5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego

Lietuvė Vaida gyveno įvairiose šalyse. Pastarieji jos metai – Šveicarijoje, kurioje, radusi progą, ji traukia į kalnus slidinėti ir atrasti geriausias vietoves. Apie vieną iš minėtos šalies kurortų – jos pačios pasakojime.
© Asmeninio albumo nuotr.

Nuo tada, kai pirmą žiemą praleidau gyvendama Alpėse, nebeįsivaizduoju šaltojo metų laiko be sniego, kalnų ir slidinėjimo. Tiesa, šiais metais, skirtingai nei pastarąsias keturias žiemas, nebegyvenu Alpėse. Gyvenu vasaros kurorte, Alpes matau pro langą kitoje ežero pusėje, tačiau nebeturiu tos prabangos ryte nubudusi įvertinti oro sąlygas ir, jei geras oras, prigriebus snieglentę pėsčiomis patraukti link keltuvo valandai – dviems prieš darbą.

Šiemet savo slidinėjimus teks planuoti. Gyvenant Centrinėje Šveicarijoje truputį nuvilia tai, kad aplinkui nėra didelių slidinėjimo centrų, visi mažoki. Nors, geriau pagalvojus, vienos dienos išvykoms užteks ir tų mažų, o norint nuvažiuoti iki didžiųjų, tai irgi ne amžiaus kelionė – viešuoju transportu 3 – 4 val, automobiliu apie 2 val, kas nėra taip jau labai toli. Kaip ten bebūtų, šiemet nepirksiu jokio sezoninio skipaso, ir panašu, kad aplankysiu nemažai skirtingų centrų. Planas žiemai – bent 5 kartai per mėnesį, bent 5 nauji centrai šią žiemą. Jeigu šio pažado pavyks laikytis sklandžiai, pasidalinsiu trumpomis slidinėjimo centrų apžvalgomis ir čia. Pradžiai – apie slidinėjimą Engelberg kurorte.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Engelberg kurortą ant Titlis kalno su draugais kanadiečiu bei vokiete pasirinkome ne atsitiktinai. Siaubingai liūdna ir apmaudu, bet beveik visą žiemą Šveicarijoje trūko sniego! Kalnuose šiek tiek snigo, bet vis tiek norint slidinėti reikia važiuoti į kurortus, kurie įsikūrę 2 – 3 km aukštyje, o dar geriau – ant ledyno. Vienas iš tokių – Titlis. Oficiali svetainė skelbia, kad Titlis – vienintelis ledynas Centrinėje Šveicarijoje, prieinamas turistams. Tai visus metus snieguota viršūnė, vasarą puikiai tinkanti kalnų žygiams, žiemą slidinėjimui. Ant šio kalno yra įrengta virš 80 km trasų, kuriose ras ką veikti tiek patyrę slidininkai, tiek visai pradinukai.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Tiesa, pradinukams į pačią viršūnę ( 3020 m.) siūlyčiau užkilti nebent dėl nepakartojamų vaizdų iš apžvalgos aikštelės arba aukščiausiai Europoje įrengto kabančio tilto, tačiau leistis į apačią nesiūlyčiau rizikuoti. Nuo pat viršūnės iki žemiau esančios stotelės yra tik viena juoda neruošta trasa. Ant Titlis / Engelberg daugiausia raudonos trasos, tačiau yra ir mėlynų, ir juodų. Ilgiausia trasa – 12 km, vingiuojanti per mišką iki pat slėnio.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Keltuvų šiame slidinėjimo centre rasite kokių tik norite: nuo senų, atvirų kėdučių, minkštų krėslinių, mažų gondolų iki didelio keltuvo, kuris, keldamas į viršų, dar ir apsisuka 360 laispsnių kampu, tad nesvarbu, kuriame gale atsistojate, – vis tiek pamatote visą kalnų panoramą. Šiais metais baigtas statyti Titlis Express gondolinis keltuvas, kuris per tikrai trumpą laiką užkelia daug žmonių nuo kasos apačioje iki pat kalno viršaus. Vidury savaitės niekur nėra jokių eilių, tai tik kilk ir čiuožk.

Kam aktualu, barų ant kalno labai mažai. Bandau prisiminti, ar mačiau daugiau, bet prieš akis stovi tik vienas restoranas, kuriame stabtelėjome papietauti, vienas pačioje viršūnėje ( ten beje toks jausmas, kad viskas labai orientuota į azijiečius) ir vienas apre ski bariukas, nusileidus į slėnį paskutiniąja trasa žemyn. Nežinau, gal dar kokio nepamačiau, bet, jei ieškote triukšmingų apre ski vakarėlių, jų reikėtų ieškoti ne Engelberg.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Kam aktualu, atvykimas iki Engelberg labai paprastas ir viešuoju transportu. Tiesiog traukiniu iki Luzern ir dar 40 min kitu traukiniu iki pat Engelberg. Iš traukinių stoties iki keltuvų veža miestelio autobusas.

Užbaigdama norėčiau paminėti, kad Engelberg / Titlis tinka ne tik kalnų slidininkams. Čia rasite ir lygumų slidinėjimo trasų, ir paruoštų pasivaikščiojimo takų, ir rogučių trasų, ir mažą iglu miestelį. Taip kad, jeigu esate su mažais vaikais, šunimis ar seneliais, Engelberg / Titlis tinka visiems.

Šaltinis: www.gyvenugerai.com.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionių blogas

Indijoje padirbėjusi lietuvė namo nebenori – įkūrė čia kelionių agentūrą ir mėgaujasi atradimais (7)

Magistrantūros studijos Prancūzijoje, ekologinio turizmo ir teritorijų plėtros projektai Vakarų Afrikoje, darbas logistikos įmonėje Europoje ir galiausiai - rinkodaros ir pardavimų patirtis Indijoje. Visi šie keliai, Šarūnę Baubaitę atvedę į Indiją, čia kol kas ir sustojo - moteris Naujajame Delyje įkūrė turizmo įmonę ir jaučiasi neapsakomai laiminga. Kodėl Indija? „Nes Indijos atmosfera leidžia jaustis laisvam, spalvingi žmonės supa su džiaugsmu akyse ir svarbiausia - kiekviena nauja diena yra išskirtinė“,- šypsodamasi taria jau septintus metus čia gyvenanti Šarūnė.

1200 km Islandijoje: kūną skrodžiantis šaltis ir kinkuojantys arkliai

Prieš gerą pusmetį lietuviškoje internetinėje erdvėje pasirodė neblogi pasiūlymai – trys pilnos savaitgalio dienos Islandijoje už 180-200 eurų, įskaitant skrydžius ir kuklius svečių namus Reikjavike.

Keliautojas papasakojo apie gražiausias Naujosios Zelandijos vietas (1)

„Naujoji Zelandija visų pirma yra tolima šalis, toliausiai esanti nuo Lietuvos valstybės. Ji turi unikalų klimatą, nes ją iš visų pusių supa vandenys. Šalį sudaro dvi salos, kurios yra dvigubai didesnės už Lietuvą. Klimato kontrastai ten labai ryškūs. Tik viskas yra atvirkščiai: iš pietų važiuojant į šiaurę šilčiau, žmonės ten saulę mato ne rytuose, o vakaruose“, – pasakoja keliautojas, geografas Rytas Šalna.

Išmokę keliauti neišlaidaujant lietuviai džiaugiasi naujais atradimais (23)

Nežinau, ar atsitiktinumas, ar likimo ženklas, bet mano stalčiuje vis dar saugiai padėtas atvirukas iš Portugalijos, kurį praėjusios vasaros pabaigoje gavau iš Jolantos ir Daliaus. Tiesa, visai atsitiktinai, laimėjus buvauten.lt „Facebook“ profilyje skelbtame konkurse.

Piligrimų keliai Ispanijoje: pėsčiomis į Santjago de Kompostelą (13)

Į kuprinę kraunu miegmaišį, megztinį, šlepetes. Laukia kelias - ilgas, nenuspėjamas. Žingsniai nuo aušros lig sutemų. Saulė, vėjas, sulytos žemės kvapas ir medžių šnabždesys. Kai lėtai artėju prie Santjago, nežinau, kuri diena, kiek valandų. Laikas lieka kitame pasaulyje.

Savaitgalis Osle – kaip sutaupyti? (2)

Oslas – vienas brangiausių pasaulio miestų. Jei neatvykstate iš kitų Skandinavijos šalių ar Australijos, pasiruoškite morališkai, kainos šokiruos. Todėl keletas praktiškų patarimų, padėsiančių bent šiek tiek sutaupyti apžiūrinėjant miestą, tikrai nepamaišys.

Žydrojo dangaus kraštas Bavarija - viena gražiausių planetos vietų (1)

Arūna Kaminskienė ir Dana Loher – dvi knygos „Žydrojo dangaus kraštas Bavarija: viena gražiausių planetos vietų“ autorės, kurias suvedė aistra keliauti po Bavarijos kraštą. Danutė gyvena Bavarijoje, o Arūna – Lietuvoje, tačiau jau daug metų judvi kartu su bičiuliais leidžiasi į keliones po šį stulbinantį Vokietijos regioną, garsėjantį nuostabaus grožio kraštovaizdžiu, pasakiškomis Liudwigo II pilimis, tyru Alpių kalnų oru, žmogaus veiklos nepaliesta gamta ir turtingu kultūriniu gyvenimu.

Naujųjų metų šventimo ypatumai Vietname: prietarai ir tradicijos

Paskutinę senųjų metų dieną Hojanas neatpažįstamas: senamiestis turistą pasitinka uždarytomis kavinėmis ir parduotuvėmis, visos miesto ir aplinkinių kaimelių gatvės bei kiemai blizga, blizga ir retokai čia sutinkami automobiliai bei spiečiai pralekiančių motorolerių. Gatvėse, tiesiog ant krūmų, džiovinami kilimai, po liūčių sezono plaunamos ir dažomos namų sienos bei tvoros ir moterų plaukai. Anokia čia šventė jei plaukai šviežiai nenudažyti!

V. Samarinas: kodėl aš nefotografuoju kelionėse

Nefotografuojantis keliauninkas? Gaila, bet aš tiesiog nemoku fotografuoti. Jei mokėčiau, Vietname fotografuočiau viską. Pradėčiau savo kone ceremoniška pastarųjų dienų kelione į pajūrį. Pirmajame kadre atsidurtų mano minamo svečių namų dviračio, amžinai kiek per žema europiečiams, nors ir iki maksimumo iškelta, sėdynė.

Metė darbą ir neatsidžiaugia: tai – ne planas, tai – gyvenimo svajonė (76)

34-erių vilnietė Viktorija Pukinskaitė ryžosi gyvenimo pokyčiams – atsisakė gerai apmokamo darbo ir aštuonis mėnesius keliavo po Aziją. Norėtų aplankyti šimtą šalių. „Tai nėra konkretus planas, kurį būtinai turiu įgyvendinti per numatytą laikotarpį. Tai gyvenimo svajonė. Kartais pats geriausias planas – neplanuoti“, – sako Viktorija.

Dvi savaitės ir stulbinantys atradimai Tailando Rojuje

Tailandas Tailandas… Šalis, apie kurią girdėjau tiek įvairiausių nuomonių ir tiek atkalbinėjimų ten nevažiuoti, nes man jau kiek metų ir ką aš ten veiksiu, kad nusprendžiau imti ir pati pamatyti, ko gi man ten neverta pamatyti.

Itališka mozaika: ko mes galime pavydėti italams (4)

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Jovitai!

Kultūrinis lietuvių šokas Panamoje: to niekaip nebuvo galima tikėtis (3)

Į saulėtąją Panamą nuvykę lietuviai Austėja ir Vytautas patyrė tikrą kultūrinį šoką - tikėdamiesi išvysti čia skurdą, jie rado didžiausią prabangą.

Pasimatymas su saulės sala

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Dėkojame Gintarei.

Atsisveikinimas su skęstančia Venecija

Šis rašinys atsiųstas konkursui „Italija, kurios nepamiršiu“. Kviečiame dalyvauti ir jus!