Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų

 (4)
Pasaulyje yra tūkstančiai istorinių vietų pritraukiančių turistus. Daugelis jų mena didžias valstybių akimirkas, tačiau yra ir tokių, kuriose tvyro kančios, skausmo ir nevilties prisotinta atmosfera.
© Shutterstock

Viena tokių vietų yra Aušvico koncentracijos stovykla.

Didžiausia koncentracijos stovykla nacių valdomoje Vokietijoje

Aušvico koncentracijos stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovyklų. Nacistų okupuotoje Lenkijoje įkurta koncentracijos stovykla buvo pavadinta netoliese esančio Lenkijos miesto Osvencimo vokišku pavadinimu.

Koncentracijos stovyklų kompleksą sudarė trys pagrindinės stovyklos – Aušvicas I, Aušvicas II ir Aušvicas III. 2008-aisiais viename bute Berlyne buvo rasti dokumentai, kurie numatė Aušvico-Birkenau stovyklos išplėtimą, tačiau dokumentų autentiškumas nebuvo patvirtintas nepriklausomų ekspertų. Aplink Aušvicą buvo dar apie 40 su Aušvicu susijusių mažesnių koncentracijos stovyklų, kai kurios jų dešimtis kilometrų nutolusios nuo pagrindinių stovyklų. Šiose stovyklose kalinių skaičius buvo nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© Shutterstock

Niurnbergo proceso metu stovyklos komendantas Rudolf‘as Hoss‘as pasakojo, kad Aušvico koncentracijos stovykloje buvo nužudyta apie 3mln. žmonių, nors Aušvico – Bikernau valstybinis muziejus skaičiuoja, kad žuvusiųjų buvo apie 1,1 mln., o kai kurios kelionių agentūros pateikia dar kitokį skaičių – 1,5mln. Apie 90 procentų šioje koncentracijos stovykloje žuvusių žmonių buvo žydai, čia suvežti iš įvairių Europos šalių.

Didžioji dalis žmonių žuvo dujų kamerose, kiti mirė nuo nuolatinio badavimo, išsekimo, negydytų ligų, vykdytų „medicininių eksperimentų“ ir t.t. Ši vieta tapo pagrindiniu kalinių žudymo bastionu. Pirmieji masiniai naikinimo dujomis bandymai pradėti 1941 metų rugsėjį. Kasmet vis daugėjo dujų kamerų ir krematoriumo krosnių. Sunku patikėti, bet masiniam naikinimui įsibėgėjus, čia kasdien buvo nužudoma po beveik 10tūkst. žmonių.

Muziejus – aukoms atminti

Stovykloje žuvusiems žmonėms ir jų kančioms atminti, 1947-aisiais metais čia buvo įsteigtas muziejus. Ekskursijas į Aušvico koncentracijos stovyklą, kur dabar yra įrengtas holokausto muziejus, rengia praktiškai visos kelionių agentūros vežančios turistus į Lenkiją. Skaičiuojama, kad kasmet šią vietą aplanko daugiau nei 700 tūkstančių turistų.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© Shutterstock

Muziejuje pateikiami vaizdai ir informacija – sukrečiantys. Dėl šios priežasties daugelis ekskursijas į Aušvico koncentracijos stovyklą organizuojančių vietų rekomenduoja čia nesilankyti jaunesniems nei 12-os metų vaikams. Stovykloje apsilankę žmonės pasakoja patyrę didelį sukrėtimą ir retas kuris norėtų ten grįžti dar kartą.

Apsilankę Aušvico koncentracijos stovykloje pasakoja, kad vienas labiausiai į galvą įstrigusių vaizdų – kalnas plaukų. Juodi, rudi, šviesūs, žili plaukai – visi sumesti į krūvą, aukštesnę už čia apsilankančius žmones. Prieš porą dešimtmečių dar aiškiai galėjai matyti, kad tai žmonių plaukai, tačiau dabar jie pavirtę pilka minkšta mase, panašesne į vilną, nei į žmonių plaukus.
Eidami Aušvico koncentracijos stovyklos takais lankytojai pamato ir daugiau šokiruojančių vaizdų, pavyzdžiui milžiniška krūva batų, kuriuos avėjo žmonės, atvykę į koncentracijos stovyklą, tačiau niekada jos nepalikę. Apsilankę ten sako, kad atrodo jog už stiklinės sienos būtų suversti sunkvežimiai batų. Moteriški, vyriški, vaikiški batai primena, kad kažkada juos avėję žmonės gyvenimą baigė šioje koncentracijos stovykloje, o batų skaičius leidžia suprasti, kiek žmonių taip ir nebeišvyko iš šios šiurpios vietos.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© Shutterstock

Dar vienas iš daugelio sukrečiančių vaizdų, tai krūvos metalinių dubenėlių. Jie, kaip ir batai, suversti už stiklinės sienos primena apie siaubus, kuriuos teko išgyventi čia pakliuvusiems žmonėms. Dubenėliai apdaužyti, kai kurie jų skylėti, palyginus nedideli, tad sunku ir įsivaizduoti, kad suaugęs žmogus galėtų sočiai pavalgyti iš tokio dubenėlio.

Šie ir daugelis kitų, dar kraupesnių vaizdų bei čia tvyranti mirties ir kančių prisotinta atmosfera daugelį žmonių sukrečia, palieka be žado. Internete pasirodo pasakojimų apie verkiančius, alpstančius ar net vemiančius žmones, nebepakėlusius tokių vaizdų naštos. Be to, muziejus yra vertinimas ganėtinai kontraversiškai. Vieni žmonės mano, kad tai svarbi istorijos dalis, kurią reikia išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Tačiau yra manančių, kad gerbiant Aušvico koncentracijos stovykloje žuvusių žmonių atminimą, muziejų reiktų uždaryti, ten esančius daiktus sunaikinti, o pastatus nugriauti.

Pasiūlymai keisti pavadinimą

Prieš dešimtmetį Lenkijoje buvo užvirusi diskusija dėl stovyklos pavadinimo keitimo. Daugelio tuometinių Lenkijos politikų nuomone, stovyklos pavadinimas „Aušvico koncentracijos stovykla“ neva neatskleidė tikrosios tiesos, neleidžia suprasti, kad stovyklai vadovavo ne lenkai, o nacistinės Vokietijos piliečiai. Lenkijos politikai norėjo keisti Aušvico koncentracijos stovyklos pavadinimą, nes bijojo, kad kitų šalių gyventojai pradeda užmiršti, kad Antrojo pasaulinio karo metu koncentracijos stovyklas steigė ne lenkai, o naciai ir kad pastarieji buvo atsakingi už šių stovyklų valdymą.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© Shutterstock

Dar vienas Lenkijos politikų argumentas buvo, kad neva jie spaudoje dažnai matantys, jog koncentracijos stovyklos, buvusios Lenkijos teritorijoje vadinamos „Lenkijos mirties stovyklomis“, kas, pasak jų, visiškai neatitiko realybės, nes stovyklos buvo įkurtos nacių. Istorijos specialistai pasakoja, kad taip galėjo nutikti, nes jaunoji karta nežino arba pradeda pamiršti, kad naciai steigė koncentracijos stovyklas už Vokietijos ribų, taip norėdami nuslėpti holokausto siaubą ir nusipurtyti atsakomybės. Tuo metu lenkų politikai pradėjo kampanija, kurios tikslas buvo Aušvico koncentracijos stovyklos pavadinimą keisti į „Nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklos“ pavadinimą. 2007-aisiais metais prašymas pakeisti stovyklos pavadinimas buvo patenkintas. Jungtinių Tautų Pasaulio paveldo sąrašo komitetas leido Aušvico koncentracijos stovyklą pervadinti į „Aušvico-Birkenau nacių vokiečių koncentracijos ir mirties stovyklą (1940-1945)“.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Atostogos pavasarį: išsiilgusiems saulės, bet vengiantiems kaitros

Žiemai traukiantis jau ir iš tolimiausių pašalių imame svarstyti, kada geriau atostogauti – dabar, t. y. pavasarį, sulig pirmaisiais saulės spinduliais, o gal verčiau atidėti poilsį iki kalendorinės vasaros? Ir nors abu metų laikai turi savų privalumų, vis dėlto nemėgstantiems alinančio karščio pietinius kurortus rekomenduojama rinktis būtent dabar, pavasarį, kuomet jau šilta ir galima maudytis, tačiau vis dar pakankamai gaivu.

8 patarimai, kaip nepamesti bagažo keliaujant

Vienas didžiausių keliautojų košmarų – likti paskutiniam prie bagažo atvykimo skyriaus besisukančios tuščios karuselės. Tai gali būti nekokia atostogų pabaiga, tačiau dar blogiau, kai tai – jų pradžia.

Laosas – laukinė kryptis neįprastų kelionių gurmanams (1)

Laosas – valstybė pietryčių Azijoje, kurią renkasi neįprastų kelionių gurmanai, besistengiantys išvengti didelių turistų srautų. Pasak keliautojos Vilijos Kulienės, nors Tailandas ir Laosas yra kaimyninės šalys, atvykus iš Tailando į Laosą patenkama tarsi į kitą pasaulį.

5 patarimai planuojantiems medaus mėnesį

​Sulaukus svarbiausio gyvenime klausimo dažnos būsimos nuotakos galvoje pradeda suktis ne tik vestuvių ceremonijos planai, bet ir mintys apie romantišką povestuvinę kelionę. Niekas nesiginčys – po ilgo vestuvių planavimo, menkiausių detalių derinimo ir streso antplūdžio tiek nuotaka, tiek jaunikis nusipelno pailsėti nuo rūpesčių ir pažinti vienas kitą iš naujo – tik dviese. Tačiau nuo ko pradėti? Kaip suplanuoti pačią svarbiausią kelionę, kad ji būtų tobula?

Islandijos kalnai prisijaukino lietuvį (4)

Jau keletą metų Linas Kumpaitis savo darboviete laiko Islandijos kalnus, nors ten jis jaučiasi labiau namuose nei darbe. Vilniečio nedrąsiu ar neryžtingu niekaip nepavadinsi: vieną dieną jis tiesiog apsisprendė ir paliko, kaip pats sako, „teisingo žmogaus“ gyvenimą, išvyko laimės ieškoti svetur.

Turizmo tendencijos: asmeninis kelionių konsultantas taps svarbus kaip šeimos gydytojas (1)

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kuomet neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017–uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.

Baltarusijoje – lietuviškos Gudijos takais (10)

Donatas Januta – JAV lietuvis, advokatas, istorijos tyrinėtojas, knygos „Lietuviški takai“ autorius. Savo straipsniuose D. Januta žvelgia į pasaulio lietuvių gyvenimus, pateikia savo nuomonę apie praeities ir šiandienos įvykius, primena apie žymių lietuvių likimus. Autorius keliaudamas ieško lietuviško paveldo visame pasaulyje, paseka lietuvių pėdsakus ir gyvenimą Baltarusijoje, Lenkijoje, Kaliningrade, Latvijoje, Ukrainoje ir tai aprašo.

Bolonijos ypatumai: nuo seniausio Europos universiteto iki Bolonijos padažo

Italijos miestas Bolonija – prie Reno upės įsikūrusi Emilijos–Romanijos regiono sostinė. Bolonija garsi ne tik Bolonijos padažu, bet ir seniausiu Europoje universitetu.

Alpinistas S. Damulevičius: labai daug išmokau iš kalnų

Kalnai, sniegas ir šaltis – tokia nuolatinė alpinisto Sauliaus Damulevičiaus atostogų kryptis. 2015 m. alpinisto iššūkiu tapo Tian Šanio kalnai, praėjusiais metais – Manaslu viršūnė Himalajuose.

Bėgimo savaitė Kipre: ar įmanoma pažinti šalį bėgte? (1)

Savaitė kovo pradžioje saulėtame Kipre. Iki ir virš 200 kilometrų bėgte kalnais, lygumomis, uolomis, kalvomis tarp vėjo jėgainių, vaizdingomis salos pakrantėmis, išdžiūvusiomis upių vagomis, smėliu ir sniegu, miestų senamiesčiais, gynybinėmis sienomis, viduramžių pilies tuneliais ar antikinio miesto griuvėsiuose.

Trys priežastys, kodėl Europos miestus verta aplankyti ankstyvą pavasarį (2)

Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad keliauti geriausia tik tada, kai labai šilta, kelionių ekspertai įsitikinę, kad gražiausių Europos miestų ankstyvąjį pavasarį tikrai nereikėtų nuvertinti tiems, kurie nori tiesiog trumpam pakeisti aplinką ir prasiblaškyti.

Lietuvės praktika Australijoje: ten žmonės atsipalaidavę ir mėgaujasi akimirkomis (7)

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) absolventė, Gintarė Frišmantaitė, atlikusi praktiką Adelaidės lietuvių mokykloje tolimojoje Australijoje teigia, kad galimybė atlikti tarptautinę praktiką lituanistinio švietimo mokyklose, lietuvių bendruomenėse ir lituanistikos centruose užsienio šalyse yra nuostabi nauja patirtis, o tokios galimybės leidžia visapusiškai augti, įvertinti save, suprasti, kur reikia tobulėti, pažinti tolimiausiuose pasaulio kampeliuose įsikūrusius lietuvius.

Nerimą kelianti tendencija: daugėja apleistų bažnyčių, jos perdaromos į viešbučius (82)

Gal dar prisimenate, kad Šventojo Kazimiero bažnyčioje kadaise buvo ateizmo muziejus, Vilniaus katedroje – paveikslų galerija, o ne viena bažnyčia buvo paversta paprasčiausiu sandėliu? Mums tai atrodė šventvagystė, bet laikai keičiasi.

Kipras – ko poilsiautojai šioje saloje dažniausiai nepamato? (2)

Nors tarp poilsiautojų iš Lietuvos Kipras jau tapo populiaria ankstyvo pavasario ir rudens atostogų kryptimi, retas kuris gali pasigirti matęs šiaurinę salos dalį, kuri ilgą laiką buvo savaip izoliuota. Pavyzdžiui, į Famagustos miestą bent kelis dešimtmečius niekas, išskyrus teritoriją saugojusius karius, apskritai negalėjo patekti. Laimei, pastaruoju metu kirsti Jungtinių Tautų saugomą sieną tarp pietinės ir šiaurinės salos dalies vis paprasčiau – tereikia su savimi turėti pasą.

Švedija pasiūlė turistams neįprastą pramogą (2)

Švedų turizmo startuolis sugalvojo aštrių pojūčių mėgėjams pramogų pačiame šiauriniame Baltijos jūros taške.