Standartinio trijų kambarių buto gyventojams šios išlaidos dažnai siekia 500 litų ir daugiau. Tai tikrai didžiulė našta ne tik pensininkams, bedarbiams, bet ir daugeliui šalies gyventojų.
Padėtis tikrai sudėtinga ir ji kasmet tik blogėja, tad centralizuotai šilumai taikoma PVM lengvata atrodo gražus valstybės solidarumo ženklas dalinantis sunkiai pakeliamas šildymo išlaidas su šalies gyventojais. Tačiau visai tai gražiai atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.
PVM lengvata taikoma tik centralizuotai tiekiamai šilumai, tad ši lengvata yra naudinga tik miestų gyventojams ir dažniausiai tik tiems, kurie gyvena daugiabučiuose. Daugelyje mažesnių gyvenviečių, miestelių ir kaimų centralizuotas šilumos tiekimas dėl didžiulių sąnaudų seniai žlugo, o centriniu šildymu dabar Lietuvoje naudojasi mažesnė dalis gyventojų – 46 proc. namų ūkių. Tad tariamą lengvatą reikėtų vertinti ne kaip pagalbą, bet papildomą naštą Lietuvos gyventojams, nes didesnioji jų dalis ta lengvata nesinaudoja.
Maža to, lengvatą gauna miestų gyventojai, kurie paprastai gauna ir didesnes pajamas, tad šiuo atveju tariamas solidarumas gula ant mažesnes pajamas gaunančių kaimiškų vietovių gyventojų pečių. Žinoma, patys skurdžiausieji gauna kompensacijas už šildymą, tačiau ir jos pirmiausia atitenka tiems, kurių išlaidos už šildymą yra didžiausios – neefektyviai veikiančių centralizuotos šilumos tiekimo įmonių klientams.
Kompensacijas už šildymą pernai gavo 220 tūkst. šeimų ir tai valstybei kainavo 140 milijonų litų. Šie skaičiai tik patvirtina absurdišką situaciją – PVM lengvata yra naudinga turtingesniems miestų gyventojams, nes gyvenantys skurde už šildymą gauna kompensacijas ir pati lengvata jiems neaktuali.
Kokia išeitis ? Žinoma, galima panaikinti PVM lengvatą šilumai, tačiau tai taptų papildoma našta tūkstančiams šeimų, balansuojančių ties skurdo ir išgyvenimo riba. Tad teisingumui atkurti PVM lengvatą reikėtų taikyti ne tik centralizuotai tiekiamai šilumai, bet visoms kuro rūšims. Tokiu atveju išlaidų šildymui našta sumažėtų visiems Lietuvos gyventojams, o ne tik tiems 46 proc., kurie naudojasi centriniu šildymu.
Be to, ši PVM lengvata turėtų būti taikoma ne tik kurui – kas tai bebūtų, malkos, mazutas, dujos ar elektra – bet ir pačiai namų ūkio šildymo įrenginiams išlaikyti. Tai reiškia, kad lengvatinis tarifas turėtų būti taikomas ir katilams bei kitai įrangai.
Valstybės biudžetas dėl plaučiau taikomos PVM lengvatos nenukentėtų, nes atliekami nuo mokesčių už šilumą pinigai paprastai yra išleidžiami maisto produktams ir kitoms vartojimo prekėms, tad papildomi finansiniai srautai taptų impulsu vietiniams paslaugų tiekėjams ir per įvairius mokesčius – PVM, gyventojų pajamų ar akcizus – patektų į valstybės biudžetą. Taigi, plačiau taikoma PVM lengvata šildymui panaikintų socialinio neteisingumo barjerus ir būtų vienodai teisinga visiems šalies gyventojams.