5 faktai, kurių nežinojote apie Rusnės salą

Kaip Afrika turi Madagaskarą, taip Lietuva turi savą salą – Rusnę. Tik kitaip nei Madagaskarą, Rusnę, kaip didžiausią Lietuvos salą, įvardintų tikrai ne visi.
5 faktai, kurių nežinojote apie Rusnės salą
© Organizatorių nuotr.

Pateikiame 5 faktus, kuriuos kiekvienas lietuvis turi žinoti apie vieną nuostabiausių Lietuvos kampelių.

1. Didžiausia Lietuvos sala. Rusnė įsikūrusi vienoje iš Nemuno deltos salų, Atmatos ir Skirvytės upių sankirtoje. Nors Rusnė nėra vienintelė sala regione, tačiau iš esamų 6 salų Nemuno deltoje Rusnė – didžiausia. Salos plotas siekia net 47 km2.

2. Aukščiausių potvynių vieta Lietuvoje. Kiekvieną pavasarį tirpstantis ledas sukelia aukšto lygio potvynius Rusnės saloje, kurių metu apsemiamas vienas pagrindinių patekimų į salą – kelias Šilutė–Rusnė. Artėjančio potvynio lygio nuspėti beveik neįmanoma, tačiau įprasti potvyniai Rusnėje dažniausiai pakyla iki 50 cm ir gali trukti nuo savaitės iki mėnesio. Vienas iš seniausių ir didžiausių užfiksuotų potvynių, kurio metu Rusnės gyventojai patyrė itin didelių nuostolių, įvyko 1888 m.
Ypač dideli ir grėsmingi potvyniai užfiksuoti dar 8 kartus: 1958, 1966, 1970, 1978, 1979, 1994, 1995 ir 2010 metais. Tokių potvynių metu beveik visa Nemuno delta būna užlieta vandeniu 1–2 mėnesius, vandens lygis virš kelio iš Rusnės į Šilutę vietomis pasiekia daugiau nei 1,3–1,8 m, o žemesnėse pievose – dar daugiau. Šie potvyniai tampa grėsmingi rusniškiams, nes stiprios tranzitinės vandens srovės su tvirtomis lytimis naikina viską, kas pasitaiko kelyje.

3. Skaniausios rūkytos žuvies sostinė. Rusnė pagrįstai vadinama rūkytos žuvies sostine: Jurijus Belokopytovas yra pirmasis rusniškis, kurio rūkomam karšiui buvo suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas, liudijantis, jog jis tai daro laikydamasis senųjų šio krašto tradicijų. Šiuo metu tautinio paveldo sertifikatus jau turi dar 5 žuvų rūkytojai. Taip pat Rusnė garsėja pavasario stintų žvejybos laikotarpiu, kurio metu sala pakvimpa šviežiais agurkais.

4. Patraukliausias poledinės žūklės Kuršių mariose centras. Rusnė jau nuo XIV a. garsėja žuvimis. Dabar saloje taip pat mielai renkasi žvejai mėgėjai. Čia kimba įvairiausios žuvys: nuo kuojų ir ešerių iki vėgėlių bei stintų. Žinoma, patraukliausia yra poledinė žūklė, kai žvejai mėgėjai žvejybai į Kuršių marias yra nugabenami keturračiais.

5. Miestelis, kurį patogu apžiūrėti įvairiu transportu. Su Rusnės sala ir jos apylinkėmis galima susipažinti įvairiomis transporto priemonėmis: laivais, dviračiais ir pėsčiomis. Atstumas nuo Rusnės iki Uostadvario – vos 8 km, iki Uostadvario švyturio – dar 2 km, iš ten garlaiviu galima pasiekti Nidą arba Kuršių neriją.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuva

Pakruojyje žmonės kviečiami vienai dienai patirti XIX a. dvarų autentiką (3)

Pakruojo dvare lankytojai sako nepastebintys, kaip prabėga diena. Įtraukti į dvaro gyvenimo kasdienybę, buities, ūkio darbus ir šventes jie tampa XIX amžiaus dvaro gyventojais.

Pakruojo dvare gaivinamos javapjūtės tradicijos

Liepos viduryje Lietuvoje ir kartu Pakruojo dvare minima rugiapjūtės pradžia. Seniau tą dieną būdavo apeidami rugiai, apžiūrimas galimas derlius, nupjaunama pirma sruoga rugių ir parnešama pavaišinti šeimai.

Kuo panašūs Ventos–Dubysos ir Panamos kanalai? (8)

Prof. Steponas Kolupaila pagrįstai vadinamas Lietuvos upių ir ežerų hidrologijos pradininku, jis sakė: „Tik tas žmogus laimingas, kuris turi aiškų gyvenimo tikslą. Mano tikslas aiškus kaip kristalas – tirti žavingą Dievo kūrinį – gamtą ir stengti ją prasmingai palenkti žmogaus naudai, pirmiausiai savo krašto žmonių naudai.

Prienai – vasaros bučinys iš dangaus (29)

Kodėl Prienai, kai šimtai miestų ir miestelių vasarą išskleidžia savo viliones? Tik eik ir grožėkis, atrask, pažink, užuosk, pajausk, pasimėgauk.

Tiškevičių Palangos dvaro rūmai - Baltijos kultūrinio paveldo perlas (4)

Tai didingi neorenesansiniai rūmai, kuriuos, garsėjant Palangai kaip kurortui, Tiškevičiai pavertė savo giminės vasaros rezidencija.

Palangos Birutės parkas pasakoja romantišką kurorto istoriją

Palangos kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių šeimos istorija vėl atgyja Birutės parke – įsibėgėjo visą vasarą parko lankytojus džiuginsiantis projektas „Birutės parko istorijos atspindžiai“.

Neringoje – Pamario krašto žvejo šventė (1)

Artėjantį savaitgalį, liepos 8-10 dienomis, Neringos gyventojų ir lankytojų dėmesys labiausiai krypti tūrėtų į Juodkrantės gyvenvietę, kur vyks Pamario krašto žvejo šventei skirti renginiai.

Raudondvario dvaras - Žygimanto Augusto dovana Barborai (4)

Kiekviena vietovė turi savo istoriją. Raudondvario dvaro istorija - ypatinga. Ar žinojote, kad jį Žygimantas Augustas padovanojo Barborai Radvilaitei?

Liepos 6-oji kitaip: 6 dienų kelionė vandeniu ir žeme per Lietuvą

Liepos 6-ąją dieną visi švenčia skirtingai, o dauguma lietuvių šios dienos nemini ir gyvena įprastu gyvenimo ritmu. Trys aktyvaus laisvalaikio mėgėjai pasiryžo Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną įprasminti neeiline kelione.

Palanga pasirengusi priimti svečius: laukia švarūs paplūdimiai ir renginiai

Palanga ilgąjį savaitgalį svetingai laukia poilsiautojų: miestas išpuoselėtas, paplūdimiai išvalyti, pramogautojams siūlomas didžiulis kultūrinių renginių pasirinkimas.

Atostogauk Lietuvoje: Rytų Aukštaitijos muziejai

Tęsiame straipsnių ciklą apie Rytų Aukštaitiją. Pateikiame informaciją apie jos lankytinus muziejus ir kulinarinį paveldą.

Nuotykis: į Nidą - neišleidus nė cento (foto) (16)

Prieš kelias savaites su draugais nusprendėme traukti į Nidą, ir iš ten, pėsčiomis, slinkti paplūdimiu.

Būkite atidūs: ne visose maudyklose švaru maudytis

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad birželio mėnesio pirmoje pusėje iš visų tirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normų trijose maudyklose.

Atostogauk Lietuvoje: lobiai, kuriuos turi pamatyti (8)

1323 metais Gediminas rašė laiškus ir kvietė į Vilnių atvykti kitų šalių pirklius ir amatininkus. Tais pačiais metais pirmą kartą buvo paminėtas ne tik Vilniaus, bet ir Aukštaitijos (Ousteyten) vardas.

Naująjį Palangos kempingą įvertino užsienio specialistai

Pirmųjų stovyklautojų jau išbandytą naująjį Palangos kempingą aplankę Europos kempingų specialistų ACSI inspektoriai iš Olandijos Toos Broeders-Bastiaanse ir Jan Broeders įvertino labai gerai ir įtraukė į 2017 metų kempingų gidą.