5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego

Lietuvė Vaida gyveno įvairiose šalyse. Pastarieji jos metai – Šveicarijoje, kurioje, radusi progą, ji traukia į kalnus slidinėti ir atrasti geriausias vietoves. Apie vieną iš minėtos šalies kurortų – jos pačios pasakojime.
5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Nuo tada, kai pirmą žiemą praleidau gyvendama Alpėse, nebeįsivaizduoju šaltojo metų laiko be sniego, kalnų ir slidinėjimo. Tiesa, šiais metais, skirtingai nei pastarąsias keturias žiemas, nebegyvenu Alpėse. Gyvenu vasaros kurorte, Alpes matau pro langą kitoje ežero pusėje, tačiau nebeturiu tos prabangos ryte nubudusi įvertinti oro sąlygas ir, jei geras oras, prigriebus snieglentę pėsčiomis patraukti link keltuvo valandai – dviems prieš darbą.

Šiemet savo slidinėjimus teks planuoti. Gyvenant Centrinėje Šveicarijoje truputį nuvilia tai, kad aplinkui nėra didelių slidinėjimo centrų, visi mažoki. Nors, geriau pagalvojus, vienos dienos išvykoms užteks ir tų mažų, o norint nuvažiuoti iki didžiųjų, tai irgi ne amžiaus kelionė – viešuoju transportu 3 – 4 val, automobiliu apie 2 val, kas nėra taip jau labai toli. Kaip ten bebūtų, šiemet nepirksiu jokio sezoninio skipaso, ir panašu, kad aplankysiu nemažai skirtingų centrų. Planas žiemai – bent 5 kartai per mėnesį, bent 5 nauji centrai šią žiemą. Jeigu šio pažado pavyks laikytis sklandžiai, pasidalinsiu trumpomis slidinėjimo centrų apžvalgomis ir čia. Pradžiai – apie slidinėjimą Engelberg kurorte.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Engelberg kurortą ant Titlis kalno su draugais kanadiečiu bei vokiete pasirinkome ne atsitiktinai. Siaubingai liūdna ir apmaudu, bet beveik visą žiemą Šveicarijoje trūko sniego! Kalnuose šiek tiek snigo, bet vis tiek norint slidinėti reikia važiuoti į kurortus, kurie įsikūrę 2 – 3 km aukštyje, o dar geriau – ant ledyno. Vienas iš tokių – Titlis. Oficiali svetainė skelbia, kad Titlis – vienintelis ledynas Centrinėje Šveicarijoje, prieinamas turistams. Tai visus metus snieguota viršūnė, vasarą puikiai tinkanti kalnų žygiams, žiemą slidinėjimui. Ant šio kalno yra įrengta virš 80 km trasų, kuriose ras ką veikti tiek patyrę slidininkai, tiek visai pradinukai.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Tiesa, pradinukams į pačią viršūnę ( 3020 m.) siūlyčiau užkilti nebent dėl nepakartojamų vaizdų iš apžvalgos aikštelės arba aukščiausiai Europoje įrengto kabančio tilto, tačiau leistis į apačią nesiūlyčiau rizikuoti. Nuo pat viršūnės iki žemiau esančios stotelės yra tik viena juoda neruošta trasa. Ant Titlis / Engelberg daugiausia raudonos trasos, tačiau yra ir mėlynų, ir juodų. Ilgiausia trasa – 12 km, vingiuojanti per mišką iki pat slėnio.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Keltuvų šiame slidinėjimo centre rasite kokių tik norite: nuo senų, atvirų kėdučių, minkštų krėslinių, mažų gondolų iki didelio keltuvo, kuris, keldamas į viršų, dar ir apsisuka 360 laispsnių kampu, tad nesvarbu, kuriame gale atsistojate, – vis tiek pamatote visą kalnų panoramą. Šiais metais baigtas statyti Titlis Express gondolinis keltuvas, kuris per tikrai trumpą laiką užkelia daug žmonių nuo kasos apačioje iki pat kalno viršaus. Vidury savaitės niekur nėra jokių eilių, tai tik kilk ir čiuožk.

Kam aktualu, barų ant kalno labai mažai. Bandau prisiminti, ar mačiau daugiau, bet prieš akis stovi tik vienas restoranas, kuriame stabtelėjome papietauti, vienas pačioje viršūnėje ( ten beje toks jausmas, kad viskas labai orientuota į azijiečius) ir vienas apre ski bariukas, nusileidus į slėnį paskutiniąja trasa žemyn. Nežinau, gal dar kokio nepamačiau, bet, jei ieškote triukšmingų apre ski vakarėlių, jų reikėtų ieškoti ne Engelberg.

5 metus kalnuose gyvenanti Vaida: apmaudu, kad šįmet Šveicarijoje trūko sniego
© Asmeninio albumo nuotr.

Kam aktualu, atvykimas iki Engelberg labai paprastas ir viešuoju transportu. Tiesiog traukiniu iki Luzern ir dar 40 min kitu traukiniu iki pat Engelberg. Iš traukinių stoties iki keltuvų veža miestelio autobusas.

Užbaigdama norėčiau paminėti, kad Engelberg / Titlis tinka ne tik kalnų slidininkams. Čia rasite ir lygumų slidinėjimo trasų, ir paruoštų pasivaikščiojimo takų, ir rogučių trasų, ir mažą iglu miestelį. Taip kad, jeigu esate su mažais vaikais, šunimis ar seneliais, Engelberg / Titlis tinka visiems.

Šaltinis: www.gyvenugerai.com.

www.perpasauli.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Kelionių blogas

Amerikoje ieškojo laisvės, o ją pajuto tik sutikę kitą lietuvį (12)

Pirmi žodžiai atsibudus ryte Čikagoje buvo: „Niekur aš šiandien neisiu“. Prieš tai, vakar vakare, vos tik atvykę į Čikagą, buvom nuvažiavę į miesto centrą.

Varanasis – šventas Indijos purvynas, kur ateinama numirti (5)

„Pas jus yra eismo taisyklės, bet juk tiek daug avarijų! O pas mus – totalus chaosas, jokių taisyklių, visiška absurdo demokratija keliuose, bet avarijų, tai nėra!“, - sako rusiškai mokantis indas, prisistatantis kaip Šaša (dauguma indų neištaria raidės s, sako kaip š) Ir žinote kodėl? Nes visi indai užsiiminėja joga!

Mano gyvenimo kelionė: Nepalas ir Himalajai užbūrė didybe ir grožiu (3)

Dar rodos visai neseniai išsiruošiau į savo išsvajotą, tiek kartų susapnuotą ir taip lauktą kelionę į Nepalą. Nežinau kodėl, bet mane traukte traukė į šią stebuklingąją Himalajų buveinę, pasaulio stogo tvirtovę, šventųjų Sidhų namus, tūkstančių šventyklų, margųjų maldos vėliavėlių šalį.

Lietuvio kelionė pavojingiausiai keliais: ant plauko kabančios gyvybės, kalnų grožis ir Dalai Lama (7)

„Kai jėgos išsenka, bet nėra pasirinkimo, mūsų kūnai gali žymiai daugiau nei mes manome. Svarbiausia – nusiteikimas ir tinkamos mintys. Kai įvykiai dėliojasi savaime ir ekspromtu pamatai Dalai Lama. Kai kontrastus tarp skurdo ir prabangos išgyveni vieną šalia kito. Kai gamta dovanoja pasakišką grožį, tačiau išgyvenimui neduoda net menkiausios augalijos“, – sako pavojingus Himalajų kelius įveikęs Linas Čeikus.

Ekspedicija Lofotenų salose: pakerėjo kvapą gniaužiantys vaizdai

Lofotenų salų pavadinimas reiškia lūšies pėdą, tai Norvegijos žemės už poliarinio rato, garsėjančios neįprastai patraukliu savo kraštovaizdžiu.

Lietuvių sutikti amerikiečiai: jaučiamės taip, lyg reikėtų rinktis, kokios lytiškai plintančios ligos norėtumėm (10)

Iš Kolorado valstijos važiuojame Čikagos link. Šioje dalyje nieko nesame suplanavę ir tiesiog važiuojame link kito lankytino objekto Čikagoje neįsivaizduodami, ką rasime pakeliui. Tik pajudėjus iš viešbučio Kolorado valstijoje suprantame, kad nebus nuobodu.

Ekspedicija „Baltoscandia 2016“: Švedijoje aptikti legendinio keliautojo A. Poškos pėdsakai

Ekspedicijos dalyviai, susipažinę su Švedijos sostine Stokholmu, dalyvavo konferencijoje, skirtoje paminėti prof. Kazio Pakšto idėją, suvienyti Baltijos ir Skandinavijos šalis į vieną Baltoskandijos regioną.

Ekspedicija “Baltoscandia 2016” - po pilis ir dvarus, kuriuose viešėjo mūsų karaliai ir didikai (1)

Su trijų Lietuvos garsiausių tarpukario keliautojų – Kazio Pakšto, Mato Šalčiaus ir Antano Poškos vardais į ekspediciją aplink Baltijos jūrą išvyko Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubas.

Atostogos su motociklu – būdas atitrūkti nuo elektroninio pavadžio

Ar pa­ly­di­te žvilgs­niu Aly­taus gat­vė­se mo­to­cik­li­nin­kų ko­lo­nas, ku­rių daik­tais ap­krau­ti plie­ni­niai žir­gai iš­duo­da, kad jie lei­do­si į to­li­mą ke­lią? Spren­džiant pa­gal mo­to­cik­lų nu­me­rius, daž­niau­siai to­kį ke­lio­nės bū­dą ren­ka­si už­sie­nie­čiai, mū­sų mies­te pa­lie­kan­tys dū­mų de­be­sį ir sve­čių kraš­tų bei atos­to­gų, ku­rios vi­suo­met bū­na per trum­pos, il­ge­sį.

Nuotykiai Istrijoje: triufelių medžioklė ir karališka kiaušinienė (8)

Pajutę drėgną miško žemę po letenomis du Ivano Karličo šunys skuodžia pirmyn neatsisukdami. Šeimininkas lekia jiems iš paskos, apsiginklavęs nedideliu kastuvėliu. Šunys stabteli tai prie vieno, tai prie kito krūmo, uosto, rausia, aria samanas snukiu. Po akimirkos pasigirsta traškesys, šūksniai ir duslus amtelėjimas. Kol prisikapstome iki įvykio vietos, Ivanas, pražiodęs šunį, traukia iš burnos pirmąjį triufelį. Taip Kroatijai priklausančiame Istrijos pusiasalyje vyksta triufelių medžioklė.

Vardan gražaus tikslo kauniečiai pasišovė apvažiuoti Italiją dviračiais (10)

Du iniciatyvūs kauniečiai dviratininkai inžinierius Vladas Žotkevičius ir kardiologas Gediminas Brazaitis šiais metais leisis į ypatingą kelionę – Italiją, kuri garsėja antromis pagal svarbą etapinėmis dviratininkų lenktynėmis, sniegu padengtomis kalnų viršūnėmis, begale kultūros paminklų ir aišku savo virtuve.

Amerikos grožybės: kelias ties bedugne, raudonos arkos ir seniausias „Fordas“ (2)

Po dienos praleistos vaikščiojantis po Didįjį kanjoną sėdamės ant motociklo ir jau vakarėjant važiuojame link nakvynės vietos, kuri dar už gerų 200 mylių. Pakeliui ieškome degalinės, kur galėtume prisipildyti baką ir pasiimti užkandžių vakarienei.

Kelionė aplink Kiprą motociklais: 1100 eurų ir 1100 nepakartojamų kilometrų (3)

Ši sala atsirado mūsų planuose iškart po 2015m. kelionės aplink Korsiką. Kadangi Kipras po 1974 m. karinio konflikto yra padalintas į dvi puses (turkiškoji ir graikiškoji arba šiaurės ir pietų) – tai sudarė nemažai sunkumų planuojant kelionę.

Ekstremali kelionė motociklu Himalajuose: galva svaigo nuo grožio ir nuo indiškų siurprizų (17)

Per 4 dienas įveikti 550 km motociklu neatrodo sudėtinga užduotis. Tačiau jei žinote, jog kelias driekiasi Himalajų kalnuose ir yra laikomas vienu pavojingiausių kelių pasaulyje, užduotis pasunkėja.

Motociklu per Ameriką: pažintis su indėnais ir paslaptingas Didysis kanjonas (26)

Šioje kelionėje jau apsistojome tiek viešbučių, privačių namų ir kempingų, kad jau sunku visus ir prisiminti. Atmintyje išlieka tik patys maloniausi žmonės, gražiausi vaizdai arba baisiausi rajonai. Viena paskutiniųjų viešnagių tikrai pateks į kelionės top 5.