5 faktai, kurių nežinojote apie Rusnės salą

Kaip Afrika turi Madagaskarą, taip Lietuva turi savą salą – Rusnę. Tik kitaip nei Madagaskarą, Rusnę, kaip didžiausią Lietuvos salą, įvardintų tikrai ne visi.
© Organizatorių nuotr.

Pateikiame 5 faktus, kuriuos kiekvienas lietuvis turi žinoti apie vieną nuostabiausių Lietuvos kampelių.

1. Didžiausia Lietuvos sala. Rusnė įsikūrusi vienoje iš Nemuno deltos salų, Atmatos ir Skirvytės upių sankirtoje. Nors Rusnė nėra vienintelė sala regione, tačiau iš esamų 6 salų Nemuno deltoje Rusnė – didžiausia. Salos plotas siekia net 47 km2.

2. Aukščiausių potvynių vieta Lietuvoje. Kiekvieną pavasarį tirpstantis ledas sukelia aukšto lygio potvynius Rusnės saloje, kurių metu apsemiamas vienas pagrindinių patekimų į salą – kelias Šilutė–Rusnė. Artėjančio potvynio lygio nuspėti beveik neįmanoma, tačiau įprasti potvyniai Rusnėje dažniausiai pakyla iki 50 cm ir gali trukti nuo savaitės iki mėnesio. Vienas iš seniausių ir didžiausių užfiksuotų potvynių, kurio metu Rusnės gyventojai patyrė itin didelių nuostolių, įvyko 1888 m.
Ypač dideli ir grėsmingi potvyniai užfiksuoti dar 8 kartus: 1958, 1966, 1970, 1978, 1979, 1994, 1995 ir 2010 metais. Tokių potvynių metu beveik visa Nemuno delta būna užlieta vandeniu 1–2 mėnesius, vandens lygis virš kelio iš Rusnės į Šilutę vietomis pasiekia daugiau nei 1,3–1,8 m, o žemesnėse pievose – dar daugiau. Šie potvyniai tampa grėsmingi rusniškiams, nes stiprios tranzitinės vandens srovės su tvirtomis lytimis naikina viską, kas pasitaiko kelyje.

3. Skaniausios rūkytos žuvies sostinė. Rusnė pagrįstai vadinama rūkytos žuvies sostine: Jurijus Belokopytovas yra pirmasis rusniškis, kurio rūkomam karšiui buvo suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas, liudijantis, jog jis tai daro laikydamasis senųjų šio krašto tradicijų. Šiuo metu tautinio paveldo sertifikatus jau turi dar 5 žuvų rūkytojai. Taip pat Rusnė garsėja pavasario stintų žvejybos laikotarpiu, kurio metu sala pakvimpa šviežiais agurkais.

4. Patraukliausias poledinės žūklės Kuršių mariose centras. Rusnė jau nuo XIV a. garsėja žuvimis. Dabar saloje taip pat mielai renkasi žvejai mėgėjai. Čia kimba įvairiausios žuvys: nuo kuojų ir ešerių iki vėgėlių bei stintų. Žinoma, patraukliausia yra poledinė žūklė, kai žvejai mėgėjai žvejybai į Kuršių marias yra nugabenami keturračiais.

5. Miestelis, kurį patogu apžiūrėti įvairiu transportu. Su Rusnės sala ir jos apylinkėmis galima susipažinti įvairiomis transporto priemonėmis: laivais, dviračiais ir pėsčiomis. Atstumas nuo Rusnės iki Uostadvario – vos 8 km, iki Uostadvario švyturio – dar 2 km, iš ten garlaiviu galima pasiekti Nidą arba Kuršių neriją.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva

Parodoje ADVENTUR įteikti apdovanojimai Turizmo sėkmingiausiesiems 2016

Pirmą kartą tarptautinėje turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ paskelbti ir iškilmingai apdovanoti Turizmo sėkmingiausieji 2016, sakoma pranešime spaudai.

Šalies fotografus kviečia užfiksuoti Rusnės gamtos stichijos grožį (KONKURSAS)

Kiekvienais metais Rusnė visuomenės dėmesį pritraukia dėl potvynių, kelioms savaitėms izoliuojančių didžiausią Lietuvos salą nuo likusio pasaulio. Šiemet šalies fotomenininkai ir entuziastai kviečiami įamžinti šį unikalų įvykį ir dalyvauti pirmą kartą DELFI ir Rusnės seniūnijos kartu rengiamame fotografijų konkurse „Potvynis Rusnėje“.

Po mėnesio Palangoje pasklis agurkais kvepiančios žuvies aromatas (11)

Likus lygiai mėnesiui iki šventės „Palangos stinta“ kurorto J. Basanavičiaus gatvėje pakvipo šia žuvimi – aptarti pasirengimą artėjančiai šventei susirinkę Stintų ordino nariai iškepė pirmąsias stintas bei konstatavo – žuvies bus pakankamai, tad vasario 18 d. vyksiančioje šventėje „Palangos stinta“ nestigs nei smagių atrakcijų, nei gardžių vaišių, sakoma pranešime spaudai.

Pakruojo dvare - pirmasis Lietuvoje ledo skulptūrų ir šviesos festivalis „Pasaka“ (14)

Jau įprasta, kad žiema Lietuvoje ilgai neužsibūna, tad norisi pasinaudoti visais jos siūlomais malonumais. Pakruojo dvaras vasario 24-26 dienomis organizuojamame festivalyje „Pasaka“ ketina sukurti tikrą ledo ir lazerių fiestą, suburdamas geriausius ledo meistrus, parodyti savo meistriškumą.

Tiesiog kalnas? Visai ne! Ką slepia Lietuvos piliakalniai (8)

Piliakalnis nėra tik kalnas. Kai apie kurį nors kalbame, kažkur širdies gelmėje išnyra jausmas, kad šis gamtos ir istorijos kampelis liudija šlovingus šalies laikus, mena didingą Lietuvos istoriją ir kviečia pasikapstyti savo paties šaknyse, sakom pranešime spaudai.

Per Lietuvą žygiuos Trys karaliai (1)

Trijų karalių šventė bus švenčiama visuose šalies miestuose. Dauguma jų lieka ištikimi savo tradicijoms, kviesdami į tradicines eisenas. Išskirtinė iš visų jų turėtų būti Trijų karalių eisena Šiauliuose – čia vi­są ke­lią ei­se­ną ly­dės sim­bo­li­nis var­pų skam­be­sys: ei­se­nos da­ly­viai su­stos pa­skam­bin­ti Mei­lės var­pu, ei­se­ną pa­si­tiks ir ka­ted­ros var­pai, sakoma pranešime spaudai.

Veprių piliakalnis mena gilią istoriją (2)

Prie Kultūros paveldo departamento veikianti ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Veprių piliakalnį, esantį Ukmergės rajone, į Pietryčius nuo Veprių miestelio. Anot vertinimo tarybos pirmininko, archeologo dr. Gintauto Zabielos, šis piliakalnis žymi tikruosius istorinius XIV a. Veprius.

Vietiniam turizmui skatinti telkiamos ir virtualios pajėgos

Tik kelias dienas veikiantis naujasis Facebook profilis „Lietuva. O čia ar buvai?“ jau buria tūkstantines sekėjų gretas. „Kur Lietuvoje verta nuvykti? Ką pamatyti? Ką naujo pažinti? Gamta, kultūra, žmonės, maistas – visi dėmesio verti objektai vienoje vietoje“. Taip projektą virtualiai bendruomenei pristato Turizmo departamentas.

Šiauliuose – kelių šimtų metų senumo sakralinių dirbinių paroda

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje atidaryta paroda „Gailestingumo keliu: šventieji mene“. Joje eksponuojami XVIII-XIX a. paveikslai, procesijų altorėliai bei po restauravimo į muziejų grįžęs nežinomo autoriaus paveikslas.

Duris atvėrė Aristavėlės dvaras

Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse pristatyta nauja erdvė – atstatyti XVIII amžiaus Aristavėlės dvaro rūmai. Restauruojant juos panaudota net 50 procentų autentiškų medžiagų, o tai, pasak specialistų, – labai daug.

Teminis turizmas: kuo užsieniečiams įdomi Lietuva? (3)

Masinį turizmą Europoje keičia teminis. Prieš tris dešimtmečius sukurta kultūros kelių sistema patraukia vis daugiau žmonių.

Siūlo neįprastą ekskursiją Vilniaus senamiestyje: seka šunų pėdutėmis

Gidės Laura ir Bela siūlo neįprastą ekskursiją po Vilniaus senamiestį – „Šunų pėdelių takais“. Joje galima sužinoti, kokią vietą didikų gyvenime užėmė keturkojai viduramžiais, kokios tada buvo populiariausios šunų veislės, kiek kainavo veislinis šuo.

Išskirtinė ekskursija: čia patekti gali ne kiekvienas

Vilniuje, Liepkalnyje, yra nebenaudojama vandens saugykla, kuri, pasak istorikų, išsiskiria tokiems statiniams nebūdinga architektūra.

Aukštumalos pažintiniu taku, arba kur žiemoja laumės?

Aukštumala - pelkėtyros mokslo lopšys, arba, populiariai šnekant, žymiausia pelkė pasaulyje. Kodėl? Nes būtent ši pelkė buvo pirmoji pasaulyje mokslinėje monografijoje aprašyta aukštapelkė.

Ventės rage - asmeniškai sužieduotas paukščiukas (3)

Keltis dar nepradėjus brėkšti – tokią užduotį gauname iš mūsų gido, aistringo paukščių stebėtojo ir profesionalaus laukinės gamtos fotografo Boris Belchev. Pasak jo, tik tuomet Ventės rago iškyšulyje - geriausias unikalaus orkestro pasirodymas! Pasirodo, kiekvienas paukštis turi skirtingas savo „kalbos“ melodijas, pavyzdžiui, vestuvinę, aliarminę, kontaktinę.