutartį, atgaunant dalį įmokėtos sumos, tačiau kiekviena bendrovė turi savo išlygų, kurios, savaime suprantama, yra kliento nenaudai.
Be to, gyvybės draudimo ir 3 pakopos pensijų fondai meta ir dar vieną kozirį - mokesčių lengvatą, pagal kurią galima susigrąžinti iki 15 proc. nuo sumokėtos įmokos, tačiau, kadangi ji tiesiogiai pririšta prie konkretaus asmens sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, tai kiekvieną lengvatos pritaikymo atvejį reiktų nagrinėti individualiai. O galutinis rezultatas tik retu atveju bus toks viliojantis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Ir patys produktai kelia daugiau klausimų, nei atsakymų. Tai, viena vertus, savaime suprantama, nes ilgalaikio taupymo produktai dar neturi savo istorijos, o nuo „Sekundės“ iki „Snoro“ istorijų įbauginti žmonės vargiai nori skirtis su savo pinigais mainais į ilgalaikę iliuziją. Mano nuomone, draudiminių apsaugų nereikėtų suplakti į vieną produktą su ilgalaikiu kaupimu. Apsaugas turėti reikia, tačiau reikia pasverti kokias ir kokiomis sumomis. O ilgalaikiam taupymui tikrai yra geresnių sprendimų, nei siūlo trečioji pensijų sistemos pakopa.
Štai ir visa mūsų valstybės pensijų sistema. O jums belieka pasirinkti - atiduoti sprendimų laisvę dėl jūsų ateities į valdžios bei ateities dirbančiųjų rankas ar pradėti ja rūpintis jau dabar. Kuo labiau domėsitės rinkoje esančiais finansiniais įrankiais, tuo daugiau atrasite argumentų, kurie nusvers apsisprendimo svarstykles vieno ar kito pasirinkimo naudai. Oria senatve galės džiaugtis tie, kurie negyvens iliuzijose apie tokią, tačiau ir visomis išgalėmis prisidės prie jos pavertimo realybe. O kurioje pusėje nori būti tu?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!