Laiškas šeimininkams, kurie mane išmetė

 (8)
Mieli mano šeimininkai, rašau Jums, kad pasakyčiau, jog aš dar gyva ir greitai sveikstu. Nežinau, ar Jūs mane prisimenate, ar kalbate apie mane, bet aš dabar gulėdama narvelyje klinikos stacionare dažnai prisimenu Jus ir namus, kuriuose jaučiausi tokia laiminga.

Norėjau atsiprašyti, kad užaugau ir susirgau. Nežinau, ką dariau neteisingai, kad mano viduje priaugo auglių, kurie man pradėjo trukdyti kvėpuoti. Ilgai tą slėpiau nuo Jūsų, nes nenorėjau sukelti papildomų rūpesčių, juk visi žmonės ir taip turi bėdų. Bet Jūs pastabūs, supratote, kad su manimi jau kažkas ne taip: nebegalėjau tyliai kvėpuoti, nebegalėjau suvaldyti tekančių ašarų, liūdesio ir baimės, kad tokia tapsiu jums nereikalinga.

Ir aš neklydau. Savo naštą jūs paleidot į lauką, gyventi tarp lauke gimusių katyčių. Man, sergančiai, tai buvo per sunku, neišmokau susirasti maisto, pasislėpti ar palaikyti kailiuko švaros merkiant rudens lietui. Įdomu, ar jūs mane matėte per langą? Nes aš nuolat ieškodavau jūsų veidų klaidžiodama prie didelio Perkūnkiemio daugiabučio. Ten aš susipažinau su Renata, kuri šeria savo kiemo katytes, jai taip pagailo manęs, kad pačiupusi mane į glėbį parsinešė namo ir pradėjo skambinti veterinarams, nes nusprendė, kad jau mirštu...

Dabar aš po operacijos. Mane sterilizavo ir išoperavo net 7 auglius! Jaučiuosi geriau ir išmokau tyliau kvėpuoti, nes gydytoja sako, kad augliai nebespaudžia plaučių. Dar sako, kad esu persų mišrūnė, man gal 7-8 metai ir negaliu grįžti atgal į gatvę, ten, kur mane palikot, nes vėl susirgsiu ir žiemos nebeišgyvensiu. Bet turbūt nebepriimsite manęs atgal? Todėl perduokit linkėjimus nuo manęs mano šilčiausiam guoliukui, kraiko dėžutei ir žaisliukams, kurie man buvo ištikimi visą gyvenimą. Likit sveiki ir prisiminkit mano švelnų kailiuką ir geltonas akis!

O aš turiu gyventi toliau. Bet kur? Jei skaitai šią istoriją, gal gali man padėti? Likau be namų ir dar siaubingai įsiskolinusi už operaciją ir narvelį stacionare. Jei egzistuotų gyvūnų ligonių kasos, kreipčiausi dėl kompensacijos, deja, dabar turiu galimybę tik kreiptis į jus.

Jei galite prisidėti prie mano gydymo išlaidų, paaukoti galite į gyvūnų globos organizacijos „Naminukai“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „katytei Perlai“ (toks mano naujas vardas).

Ir didžiausias mane kamuojantis klausimas, ar atsiras žmogus, kuris suteiks man naują gyvenimą? Jei gali pasidalinti su manimi savo namų kampeliu, prašau, netylėk, aš vis dar tikiu žmonėmis ir noriu mylėti.

Jei gali mane išgelbėti ir nori gyventi kartu, skambink „Naminukams” tel.nr. 8 648 30077 (Vilnius).

P.S.: jei tikrai mane priimtum, pasistengčiau atvykti ir iki kito miesto.

Su meile,

Perla

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Ieškau namų

Neįprasto grožio kalytė ieško žmogaus (3)

Ši miela, keistutė, į kinų kuoduotą kalytę panaši kalytė rasta prie prieglaudos.

Dvispalvis Mikutis nekantrauja būti priimtas į naujus namus

Mielas, žavus, smalsus, žaismingas didžiaakis Mikutis ieško namų. Ant rankų ilgai neišbūna – juk nėra kada, kai laukia tiek žaislų, kamuoliukų ir skanaus maisto.

Dovanojamas katinėlis Smaliukas

Ieškome namų katinėliui Smaliukui. Katinėlis (6-7 mėn.) – juodas it smala, žibančiomis, širdį užburiančiomis akimis, šiek tiek bailus, bet mielas ir švelnus, moka garsiai burgzti.

Katytė Kalvė: reikia pagalbos ir namų (2)

Kalvarijų g. Vilniuje garsėja ne tik turgumi ar žmonių būdo įvairove. Čia dar begalybė kačių, kurios vienareikšmiškai priskiriamos beglobių klasei. Mat dauguma (nesakau, kad visi) nuosavų namų savininkai turi „kačių“ ir jas išleidžia palakstyti. Ne, ne augintinių ar mylimų sterilizuotų, gydomų, prižiūrimų šeimos gyvūnų, o tiesiog, „kačių“ – kaip kokių belyčių nuolat kovojančių už išgyvenimą subjektų.

Žavingai kačiukų trijulei reikalingi šeimininkai

Sulaukėme pagalbos prašymo iš sodų apie tai, kad lauko katytė atsivedė tris kačiukus. Iš pradžių jais rūpinosi moteris, kuriai vėliau teko išvykti ir trijulės globą perėmė „Naminukų“ savanorė Jovita.