Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų

 (4)
Pasaulyje yra tūkstančiai istorinių vietų pritraukiančių turistus. Daugelis jų mena didžias valstybių akimirkas, tačiau yra ir tokių, kuriose tvyro kančios, skausmo ir nevilties prisotinta atmosfera.
© shutterstock

Viena tokių vietų yra Aušvico koncentracijos stovykla.

Didžiausia koncentracijos stovykla nacių valdomoje Vokietijoje

Aušvico koncentracijos stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovyklų. Nacistų okupuotoje Lenkijoje įkurta koncentracijos stovykla buvo pavadinta netoliese esančio Lenkijos miesto Osvencimo vokišku pavadinimu.

Koncentracijos stovyklų kompleksą sudarė trys pagrindinės stovyklos – Aušvicas I, Aušvicas II ir Aušvicas III. 2008-aisiais viename bute Berlyne buvo rasti dokumentai, kurie numatė Aušvico-Birkenau stovyklos išplėtimą, tačiau dokumentų autentiškumas nebuvo patvirtintas nepriklausomų ekspertų. Aplink Aušvicą buvo dar apie 40 su Aušvicu susijusių mažesnių koncentracijos stovyklų, kai kurios jų dešimtis kilometrų nutolusios nuo pagrindinių stovyklų. Šiose stovyklose kalinių skaičius buvo nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© shutterstock

Niurnbergo proceso metu stovyklos komendantas Rudolf‘as Hoss‘as pasakojo, kad Aušvico koncentracijos stovykloje buvo nužudyta apie 3mln. žmonių, nors Aušvico – Bikernau valstybinis muziejus skaičiuoja, kad žuvusiųjų buvo apie 1,1 mln., o kai kurios kelionių agentūros pateikia dar kitokį skaičių – 1,5mln. Apie 90 procentų šioje koncentracijos stovykloje žuvusių žmonių buvo žydai, čia suvežti iš įvairių Europos šalių.

Didžioji dalis žmonių žuvo dujų kamerose, kiti mirė nuo nuolatinio badavimo, išsekimo, negydytų ligų, vykdytų „medicininių eksperimentų“ ir t.t. Ši vieta tapo pagrindiniu kalinių žudymo bastionu. Pirmieji masiniai naikinimo dujomis bandymai pradėti 1941 metų rugsėjį. Kasmet vis daugėjo dujų kamerų ir krematoriumo krosnių. Sunku patikėti, bet masiniam naikinimui įsibėgėjus, čia kasdien buvo nužudoma po beveik 10tūkst. žmonių.

Muziejus – aukoms atminti

Stovykloje žuvusiems žmonėms ir jų kančioms atminti, 1947-aisiais metais čia buvo įsteigtas muziejus. Ekskursijas į Aušvico koncentracijos stovyklą, kur dabar yra įrengtas holokausto muziejus, rengia praktiškai visos kelionių agentūros vežančios turistus į Lenkiją. Skaičiuojama, kad kasmet šią vietą aplanko daugiau nei 700 tūkstančių turistų.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© shutterstock

Muziejuje pateikiami vaizdai ir informacija – sukrečiantys. Dėl šios priežasties daugelis ekskursijas į Aušvico koncentracijos stovyklą organizuojančių vietų rekomenduoja čia nesilankyti jaunesniems nei 12-os metų vaikams. Stovykloje apsilankę žmonės pasakoja patyrę didelį sukrėtimą ir retas kuris norėtų ten grįžti dar kartą.

Apsilankę Aušvico koncentracijos stovykloje pasakoja, kad vienas labiausiai į galvą įstrigusių vaizdų – kalnas plaukų. Juodi, rudi, šviesūs, žili plaukai – visi sumesti į krūvą, aukštesnę už čia apsilankančius žmones. Prieš porą dešimtmečių dar aiškiai galėjai matyti, kad tai žmonių plaukai, tačiau dabar jie pavirtę pilka minkšta mase, panašesne į vilną, nei į žmonių plaukus.
Eidami Aušvico koncentracijos stovyklos takais lankytojai pamato ir daugiau šokiruojančių vaizdų, pavyzdžiui milžiniška krūva batų, kuriuos avėjo žmonės, atvykę į koncentracijos stovyklą, tačiau niekada jos nepalikę. Apsilankę ten sako, kad atrodo jog už stiklinės sienos būtų suversti sunkvežimiai batų. Moteriški, vyriški, vaikiški batai primena, kad kažkada juos avėję žmonės gyvenimą baigė šioje koncentracijos stovykloje, o batų skaičius leidžia suprasti, kiek žmonių taip ir nebeišvyko iš šios šiurpios vietos.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© shutterstock

Dar vienas iš daugelio sukrečiančių vaizdų, tai krūvos metalinių dubenėlių. Jie, kaip ir batai, suversti už stiklinės sienos primena apie siaubus, kuriuos teko išgyventi čia pakliuvusiems žmonėms. Dubenėliai apdaužyti, kai kurie jų skylėti, palyginus nedideli, tad sunku ir įsivaizduoti, kad suaugęs žmogus galėtų sočiai pavalgyti iš tokio dubenėlio.

Šie ir daugelis kitų, dar kraupesnių vaizdų bei čia tvyranti mirties ir kančių prisotinta atmosfera daugelį žmonių sukrečia, palieka be žado. Internete pasirodo pasakojimų apie verkiančius, alpstančius ar net vemiančius žmones, nebepakėlusius tokių vaizdų naštos. Be to, muziejus yra vertinimas ganėtinai kontraversiškai. Vieni žmonės mano, kad tai svarbi istorijos dalis, kurią reikia išsaugoti ir perduoti ateities kartoms. Tačiau yra manančių, kad gerbiant Aušvico koncentracijos stovykloje žuvusių žmonių atminimą, muziejų reiktų uždaryti, ten esančius daiktus sunaikinti, o pastatus nugriauti.

Pasiūlymai keisti pavadinimą

Prieš dešimtmetį Lenkijoje buvo užvirusi diskusija dėl stovyklos pavadinimo keitimo. Daugelio tuometinių Lenkijos politikų nuomone, stovyklos pavadinimas „Aušvico koncentracijos stovykla“ neva neatskleidė tikrosios tiesos, neleidžia suprasti, kad stovyklai vadovavo ne lenkai, o nacistinės Vokietijos piliečiai. Lenkijos politikai norėjo keisti Aušvico koncentracijos stovyklos pavadinimą, nes bijojo, kad kitų šalių gyventojai pradeda užmiršti, kad Antrojo pasaulinio karo metu koncentracijos stovyklas steigė ne lenkai, o naciai ir kad pastarieji buvo atsakingi už šių stovyklų valdymą.

Siaubą menanti vieta per metus pritraukia beveik milijoną turistų
© shutterstock

Dar vienas Lenkijos politikų argumentas buvo, kad neva jie spaudoje dažnai matantys, jog koncentracijos stovyklos, buvusios Lenkijos teritorijoje vadinamos „Lenkijos mirties stovyklomis“, kas, pasak jų, visiškai neatitiko realybės, nes stovyklos buvo įkurtos nacių. Istorijos specialistai pasakoja, kad taip galėjo nutikti, nes jaunoji karta nežino arba pradeda pamiršti, kad naciai steigė koncentracijos stovyklas už Vokietijos ribų, taip norėdami nuslėpti holokausto siaubą ir nusipurtyti atsakomybės. Tuo metu lenkų politikai pradėjo kampanija, kurios tikslas buvo Aušvico koncentracijos stovyklos pavadinimą keisti į „Nacistinės Vokietijos koncentracijos stovyklos“ pavadinimą. 2007-aisiais metais prašymas pakeisti stovyklos pavadinimas buvo patenkintas. Jungtinių Tautų Pasaulio paveldo sąrašo komitetas leido Aušvico koncentracijos stovyklą pervadinti į „Aušvico-Birkenau nacių vokiečių koncentracijos ir mirties stovyklą (1940-1945)“.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Naujienos

Izraelio gastronomijos žvaigždė: kelionėse maistas yra viskas!

„Agurkai su medumi yra nuostabu! Savo šalyje turime ir agurkų ir medaus, bet tokio derinio nesu ragavęs“, – Lietuvoje stebėjosi Izraelyje labiausiai žinomas maisto kritikas, televizijos laidų vedėjas, kulinarinių knygų autorius, verslininkas ir lektorius Gilas Hovavas.

Parfumeris Aistis Mickevičius pristatė „Kelionių kvapą“ (12)

Kuo Jums kvepia kelionės? Kava Paryžiaus kavinukėse, smilkalais Jeruzalės senamiesčio skersgatviuose, o gal prieskoniais dvelkiantis Stambulo turgus? Turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ žinomas radijo ir renginių vedėjas, parfumeris Aistis Mickevičius pristatė „Kelionių kvapą“, sakoma pranešime spaudai.

Ką veikti, jei ilgam laikui įstrigote oro uoste? (3)

Jūsų skrydis atidėtas, tad oro uoste turite praleisti ilgas valandas? Jau išnaršėte visą feisbuką, visiems artimiesiems išsiuntėte apie savo išvykimą primenančias žinutes... ir galiausiai nebežinote, ką veikti?

Kaip lietuviai skraidė prieš 25-erius metus: bilietų kainos dabar tik stebina (3)

1992 m. sausio 21 d., lygiai prieš 25-erius metus, įvyko vienas pirmųjų užsienio oro transporto bendrovės skrydis į Vilnių po Nepriklausomybės paskelbimo. Tą dieną Skandinavijos skrydžių bendrovės SAS lėktuvas pakilo iš Kopenhagos oro uosto ir po valandos ratais palietė Tarptautinio Vilniaus oro uosto nusileidimo tako dangą. Istorinio skrydžio keleiviai pasakoja, kaip lietuviai skraidė prieš 25-erius metus, kai komerciniai skrydžiai buvo retenybė, sakoma pranešime spaudai.

Jubiliejinė kelionių paroda „Adventur“ kvies ragauti pasaulio ir Lietuvos (1)

Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, sausio 20-22 dienomis vyks tarptautinė turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“, šiais metais skaičiuojanti penktuosius metus.

Garsenybės svetimas šalis pažįsta ir per maistą (1)

„Turiu romaną su lėktuvais“, – prisipažįsta žurnalistas, gurmanas, kelionių mėgėjas ir organizatorius Saugirdas Vaitulionis. „Kodėl Tailande visi valgo tas straksinčias ir šliaužiančias nesąmones? Jos nei skanios, nei sexy?“ – stebisi renginių vedėjas Giedrius Masalskis, pametęs galvą dėl buriavimo.

Mokslininkė paskui gulbes nuskrido iš Rusijos į D. Britaniją

Britų mokslininkė Sacha Dench motorizuotu parasparniu skrido paskui migruojančias mažąsias gulbes iš Rusijos šiaurės iki pat Anglijos. Pakeliui ji buvo sustojusi ir Lietuvoje. Mokslininkės tikslas – išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių nyksta šie paukščiai.

Tarptautinė turizmo paroda „Adventur“: prie kokių naujų tendencijų taikosi kelionių organizatoriai? (1)

Sausio 20–22 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, Vilniuje, kelionių entuziastus sukvies jau tradicija tapusi 5-oji tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda – „Adventur“. Tris dienas truksiančiame renginyje lankytojai turės galimybę praplėsti atostogų žemėlapį naujomis kryptimis Lietuvoje ir už jos ribų, susipažinti su karščiausiomis 2017-ųjų turizmo sektoriaus tendencijomis bei pasiklausyti vertingų patarimų tiesiai iš ekspertų lūpų, sakoma pranešime spaudai.

Pamatyti Londoną kitaip: kelionė keltu ir pažintis su Anglijos istorija (1)

Manote, kad jau išbandėte visas pramogas Londone? O ar kada plaukiojote keltu tarp istorinių Londono namų?

Slidinėjimo kurortuose gydymas gali kainuoti ir 10 tūkst. eurų: kuriose šalyse brangiausia? (5)

Vienas populiariausių, bet ir pavojingiausių užsiėmimų žiemos kelionių metu – slidinėjimas kalnuose. Šis pomėgis gali atnešti didelių nuostolių nelaimės atveju, jeigu tam nebuvo pasiruošta iš anksto. Vieni iš dažniausiai užduodamų klausimų – kokios traumos dažniausios ir kiek gali kainuoti gydymas skirtingose šalyse įsikūrusiuose žiemos kurortuose?

Japonijos sostinė Tokijas – tarsi feniksas iš pelenų (1)

Dangoraižių džiunglės, neaprėpiami parkai, milžiniški prekybos centrai, dirbtinės salos – viskas harmoningai dera viename iš sėkmingiausių ir dinamiškiausių miestų pasaulyje.

Išskirtinių kelionių organizatorei pasaulis kvepia akacijomis, cinamonu ir jūra

„Visada žinojau, kad kelionės – mano kelias. Štai kodėl juo einu“, – sako išskirtinių kelionių organizatorė Aja Rutkauskienė. Dviejų vienodų išvykų ji neorganizuoja. Ir nemano, kad penkių žvaigždučių viešbutis kelionę daro išskirtinę. Ają bus galima sutikti „Boutique Travel“ stende tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“, kuri penktadienį prasidės Lietuvos kongresų ir parodų centre „Litexpo“. Ne tik sutikti, bet ir paklausti, ar ji suruoštų jus, pavyzdžiui, į Mėnulį?

5 mitai apie Afriką. Kas tiesa, o kas melas? (4)

Tikriausiai daugumai mūsų, vos tik išgirdus žodį „Afrika“, kyla aiškios asociacijos: įprastai ji siejama su neaprėpiamo dydžio dykumomis, egzotiškais gyvūnais, skurdu ir net pavojumi. Iš tiesų šis milžiniškas kraštas yra daug įvairesnis bei spalvingesnis, o tai, ką mes apie jį žinome, – tik keletas plačiausiai paplitusių stereotipų, kuriuos sugriovus, galima išvysti visiškai naują Afrikos veidą, sakoma pranešime spaudai.

1200 km iki šiauriausio Europos taško lietuviai numynė dviračiais

Keliautojas Paulius Kemėšis su draugu dviračiais nukeliavo už poliarino rato, iki pat šiauriausios Europos vietos – norvegų pasididžiavimo Nordkapo.

Kad atostogos nesibaigtų ašaromis: 3 patarimai vykstantiems slidinėti (1)

Kad ir kaip daugelis iš mūsų piktinamės žiemos orais, vis tik dabar yra taip ilgai lauktas žiemos sporto mėgėjų laikas! Šiuo metu vienos populiariausių atostogų krypčių yra slidinėjimo kurortai. Tačiau ne paslaptis, kad tai gana pavojingas ir fizinio pasiruošimo reikalaujantis sportas, neretai pasibaigiantis traumomis. Tad ką daryti, kad taip lauktos žiemos atostogos nesibaigtų ašaromis?