Slaugytoja emigrantė: slauga – sunkus darbas, teikiantis begalę išminties

 (3)
„Slaugytojos profesija man buvo parinkta paties Dievo. Slauga – sunkus darbas, teikiantis begalę išminties“, – taip savo pasirinkimą vertina Norvegijoje dirbanti slaugytoja Rasa Budrikaitė.
Rasa
Rasa
© Asmeninio albumo nuotr.

Bendrosios praktikos slaugytojos profesiją su intensyviosios terapinės slaugos specializacija moteris įgijo Klaipėdos kolegijoje, vėliau studijavo slaugą ir Klaipėdos universitete. Kokia Lietuvos gyvenimo realybė savo profesiją mėgstančią slaugytoją privertė išvykti svetur? Kuo ypatingas slaugytojo darbas Norvegijoje? Atsakymai į šiuos klausimus – R. Budrikaitės pasakojime:

Darbas Lietuvoje. Nuo 2003 m. pradėjusi dirbti Klaipėdos universitetinės ligoninės Priėmimo skyriuje savo uždirbtus pinigėlius leidau ne tik pragyvenimui, bet ir mokslams. Ir šiandien širdis alpsta teikti įgytą išmintį kitiems. Magistras buvo mano svajonė, bet 2009 m. suvokus, jog netgi sveikata pradėjo šlyti, teko pamiršti visas svajones. O Priėmimo skyriuje buvai viskuo: daktaro asistente, paciento advokate, valytoja ir padėjėja ir galų gale slaugytoja. Laiko valdymas ir jo kontroliavimas visada žavėjo ir teikė malonumą, nepaisant to, kokia sunki diena bebūdavo. O jos būdavo gan sunkios. Dažnai tik po 12 val. darbo prisėdęs suvokdavai, jog gelia kojas, prisimindavai, jog šiandien esi nevalgęs, negėręs ir nebuvęs tualete.

Chalatas – ne visada baltas. Mano akimis, reanimacija ir priėmimo skyriai – tai vietos, kur vyksta veiksmas ir kur gali save patikrinti. Konkrečios užduotys, trumpalaikiai tikslai ir rezultatai. Tobulai sustyguotas laikas. Iš chaoso – 5 greitųjų su skirtingais pacientais ir dar poliklinikų siuntimus turinčių pacientų sudėlioti adekvačiai logišką eilę, kad sunkiausi būtų pirmi, o lengvesni palauktų. Visi tyrimai, specialistai, procedūros guldavo ant pečių. Ir gydytojui spėdavai tik rodyti pacientus pagal eilę ir pagal prabūtą laiką.

Nepatikdavo girti, agresyvūs, benamiai. Bet juk tai mediko duona. Niekas neaiškina, jog tavo chalatas permirks visais įmanomais kūno skysčiais, nes toks darbas. Visi jį įsivaizduoja labai švarų. Skaudu girdėti iš žmonių priekaištus, jog nedirbame, o kavą geriame, nors per tuos 8-nerius metus nesu to darbe dariusi. Skaudu, nes neleisdavai sau prisėsti, kol nebūdavo baigti tavo darbai, kol bent vienas pacientas laukdavo ir tas laukimas buvo susijęs su tavo nespėtu atlikti darbu.

Santykiai su gydytojais. Aš visada jaučiausi vertinama. Tiesa, tekdavo ne kartą atlaikyt ne tik pacientų, jų artimųjų pyktį, bet ir gydytojų pasikarščiavimą. Bet mokėjimas tinkamai įvertinti situaciją ir galbūt kažką iškęsti leido išlaviruoti gan gausiame kolektyve. Kiekvienas gydytojas, kuris sutinka profesionalią slaugytoją, jaučiasi ir saugus, ir užtikrintas, jog darbai bus nudirbti ir pacientai patenkinti. Nes gydymas be slaugos – nulinis. Pacientai dažnai ant rankų išnešiojami, tai išties išskirtinis šios profesijos bruožas. Per savo 8 m. darbo ligoninėje tik vieną kartą mačiau jauną gydytoją, savo operuotai pacientei paduodantį stiklinę vandens. Dažnai gydytojas laikomas aukštesnio rango nei slaugą baigęs žmogus, dešimtmečius besirūpinantis sergančio žmogaus poreikiais.

Rasa
Rasa
© Asmeninio albumo nuotr.

Posūkis emigracijos link. 2007 m. buvo paimta paskola. Nedidukė, tik 25 tūkst. litų. 2008 m. – krizė. Neneigsiu, skaudžiai parklupdė, bet tik tada suvokiau neteisingų sprendimų pasekmes, išmokau valdyti pinigus. 2009 m. gale pradėjau ieškoti sprendimų ir galvoti apie išvykimą dirbti kitur.

2009-2011-ieji buvo tylaus rengimosi metas. Dvejus metus neėmiau atostogų, nes žinojau, jog tik iš tų pinigų galėsiu mokėti bankui bei pragyventi 4 mėnesius mokydamasi kalbos firmos organizuojamuose kursuose. Tam teko keltis iš Klaipėdos į Kauną.

Buvo labai daug įtampos. Žinojimas, jog išėjus iš Klaipėdos universitetinės ligoninės tau nebebus ten leista grįžti, o kartu ir suvokimas, jog tik išlaikęs du privalomus egzaminus įgyji teisę važiuot į Norvegiją dirbti. Atkaklus sėdėjimas su knygomis davė savo ir 2011 gegužės 16 d. atsidūriau Bergene, Orange Helse namų slaugoje.

Kursus apmokėjo firma, tačiau mes įsipareigojom 1,5 metų atidirbti jai, nesilaikant sutarties grėsė 12 tūkst. litų bauda. Bergene buvo 1 mėn apmokymai. Darbas 4 savaites Bergene – 2 savaites Lietuvoje. 1,5 metų gyvenimas ant lagaminų.

Dabar dirbu Betanien slaugos namuose (privatūs), o papildomai dar Bergeno komunai (savivaldybei) priklausančiuose slaugos namuose kaip ringevikaras, tai yra žmogus, kuris iškviečiamas padirbti, kai tą budėjimą dirbantis personalas stokoja darbuotojų.

Slaugytoja emigrantė: slauga – sunkus darbas, teikiantis begalę išminties
© Shutterstock nuotr.

Ko teko išmokti. Didelės akys. Daug nežinojimo, kur gyvena pacientas, kur rasti kokį daiktą, ką daryti ir pan.

Mašinos, GPS, pacientų lapai su adresais, nurodytu laiku ir užduotimis. Pvz., Helene – 15.00-15.15 – pašildyti pietus. Ole – 15.05-15.15 – paduoti vaistus. Dažnai keli pacientai tuo pačiu laiku. Turbūt rekordas, kurį sau užfiksavau, buvo 24 apsilankymai nuo 15.00 iki 22.30 val. Sukdavomės kaip bitės.

Po 1,5 m. perėjau dirbti į norvegų vikarų firmą. Geresnis atlyginimas. O ir akiratis prasiplėtė. Skirtingos namų slaugos kontoros su skirtingais pacientais. Per tą laiką teko išmokti to, ko nereikėjo Priėmimo skyriuje: dirbti su diabetu sergančiais – insulino leidimas. Vėžiu sergančiais – skausmo pompų pildymas, zondinis maitinimas į veną. Įvairiausios stomos – jų priežiūra. Išmokti naudotis visų tipų keltuvais, valdyti vežimėlį, skirtą stovėjimo treniruotėms, slaugant išsėtine skleroze sergančius pacientus. Savaime suprantama, kateterizavimas, kateterių keitimas, kompresinių kojinių movimas, veninių žaizdų, pragulų perrišimas ir kt. gydymo būdai. Pleistrai, skirti demencijai gydyti, narkotiniai pleistrai.

Kaskart dirbdamas peržiūrėdavai užduočių sąrašą, jog viską susirinktum į tau skirtą dėžutę – raktus, vaistus, telefoną, mašinos raktus, priemones spec. procedūroms… Išsiaiškindavai, kas atsakingas už budėjimą, su kuo eisi pas pacientą, pas kurį turi važiuoti du žmonės ir kokiu laiku.

Kas palaikė. Geras kolektyvas, pasikalbėjimai ir savitarpio pagalba buvo tai, kas gelbėjo, net ir papuolus į reikliausio paciento namus (kada ateiti 5 min. anksčiau yra per anksti, o 5 min. vėliau – per vėlai, tave koneveikdavo, lyg būtumei valandą pavėlavęs). Bet didesnioji dalis mūsų slaugomų norvegų, kuriems 70-90 m., labai geri, supratingi, dėkingi, savaip rūpestingi. Jų kantrybė ir geranoriškumas labai padėjo mokinantis kalbą. Jie toleravo ir taisė, mokino naujų dalykų.

Budėjimai. Kai esi atsakingas už budėjimą, turi telefoną, į kurį skambina iš Bergeno legevakto (Priėmimo sk.) pranešdami, jog pacientas paspaudė aliarmą, bet pats neatsiliepia, arba sakosi nukritęs – tokiu atveju tenka skambinti kolegai, kuris turi tą pacientą, jog važiuotų pažiūrėti, kas nutiko. Rimtų ligų (insultas, infarktas, hipoglikemija, hiperglikemija, kraujavimas) ar kritimų atveju, kai pacientą lankantis kolega jo gerai nepažįsta, važiuoji pats, vertini situaciją – skambini į Bergeno legevaktą ir kalbi su budinčiu gydytoju arba 113 greitajai, priklausomai nuo situacijos.

Sunkiausias laikotarpis turbūt buvo dirbant 1,5 m. vienoje namų slaugos kontoroje, kuomet be norvegų kalbos teko bendrauti su kolegomis iš Švedijos, Danijos, kurie net nesistengė su tavim kalbėti norvegiškai, kalbėjo savo gimtąja kalba, nes norvegai tiek tuos, tiek tuos supranta. Tai buvo antra adaptacija, kuri tikrai mažų mažiausiai rovė stogą. Daug vikarų (t.y. darbuotojų, kurie dirba kartais, tik juos iškvietus), didelė jų kaita. Čia didžiausia bet kurios organizacijos spraga.

Piktnaudžiavimai. Lietuvoje gydymo įstaigose dirba kvalifikuoti specialistai, tiek slaugytojai, tiek padėjėjai turi turėti patvirtintą išsilavinimą. Vienam susirgus, jo budėjimai išdalinami kitiems. Taip nenukenčia paslaugų kokybė. Norvegijoje kiekvienas dirbantis turi teisę į tris ligos dienas be nedarbingumo lapelio nuo gydytojo. Šia privilegija galima pasinaudoti 4 kartus per metus. Vis dėlto šia taisykle gan piktnaudžiaujama – “sergama”. Vietoj pastovių ir savo darbą išmanančių žmonių paimami žmonės, kurie tik atlieka užduotis. Todėl vyresnio amžiaus slaugomi norvegai labiau linkę gauti pagalbą iš pastoviai juos lankančio personalo nei naujų darbuotojų. Blogiausia situacija vasarą, kai atostogų metas.

Neneigsiu, kai kolektyve daug ne savo etatu dirbančių kolegų, neretai rasdavai pusiau nudirbtus darbus ar nepadarytus, kuriuos tekdavo pabaigti tau pačiam. Nelabai kam pasiskųsi, nes svetimšalis ir liks svetimšaliu.

vlmedicina.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Kad kelionė nevirstų nuostoliais: už ką atsako draudimas, o kas – tik keliautojo atsakomybė

Kelionėse dažnai pasitaiko nenumatytų atvejų, kai sustreikuoja sveikata. Šiltuosiuose kraštuose dažniausi sveikatos negalavimai: apsinuodijimai mums neįprastu maistu ar traumos, pasitaikančios užsiimant aktyviomis pramogomis, sakoma pranešime spaudai.

Specialistų patarimai per Kalėdas planuojantiems dovanoti kelionę

Esate įsitikinę, jog geriausia dovana – kelionė, todėl mielai tokią ir pats gautumėte, ir įteiktumėte artimui savo? Planuojančius po Kalėdų eglute padėti kelionės bilietus psichologė Aistė Mažeikienė įspėja, jog tai nebus taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jai antrina ir kelionių agentūros darbuotojas Andrius Paulionis.

Tarp naujų vasaros krypčių – Sicilija ir Italijos kurortų klasika tituluojamas Riminis (2)

Nors į turistinius gidus galima įtraukti praktiškai visą Italiją, vis dėlto yra tokių vietų, kurias ir turistai, ir patys italai ypatingai vertina. Vienas didžiausių šalies kelionių organizatorių jau nuo ateinančios vasaros rengia keliones į geriausiais Italijos kurortais garsėjantį Riminį, kur ilsisi ir patys italai.

Kulinarija ir kelionės: dvi geriausiai derančios aistros (3)

Kulinarija ir kelionės. Štai pačios didžiausios mano viena kitą papildančios aistros. Pernai drąsiai mečiau sau iššūkį ir savo ištisų metų kelionių maršrutą susidėliojau pagal visiškai neįprastą trajektoriją: norėjau aplankyti tas šalis, kurių virtuvėse ypatingą vietą užima... žuvis.

Gurmaniška kelionė: La Riochos vynuogių derliaus nuėmimo šventė

La Riochos regione vynas gaminamas jau tūkstantį metų. Vien šiame regione per metus pagaminama apie 278 mln. litrų vyno. Nors kiekis milžiniškas, paklausa vis tiek viršija pasiūlą.

Ieškantiems nuotykių – 3 egzotinių kelionių kryptys

Lietuviams keliaujant dažniau ir mažėjant kelionių sezoniškumui, vis daugiau mūsiškių poilsiui renkasi egzotinių kelionių kryptis. Drąsiausi ir nuotykių išsiilgę keliautojai yra linkę tradicines atostogas saulėtuose kurortuose išmainyti į galimybę pasivaikščioti po džiungles, pamatyti civilizacijos nepaliestas gentis ar atrasti laukinius paplūdimius.

Neatrasta Skandinavija: 5 priežastys aplankyti Farerų salas (2)

Lietuviai gan neblogai pažįsta Skandinaviją – Švedija ir Norvegija yra tarp populiariausių turistų iš Lietuvos poilsio krypčių. Tačiau yra kitokia, dar neatrasta ir mažai žmonių paliesta Šiaurė – tai Farerų salos, kurių kraštovaizdis yra vienas unikaliausių pasaulyje.

Patyrusio keliautojo patarimai: kaip visą gyvenimą sutalpinti į vieną kuprinę? (6)

Patyręs keliautojas Jokūbas Laukaitis – nuolat kelyje. Taip jis gyvena jau trejus metus, per kuriuos aplankė daugiau kaip 50 šalių.

Slidinėjimo malonumai: ką daryti, kad pirmas kartas kalnuose nebūtų ir paskutinis (1)

Sulig pirmu sniegu žiemos sporto aistruoliams pasidaro neramu. Su kokia kompanija reiks slidinėti šiemet? Austrijoje ar vis dėlto – Italijoje? Ir ar pavyks „susižvejoti“ ne per brangiausią, tačiau pakankamai gerą kelionės pasiūlymą? Ko gero, didžiausioje nežinioje ir sykiu toliausiai nešančiose fantazijose skendi tie, kuriems 2017-ieji bus pirmieji slidinėjimo metai, sakoma pranešime spaudai.

Pasaulio įdomybės: šokoladas iš asilių pieno ir suomių gudrybės (1)

Suomijos kompanija Kalėdų vakarienės likučius planuoja paversti į atsinaujinančią energiją. „Kinkkutempu“, jau kurį laiką kovojanti prieš maisto švaistymą, skelbia surinksianti kalėdinių kepsnių riebalų likučius, kuriuos pavers į dyzelinį kurą.

Naujoji D. Smagurauskaitės knyga - apie meilę Sicilijai iš pirmo žvilgsnio (4)

Rašytoja, keliautoja ir žurnalistė Dalia Smagurauskaitė skaitytojams jau pažįstama iš populiarios knygos „Toskana. Florencija. Magiška žemė“. Šiemet ji išleido naują knygą − „Saulės sala Sicilija“. Supažindinusi su idiliškuoju Italijos regionu, autorė šį kartą siūlo persikelti į pietus, į Saulės salą Siciliją, tautų ir kultūrų kryžkelę.

Renkamės viešbutį: ar 5 žvaigždutės dar kažką reiškia? (3)

Žvaigždutėmis žmonės įpratę ženklinti įvairiausius dalykus – jomis prieš gerą šimtmetį buvo pradėti reitinguoti Amerikos filmai, „Michelin“ žvaigždutes renka geriausi pasaulio restoranai, tačiau dažniausiai jomis apibūdiname viešbučius ir jų kategoriją. Po šia visiems įprasta žvaigždučių sistema patenka dauguma viso pasaulio viešbučių. Žvaigždutės dažniausiai parodo kiekybinius viešbučio parametrus, kaip kad kambario dydis, recepcijos darbo laikas, papildoma techninė įranga ir kiti lengvai identifikuojami parametrai, sakoma pranešime spaudai.

Septyni Europos miestai, kuriuose gyventi pigiausia (63)

Milžiniškos Europos didmiesčių kainos verčia žmones ieškotis pigesnių vietų gyvenimui. Jeigu norite rasti kažką nebrangaus, tačiau su geromis darbo perspektyvomis, štai septyni Europos miestai su padoriais gyvenimo standartais, rašo independent.co.uk.

Dangoraižiais ir prabanga garsėjanti šalis atsiveria ir lietuviams (9)

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) turi tiek gamtos ir kultūros lobių, jog skauda vien nuo minties, jog ten nuvykę visą savaitę praleisite tik viename iš kurortų? Jau nuo šių metų gruodžio yra galimybė rinktis jungtinius turus po JAE, kuomet suderinamas poilsis ir pažinimas: apsigyvenama viename iš paties keliautojo išsirinktų emyratų – Adžmane, Šardžoje, Fudžeiroje arba Ras Al Haime, o dvi dienos praleidžiamos rekordais, prekybos centrais ir visa kita objektų bei reiškinių galybe svaiginančiame Dubajuje.

Miestas Ukrainoje, vadinamas antrąja Viena, Budapeštu ir Praha

Užkarpatės srities miestas Užhorodas traukia turistus savo multikultūrine aplinka. Kaip sako vietinis gidas Viktoras Opalenykas, jo istorija traukia ukrainiečius, vengrus, slovakus, žydus.