Atsakymo į šį klausimą neturime. Tiesiog vieną pavasario rytą, savanorėms atėjus tvarkytis, jis jau tupėjo pririštas prie „SOS gyvūnų“ prieglaudos vartų. Piktai lojo? Sunku būtų įsivaizduoti. Greičiau jau mosikavo uodega it vėduokle ir prašėsi paglostomas...
Mikroschemos neradome, radome tik tatuiruotę, pagal kurią išeina, jog jis gimęs 2004 metais. Kad ne jauniklis, matosi, bet gyvenęs geromis sąlygomis, dantys visai neblogi. Buvo vilties, jog šeimininkai atsiras, o jį pririšo koks nors pasimetusį pastebėjęs žmogus ar įvyko nesusipratimas. Bet ėjo savaitės, o dėl Labriko niekas neskambino.
Jis greitai priprato kieme, greitai pamėgo ir čia verdamas košes. Labiausiai iš visų šunų mėgsta įkišti nosį į suodiną riebaluotą katilą ir... patys suprantate, kad po to tenka praustis. Laimė, praustis jis mėgsta! Juk tikras labradoras... Mėgsta taip pat pasivaikščioti, kad ir neilgai (karšta!), mėgsta, kad jį glostytum, kalbintum. Tai labai švelnaus, mielo charakterio šuo. Jis neturi ryškiau išreikštų senatvinių negalavimų. Na, nebent reiktų numesti kiek svorio...
Labrikas laukia naujų namų, jei jau neatsiranda senieji. Mes kol kas nenusimenam, nenurašom jo prie „amžinų senbuvių“, kurių yra visose prieglaudose: ar dėl to, kad seni, ar kad luoši, ar kad baikštūs... Jis puikaus būdo ir gražus (kai nusiprausia). Gal kas nors vis dėlto pastebės šį linksmuolį senjorą ir nutars, kad gali ir nori suteikti jam prieglobstį, leistis jo mylimam ir garbinamam?
Labrikas šiuo metu gyvena „SOS gyvūnų“ prieglaudoje, Minsko pl. 33a (Vilnius).
Jei norite aplankyti - kreipkitės telefonu 8 683 39826 (jei nepavyksta prisiskambinti, parašykite aiškų SMS), arba galite rašyti info@sos-gyvunai.lt. Dovanojamas su dovanojimo sutartimi.