„Jau nuo 1996 metų Atlantos olimpiados girdžiu vieną ir tą pačią mintį – pasitraukus žymiausioms Lietuvos krepšinio žvaigždėms Saboniui, Kurtinaičiui, Marčiulioniui, mūsų šalis turėjo apskritai dingti iš pasaulio krepšinio žemėlapio. Tačiau Lietuvos krepšinis neprapuolė. Maža to – kaskart sau kelia uždavinius iškovoti medalius! Manau, vien už šias pastangas Lietuvos krepšininkai verti pagarbos“, – teigė Kinijos krepšinio rinktinės strategas Jonas Kazlauskas. Jis stebėjo Lietuvos ekipos pralaimėjimą užvakarykščiame ketvirtfinalio mače Ispanijai.

IR VĖL TURKAI

Net ir praradusi galimybę kautis dėl pasaulio krepšinio čempionato apdovanojimų, Lietuvos rinktinė Japonijoje sieks šiek tiek sumažėjusių tikslų – iškovoti penktąją vietą.

Šiandien mūsų šalies komanda Tokijo arenoje „Saitama“ varžysis su Turkijos ekipa, kuri ketvirtfinalyje taip pat pralaimėjo – ją rezultatu 83:58 parklupdė Argentina. Lietuviams tai bus gera proga atsirevanšuoti už nesėkmę C grupės varžybose – startiniame šių metų pasaulio krepšinio čempionato mače lietuviai Hamamacu mieste pirmą kartą per visą oficialių rungtynių istoriją nusileido turkams 74:76.

Kitoje „paguodos turnyro“ dvikovoje susigrums Vokietija ir Prancūzija, kurios atitinkamai pralaimėjo JAV ekipai 65:85 ir Graikijai – 56:73. Šių porų nugalėtojos šeštadienį išsiaiškins, kam atiteks penktoji vieta.

A.SIREIKAI NEPATARS

Pasaulio krepšinio čempionato Japonijoje lemiamas kovas stebi ir Kinijos rinktinės treneris J.Kazlauskas. Jo vadovaujama komanda savo pasirodymą baigė aštuntfinalyje, pralaimėdama Graikijai 64:95.

„Kinijos spauda ir federacija patenkinta, kad mano vadovaujama ekipa prasimušė į atkrintamąsias varžybas. Tačiau aš nelabai – per daug dideliu skirtumu nusileidome graikams. Vis dėlto maniškių meistriškumas labai skiriasi nuo į aštuntuką patekusių rinktinių“, – L.T. dienraščiui teigė Lietuvos treneris.

– Ką dabar veiksite pasibaigus čempionatui?

– Važiuosiu į Lietuvą ir namie būsiu iki Kinijos krepšinio pirmenybių pradžios – spalio 8-osios. Tada vėl prasidės darbas su rinktine, o gruodį dalyvausime Azijos olimpiadoje. Kaip man šis renginys sujaukė visus planus – net neįsivaizduojate...

– Dėl šių varžybų atsisakėte Graikijos Pirėjo „Olympiacos“ komandos vadovo posto?

– Taip.

– Kaip vertinate Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymą Japonijoje?

– Mačiau vos keletą lietuvių mačų ir vis savęs klausiu – ar galėjo Lietuva čempionate pasirodyti geriau? Atsakymas sunkiai dėliojasi – galbūt, jei grupėje rinktinė būtų buvusi pirma ir ketvirtfinalyje nebūtų „užšokusi“ ant vienos iš pirmenybių favoritės Ispanijos.

– Lietuvoje po pralaimėjimo ispanams kalbama ne tik apie Japonijoje žaidžiančius lietuvius, bet ir apie tuos krepšininkus, kurie dėl nuovargio atsisakė padėti komandai. Kokia Jūsų nuomonė „pavargusiųjų“ klausimu?

– Nesmerkiu jų ir neužstoju. Jie taip pat žmonės... Juk reikia prisiminti, kad daugelis iš tų, kurie neatvyko į Japoniją, ne kartą atstovavo Lietuvai tarptautinėje arenoje – to nurašyti negalima. Smerkti Šiškauską, Jasikevičių ir kitus – neteisinga.

– Kinijos ekipai turėtumėte vadovauti iki Pekino olimpiados pabaigos. Nepagalvojote apie galimybę sugrįžti į Lietuvos rinktinę?

– Visada sakau: niekada nesakyk „niekada“... Gal neįtiksiu kinams? Teorinės galimybės padėti Lietuvos rinktinei neatmetu.

– Tada pakalbėkime, ar praktiškai tai gali įvykti.

– Deja, nematau rimtų priežasčių, kodėl turėčiau ateiti į Lietuvos rinktinę.

– Nuoskaudos?

– Be abejonės. Kai tave į š... sumala ir š... apmėto – ar verta ten eiti dar kartą? Juk supraskite, rinktinės treneriu dirbau iš entuziazmo. Sutikčiau grįžti į komandą ir net tegul mane maišo su š..., bet už darbą moka.

– J.Kazlauskas tapo materialistu?

– Ar tai blogai – norėti užsidirbti? O dėl ko visi dirba – dėl pinigų... Noras jų turėti verčia visus suktis. Jei taip, noriu paklausti – kokio velnio visi krepšininkai veržiasi į NBA, o ne lieka savo šalių krepšinio komandose? Keistai nuskambėjo klausimas – vadinasi, jei žaidėjai nori užsidirbti, yra gerai, o kai kalbame apie trenerius – tai blogai.

– Po pralaimėjimo ispanams Lietuvos rinktinės strategas A.Sireika namie kalamas prie kryžiaus. Jus buvote panašioje situacijoje 2001 metais, kai po nesėkmės Europos pirmenybėse Turkijoje atsistatydinote. Ką patartumėte A.Sireikai?

– Naršau po internetą ir palyginti gerai žinau, kas darosi mūsų šalies krepšinyje. Manau, pirmiausia viskuo dėl nesėkmių kalta ne komanda, o vadinamoji Lietuvos krepšinio viršūnėlė. Akivaizdu, kad šie vadai vadeliai riejasi ir šis karas atsiliepia rinktinės pasirodymui. Antra – A.Sireika yra A.Sireika, jis turi pats apsispręsti, kaip elgtis šiuo atveju. Nenoriu kištis į jo gyvenimą.