5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego

Lietuvė Vaida gyveno įvairiose šalyse. Pastarieji jos metai – Šveicarijoje, kurioje, radusi progą, ji traukia į kalnus slidinėti ir atrasti geriausias vietoves. Apie vieną iš minėtos šalies kurortų – jos pačios pasakojime.
5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Nuo tada, kai pirmą žiemą praleidau gyvendama Alpėse, nebeįsivaizduoju šaltojo metų laiko be sniego, kalnų ir slidinėjimo. Tiesa, šiais metais, skirtingai nei pastarąsias keturias žiemas, nebegyvenu Alpėse. Gyvenu vasaros kurorte, Alpes matau pro langą kitoje ežero pusėje, tačiau nebeturiu tos prabangos ryte nubudusi įvertinti oro sąlygas ir, jei geras oras, prigriebus snieglentę pėsčiomis patraukti link keltuvo valandai – dviems prieš darbą.

Šiemet savo slidinėjimus teks planuoti. Gyvenant Centrinėje Šveicarijoje truputį nuvilia tai, kad aplinkui nėra didelių slidinėjimo centrų, visi mažoki. Nors, geriau pagalvojus, vienos dienos išvykoms užteks ir tų mažų, o norint nuvažiuoti iki didžiųjų, tai irgi ne amžiaus kelionė – viešuoju transportu 3 – 4 val, automobiliu apie 2 val, kas nėra taip jau labai toli. Kaip ten bebūtų, šiemet nepirksiu jokio sezoninio skipaso, ir panašu, kad aplankysiu nemažai skirtingų centrų. Planas žiemai – bent 5 kartai per mėnesį, bent 5 nauji centrai šią žiemą. Jeigu šio pažado pavyks laikytis sklandžiai, pasidalinsiu trumpomis slidinėjimo centrų apžvalgomis ir čia. Pradžiai – apie slidinėjimą Engelberg kurorte.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Engelberg kurortą ant Titlis kalno su draugais kanadiečiu bei vokiete pasirinkome ne atsitiktinai. Siaubingai liūdna ir apmaudu, bet beveik visą žiemą Šveicarijoje trūko sniego! Kalnuose šiek tiek snigo, bet vis tiek norint slidinėti reikia važiuoti į kurortus, kurie įsikūrę 2 – 3 km aukštyje, o dar geriau – ant ledyno. Vienas iš tokių – Titlis. Oficiali svetainė skelbia, kad Titlis – vienintelis ledynas Centrinėje Šveicarijoje, prieinamas turistams. Tai visus metus snieguota viršūnė, vasarą puikiai tinkanti kalnų žygiams, žiemą slidinėjimui. Ant šio kalno yra įrengta virš 80 km trasų, kuriose ras ką veikti tiek patyrę slidininkai, tiek visai pradinukai.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Tiesa, pradinukams į pačią viršūnę ( 3020 m.) siūlyčiau užkilti nebent dėl nepakartojamų vaizdų iš apžvalgos aikštelės arba aukščiausiai Europoje įrengto kabančio tilto, tačiau leistis į apačią nesiūlyčiau rizikuoti. Nuo pat viršūnės iki žemiau esančios stotelės yra tik viena juoda neruošta trasa. Ant Titlis / Engelberg daugiausia raudonos trasos, tačiau yra ir mėlynų, ir juodų. Ilgiausia trasa – 12 km, vingiuojanti per mišką iki pat slėnio.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Keltuvų šiame slidinėjimo centre rasite kokių tik norite: nuo senų, atvirų kėdučių, minkštų krėslinių, mažų gondolų iki didelio keltuvo, kuris, keldamas į viršų, dar ir apsisuka 360 laispsnių kampu, tad nesvarbu, kuriame gale atsistojate, – vis tiek pamatote visą kalnų panoramą. Šiais metais baigtas statyti Titlis Express gondolinis keltuvas, kuris per tikrai trumpą laiką užkelia daug žmonių nuo kasos apačioje iki pat kalno viršaus. Vidury savaitės niekur nėra jokių eilių, tai tik kilk ir čiuožk.

Kam aktualu, barų ant kalno labai mažai. Bandau prisiminti, ar mačiau daugiau, bet prieš akis stovi tik vienas restoranas, kuriame stabtelėjome papietauti, vienas pačioje viršūnėje ( ten beje toks jausmas, kad viskas labai orientuota į azijiečius) ir vienas apre ski bariukas, nusileidus į slėnį paskutiniąja trasa žemyn. Nežinau, gal dar kokio nepamačiau, bet, jei ieškote triukšmingų apre ski vakarėlių, jų reikėtų ieškoti ne Engelberg.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Kam aktualu, atvykimas iki Engelberg labai paprastas ir viešuoju transportu. Tiesiog traukiniu iki Luzern ir dar 40 min kitu traukiniu iki pat Engelberg. Iš traukinių stoties iki keltuvų veža miestelio autobusas.

Užbaigdama norėčiau paminėti, kad Engelberg / Titlis tinka ne tik kalnų slidininkams. Čia rasite ir lygumų slidinėjimo trasų, ir paruoštų pasivaikščiojimo takų, ir rogučių trasų, ir mažą iglu miestelį. Taip kad, jeigu esate su mažais vaikais, šunimis ar seneliais, Engelberg / Titlis tinka visiems.

Šaltinis: www.gyvenugerai.com.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Šešios dienos Austrijoje: pilys, ledo urvai ir nepakartojamas Zalcburgas

Austrija. Iš tikrųjų tik Zalcburgo žemė ir jos apylinkės.

Foralbergo kalnų sakmės, Alpių sūris ir karvių šypsenos

Žvilgsnis bėgioja žaliais Alpių šlaitais, užkliūdamas už viršūnių, kai kur net ir vasarą pasipuošusių sniego lopinėliais. Kojos nespėja lėkti iš paskos. Debesėliai glosto skruostus, palikdami drėgnus bučinius veide ir rasą plaukuose. Saulės pakutenti žolynai skleidžia virš slėnių tūkstantį ir vieną aromatą. Abipus tako mūkia karvės, o snukiai tokie draugiški, kad praeinant norisi sveikintis, glostyti, pakasyti paausį.

„Baltoscandia 2016“: kodėl skandinavai vis dar tiki troliais

Norėčiau pratęsti trijų savaičių „Baltoscandia 2016” ekspedicijos apžvalgą. Kuomet kelionė jau praeityje ir namie į dienoraštį sugulė paskutinės mintys, prieš akis šmėsteli daug, tuo metu rodos, nesvarbių dalykų.

Dviračiais Slovakiją apvažiavę lietuviai džiaugiasi, kad nesutiko meškų (2)

Lietuvis keliautojas Aurimas Valujavičius, pernai vasarą dviračiu apvažiavęs Norvegiją ir Švediją, šiemet su draugu Mindaugu patraukė į Slovakiją ir apvažiavo Karpatų kalnyną.

Baltijos rivjera Jūrmaloje (11)

Atėjus vasaros atostogoms norėjau išsirinkti gražią vietą, šalį ar kurortą, kuris būtų ir įdomus, ir netoliese. Ieškojau ramesnio kampelio, kur galėčiau atgauti jėgas ir nepavargti keliaujant nežinia kur ir toli bei jokiu būdu nenorėjau grūstis minioje nuotykių trokštančių turistų. Į Lietuvos pajūrį važiuoti netraukė, lietuvių atsiliepimai nuteikė pesimistiškai, be to, norėjosi kažko naujo ir nematyto.

Keliaujančius po Ameriką lietuvius vienas dalykas sukrėtė iki sielos gelmių (8)

Rašydamas mūsų kelionės įspūdžius nesistengiau susikoncentruoti į visiems žinomus lankytinus objektus, bet norėjau parodyti viską mūsų akimis, tai kas tuo metu atrodė svarbiausia, tai kas labiausiai sukrėtė ar sužavėjo.

Kinija. Drakono šalies keliais (7)

Lėktuvas nusileido didžiausiame, 20 mln. gyventojų talpinančiame Kinijos mieste – Šanchajuje. Žydro dangaus čia pamatyti beveik neįmanoma – tvyro smogas. Dėmesį kreipia aukšti pastatai, elektros laidų raizgalynė, prie daugiabučių namų palangių pritvirtintos grotelės skalbiniams džiovinti.

Gran Kanarija: gamtos grožis užgniaužė kvapą (17)

Maždaug prieš mėnesį įsigijome bilietus į Gran Kanariją, trečią pagal dydį Kanarų salą. Mūsų bendraminčių buvo net šeši. Vienas kito gerai nepažinojome, todėl nežinia, kas galėjo laukti viešnagės metu.

Amerikoje ieškojo laisvės, o ją pajuto tik sutikę kitą lietuvį (13)

Pirmi žodžiai atsibudus ryte Čikagoje buvo: „Niekur aš šiandien neisiu“. Prieš tai, vakar vakare, vos tik atvykę į Čikagą, buvom nuvažiavę į miesto centrą.

Varanasis – šventas Indijos purvynas, kur ateinama numirti (24)

„Pas jus yra eismo taisyklės, bet juk tiek daug avarijų! O pas mus – totalus chaosas, jokių taisyklių, visiška absurdo demokratija keliuose, bet avarijų, tai nėra!“, - sako rusiškai mokantis indas, prisistatantis kaip Šaša (dauguma indų neištaria raidės s, sako kaip š) Ir žinote kodėl? Nes visi indai užsiiminėja joga!

Mano gyvenimo kelionė: Nepalas ir Himalajai užbūrė didybe ir grožiu (3)

Dar rodos visai neseniai išsiruošiau į savo išsvajotą, tiek kartų susapnuotą ir taip lauktą kelionę į Nepalą. Nežinau kodėl, bet mane traukte traukė į šią stebuklingąją Himalajų buveinę, pasaulio stogo tvirtovę, šventųjų Sidhų namus, tūkstančių šventyklų, margųjų maldos vėliavėlių šalį.

Lietuvio kelionė pavojingiausiai keliais: ant plauko kabančios gyvybės, kalnų grožis ir Dalai Lama (8)

„Kai jėgos išsenka, bet nėra pasirinkimo, mūsų kūnai gali žymiai daugiau nei mes manome. Svarbiausia – nusiteikimas ir tinkamos mintys. Kai įvykiai dėliojasi savaime ir ekspromtu pamatai Dalai Lama. Kai kontrastus tarp skurdo ir prabangos išgyveni vieną šalia kito. Kai gamta dovanoja pasakišką grožį, tačiau išgyvenimui neduoda net menkiausios augalijos“, – sako pavojingus Himalajų kelius įveikęs Linas Čeikus.

Ekspedicija Lofotenų salose: pakerėjo kvapą gniaužiantys vaizdai

Lofotenų salų pavadinimas reiškia lūšies pėdą, tai Norvegijos žemės už poliarinio rato, garsėjančios neįprastai patraukliu savo kraštovaizdžiu.

Lietuvių sutikti amerikiečiai: jaučiamės taip, lyg reikėtų rinktis, kokios lytiškai plintančios ligos norėtumėm (10)

Iš Kolorado valstijos važiuojame Čikagos link. Šioje dalyje nieko nesame suplanavę ir tiesiog važiuojame link kito lankytino objekto Čikagoje neįsivaizduodami, ką rasime pakeliui. Tik pajudėjus iš viešbučio Kolorado valstijoje suprantame, kad nebus nuobodu.

Ekspedicija „Baltoscandia 2016“: Švedijoje aptikti legendinio keliautojo A. Poškos pėdsakai

Ekspedicijos dalyviai, susipažinę su Švedijos sostine Stokholmu, dalyvavo konferencijoje, skirtoje paminėti prof. Kazio Pakšto idėją, suvienyti Baltijos ir Skandinavijos šalis į vieną Baltoskandijos regioną.