Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų

 (4)
Pasaulyje yra tūkstančiai istorinių vietų pritraukiančių turistus. Daugelis jų mena didžias valstybių akimirkas, tačiau yra ir tokių, kuriose tvyro kančios, skausmo ir nevilties prisotinta atmosfera.
Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© shutterstock

Viena tokių vietų yra Aušvico koncentracijos stovykla.

Didžiausia koncentracijos stovykla nacių valdomoje Vokietijoje

Aušvico koncentracijos stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovyklų. Nacistų okupuotoje Lenkijoje įkurta koncentracijos stovykla buvo pavadinta netoliese esančio Lenkijos miesto Osvencimo vokišku pavadinimu.

Koncentracijos stovyklų kompleksą sudarė trys pagrindinės stovyklos – Aušvicas I, Aušvicas II ir Aušvicas III. 2008-aisiais viename bute Berlyne buvo rasti dokumentai, kurie numatė Aušvico-Birkenau stovyklos išplėtimą, tačiau dokumentų autentiškumas nebuvo patvirtintas nepriklausomų ekspertų. Aplink Aušvicą buvo dar apie 40 su Aušvicu susijusių mažesnių koncentracijos stovyklų, kai kurios jų dešimtis kilometrų nutolusios nuo pagrindinių stovyklų. Šiose stovyklose kalinių skaičius buvo nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© shutterstock

Niurnbergo proceso metu stovyklos komendantas Rudolf‘as Hoss‘as pasakojo, kad Aušvico koncentracijos stovykloje buvo nužudyta apie 3mln. žmonių, nors Aušvico – Bikernau valstybinis muziejus skaičiuoja, kad žuvusiųjų buvo apie 1,1 mln., o kai kurios kelionių agentūros pateikia dar kitokį skaičių – 1,5mln. Apie 90 procentų šioje koncentracijos stovykloje žuvusių žmonių buvo žydai, čia suvežti iš įvairių Europos šalių.

Didžioji dalis žmonių žuvo dujų kamerose, kiti mirė nuo nuolatinio badavimo, išsekimo, negydytų ligų, vykdytų „medicininių eksperimentų“ ir t.t. Ši vieta tapo pagrindiniu kalinių žudymo bastionu. Pirmieji masiniai naikinimo dujomis bandymai pradėti 1941 metų rugsėjį. Kasmet vis daugėjo dujų kamerų ir krematoriumo krosnių. Sunku patikėti, bet masiniam naikinimui įsibėgėjus, čia kasdien buvo nužudoma po beveik 10tūkst. žmonių.

Muziejus – aukoms atminti

Stovykloje žuvusiems žmonėms ir jų kančioms atminti, 1947-aisiais metais čia buvo įsteigtas muziejus. Ekskursijas į Aušvico koncentracijos stovyklą, kur dabar yra įrengtas holokausto muziejus, rengia praktiškai visos kelionių agentūros vežančios turistus į Lenkiją. Skaičiuojama, kad kasmet šią vietą aplanko daugiau nei 700 tūkstančių turistų.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© shutterstock

Muziejuje pateikiami vaizdai ir informacija – sukrečiantys. Dėl šios priežasties daugelis ekskursijas į Aušvico koncentracijos stovyklą organizuojančių vietų rekomenduoja čia nesilankyti jaunesniems nei 12-os metų vaikams. Stovykloje apsilankę žmonės pasakoja patyrę didelį sukrėtimą ir retas kuris norėtų ten grįžti dar kartą.

Apsilankę Aušvico koncentracijos stovykloje pasakoja, kad vienas labiausiai į galvą įstrigusių vaizdų – kalnas plaukų. Juodi, rudi, šviesūs, žili plaukai – visi sumesti į krūvą, aukštesnę už čia apsilankančius žmones. Prieš porą dešimtmečių dar aiškiai galėjai matyti, kad tai žmonių plaukai, tačiau dabar jie pavirtę pilka minkšta mase, panašesne į vilną, nei į žmonių plaukus.
Eidami Aušvico koncentracijos stovyklos takais lankytojai pamato ir daugiau šokiruojančių vaizdų, pavyzdžiui milžiniška krūva batų, kuriuos avėjo žmonės, atvykę į koncentracijos stovyklą, tačiau niekada jos nepalikę. Apsilankę ten sako, kad atrodo jog už stiklinės sienos būtų suversti sunkvežimiai batų. Moteriški, vyriški, vaikiški batai primena, kad kažkada juos avėję žmonės gyvenimą baigė šioje koncentracijos stovykloje, o batų skaičius leidžia suprasti, kiek žmonių taip ir nebeišvyko iš šios šiurpios vietos.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© shutterstock

Dar vienas iš daugelio sukrečiančių vaizdų, tai krūvos metalinių dubenėlių. Jie, kaip ir batai, suversti už stiklinės sienos primena apie siaubus, kuriuos teko išgyventi čia pakliuvusiems žmonėms. Dubenėliai apdaužyti, kai kurie jų skylėti, palyginus nedideli, tad sunku ir įsivaizduoti, kad suaugęs žmogus galėtų sočiai pavalgyti iš tokio dubenėlio.

Šie ir daugelis kitų, dar kraupesnių vaizdų bei čia tvyranti mirties ir kančių prisotinta atmosfera daugelį žmonių sukrečia, palieka be žado. Internete pasirodo pasakojimų apie verkiančius, alpstančius ar net vemiančius žmones, nebepakėlusius tokių vaizdų naštos. Be to, muziejus yra vertinimas ganėtinai kontraversiškai. Vieni žmonės mano, kad tai svarbi istorijos dalis, kurią reikia išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Tačiau yra manančių, kad gerbiant Aušvico koncentracijos stovykloje žuvusių žmonių atminimą, muziejų reiktų uždaryti, ten esančius daiktus sunaikinti, o pastatus nugriauti.

Pasiūlymai keisti pavadinimą

Prieš dešimtmetį Lenkijoje buvo užvirusi diskusija dėl stovyklos pavadinimo keitimo. Daugelio tuometinių Lenkijos politikų nuomone, stovyklos pavadinimas „Aušvico koncentracijos stovykla“ neva neatskleidė tikrosios tiesos, neleidžia suprasti, kad stovyklai vadovavo ne lenkai, o nacistinės Vokietijos piliečiai. Lenkijos politikai norėjo keisti Aušvico koncentracijos stovyklos pavadinimą, nes bijojo, kad kitų šalių gyventojai pradeda užmiršti, kad Antrojo pasaulinio karo metu koncentracijos stovyklas steigė ne lenkai, o naciai ir kad pastarieji buvo atsakingi už šių stovyklų valdymą.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© shutterstock

Dar vienas Lenkijos politikų argumentas buvo, kad neva jie spaudoje dažnai matantys, jog koncentracijos stovyklos, buvusios Lenkijos teritorijoje vadinamos „Lenkijos mirties stovyklomis“, kas, pasak jų, visiškai neatitiko realybės, nes stovyklos buvo įkurtos nacių. Istorijos specialistai pasakoja, kad taip galėjo nutikti, nes jaunoji karta nežino arba pradeda pamiršti, kad naciai steigė koncentracijos stovyklas už Vokietijos ribų, taip norėdami nuslėpti holokausto siaubą ir nusipurtyti atsakomybės. Tuo metu lenkų politikai pradėjo kampanija, kurios tikslas buvo Aušvico koncentracijos stovyklos pavadinimą keisti į „Nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklos“ pavadinimą. 2007-aisiais metais prašymas pakeisti stovyklos pavadinimas buvo patenkintas. Jungtinių Tautų Pasaulio paveldo sąrašo komitetas leido Aušvico koncentracijos stovyklą pervadinti į „Aušvico-Birkenau nacių vokiečių koncentracijos ir mirties stovyklą (1940-1945)“.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

Kulinarija ir kelionės: dvi geriausiai derančios aistros (3)

Kulinarija ir kelionės. Štai pačios didžiausios mano viena kitą papildančios aistros. Pernai drąsiai mečiau sau iššūkį ir savo ištisų metų kelionių maršrutą susidėliojau pagal visiškai neįprastą trajektoriją: norėjau aplankyti tas šalis, kurių virtuvėse ypatingą vietą užima... žuvis.

Gurmaniška kelionė: La Riochos vynuogių derliaus nuėmimo šventė

La Riochos regione vynas gaminamas jau tūkstantį metų. Vien šiame regione per metus pagaminama apie 278 mln. litrų vyno. Nors kiekis milžiniškas, paklausa vis tiek viršija pasiūlą.

Ieškantiems nuotykių – 3 egzotinių kelionių kryptys

Lietuviams keliaujant dažniau ir mažėjant kelionių sezoniškumui, vis daugiau mūsiškių poilsiui renkasi egzotinių kelionių kryptis. Drąsiausi ir nuotykių išsiilgę keliautojai yra linkę tradicines atostogas saulėtuose kurortuose išmainyti į galimybę pasivaikščioti po džiungles, pamatyti civilizacijos nepaliestas gentis ar atrasti laukinius paplūdimius.

Neatrasta Skandinavija: 5 priežastys aplankyti Farerų salas (2)

Lietuviai gan neblogai pažįsta Skandinaviją – Švedija ir Norvegija yra tarp populiariausių turistų iš Lietuvos poilsio krypčių. Tačiau yra kitokia, dar neatrasta ir mažai žmonių paliesta Šiaurė – tai Farerų salos, kurių kraštovaizdis yra vienas unikaliausių pasaulyje.

Patyrusio keliautojo patarimai: kaip visą gyvenimą sutalpinti į vieną kuprinę? (6)

Patyręs keliautojas Jokūbas Laukaitis – nuolat kelyje. Taip jis gyvena jau trejus metus, per kuriuos aplankė daugiau kaip 50 šalių.

Slidinėjimo malonumai: ką daryti, kad pirmas kartas kalnuose nebūtų ir paskutinis (1)

Sulig pirmu sniegu žiemos sporto aistruoliams pasidaro neramu. Su kokia kompanija reiks slidinėti šiemet? Austrijoje ar vis dėlto – Italijoje? Ir ar pavyks „susižvejoti“ ne per brangiausią, tačiau pakankamai gerą kelionės pasiūlymą? Ko gero, didžiausioje nežinioje ir sykiu toliausiai nešančiose fantazijose skendi tie, kuriems 2017-ieji bus pirmieji slidinėjimo metai, sakoma pranešime spaudai.

Pasaulio įdomybės: šokoladas iš asilių pieno ir suomių gudrybės (1)

Suomijos kompanija Kalėdų vakarienės likučius planuoja paversti į atsinaujinančią energiją. „Kinkkutempu“, jau kurį laiką kovojanti prieš maisto švaistymą, skelbia surinksianti kalėdinių kepsnių riebalų likučius, kuriuos pavers į dyzelinį kurą.

Naujoji D. Smagurauskaitės knyga - apie meilę Sicilijai iš pirmo žvilgsnio (4)

Rašytoja, keliautoja ir žurnalistė Dalia Smagurauskaitė skaitytojams jau pažįstama iš populiarios knygos „Toskana. Florencija. Magiška žemė“. Šiemet ji išleido naują knygą − „Saulės sala Sicilija“. Supažindinusi su idiliškuoju Italijos regionu, autorė šį kartą siūlo persikelti į pietus, į Saulės salą Siciliją, tautų ir kultūrų kryžkelę.

Renkamės viešbutį: ar 5 žvaigždutės dar kažką reiškia? (3)

Žvaigždutėmis žmonės įpratę ženklinti įvairiausius dalykus – jomis prieš gerą šimtmetį buvo pradėti reitinguoti Amerikos filmai, „Michelin“ žvaigždutes renka geriausi pasaulio restoranai, tačiau dažniausiai jomis apibūdiname viešbučius ir jų kategoriją. Po šia visiems įprasta žvaigždučių sistema patenka dauguma viso pasaulio viešbučių. Žvaigždutės dažniausiai parodo kiekybinius viešbučio parametrus, kaip kad kambario dydis, recepcijos darbo laikas, papildoma techninė įranga ir kiti lengvai identifikuojami parametrai, sakoma pranešime spaudai.

Dangoraižiais ir prabanga garsėjanti šalis atsiveria ir lietuviams (9)

Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) turi tiek gamtos ir kultūros lobių, jog skauda vien nuo minties, jog ten nuvykę visą savaitę praleisite tik viename iš kurortų? Jau nuo šių metų gruodžio yra galimybė rinktis jungtinius turus po JAE, kuomet suderinamas poilsis ir pažinimas: apsigyvenama viename iš paties keliautojo išsirinktų emyratų – Adžmane, Šardžoje, Fudžeiroje arba Ras Al Haime, o dvi dienos praleidžiamos rekordais, prekybos centrais ir visa kita objektų bei reiškinių galybe svaiginančiame Dubajuje.

Miestas Ukrainoje, vadinamas antrąja Viena, Budapeštu ir Praha

Užkarpatės srities miestas Užhorodas traukia turistus savo multikultūrine aplinka. Kaip sako vietinis gidas Viktoras Opalenykas, jo istorija traukia ukrainiečius, vengrus, slovakus, žydus.

6 gardžiausi Gruzijos patiekalai - jūsų šventiniam stalui (8)

Kulinarinis projektas „Borjomi Kalėdų stalai“ šiandien pristato Gruzijos tradicinius patiekalus. Savo šalies kalėdinius patiekalus restorane „La Storia“ pristačiusi dainininkė Šorena Džaniašvili džiaugėsi galimybe lietuviams išsamiau pristatyti savo tėvynės tradicijas.

Knygos apie saulėtąją Siciliją autorė: pavadinčiau ją chaoso sostine (5)

Dalia Smagurauskaitė šiemet pristatė naują savo knygą, skirtą saulėtajai Italijos salai Sicilijai. „Saulės sala Sicilija“ autorė pasakoja, kad šiame netoli Afrikos krantų esančiame krašte smarkiai jaučiamas daugiakultūriškumas. Taip pat, anot jos, netrūksta chaoso.

Ji taps pirmąja moterimi, kuri aplankė visas pasaulio šalis (7)

Skamba įspūdingai, jeigu žmogus apkeliauja pusšimtį šalių. Jeigu apkeliavo šimtą – skamba dar įspūdingiau. O ką pasakytumėte sužinoję, kad ji taps pirmąja moterimi, kuri apkeliaus visas pasaulio šalis?

Vynuogynų keliais po rudenėjančią Burgundiją (5)

Aukso šlaitais upių pakrantės Burgundijoje vadinamos ne veltui. Iš tolo geltonuoja rudeniškai nugeltę vynuogių lapai, auksu nudažydami visą vietovę. Tik labai akylas pastebės, kad kai kur lapeliai turi rausvos spalvos, vadinasi, ten auga jau kita vynuogių rūšis.