Suma nemenka – per trisdešimt milijonų litų. Jie pabarstyti 67 švietimo objektams. Žinoma, mokykloms reikia investicijų, būtina modernizuoti ugdymo proceso aplinką: kurti laboratorijas, patrauklias ugdymo erdves, modernius kabinetus ir t.t.
Paskirstytos sumos įvairios – nuo keliasdešimt tūkstančių iki poros milijonų. Viskas būtų sveikintina, jeigu būtų skaidru. Net šio įsakymo priedas, kuriame ir išvardintos švietimo įstaigos, yra nepasiekiamas ir viešai neskelbiamas.
Ministro įsakyme dominuoja valdančiosios koalicijos atstovų globojamų teritorijų įstaigos. Skuodas, Šiauliai, Šakiai, atskiros Vilniaus rajono mokyklos, kurioms skiriamos didžiausios sumos, Gargždai, Marijampolė ir t.t. Vieniems mažiau, kitiems daugiau. Panašu, kad kas kokias pareigas yra gavęs, tokia suma yra ir įvertintas. Kai kur lėšos skiriamos kelioms mokykloms, kitais atvejais finansavimą gauna tik viena įstaiga.
Pavyzdžiui, Vilniaus r. Juodšilių šv. Uršulės Leduchovskos vidurinė mokykla gaus 2 mln. 500 tūkst. Lt, Vilniaus r. šv. Jono Bosko vidurinė mokykla – 2 mln. 700 tūkst. Lt, Skuodo rajone 4 švietimo įstaigos gaus 1 mln. 300 tūkst. Lt, Šiaulių mieste – 4 įstaigos gaus 1 mln. 200 tūkst. Lt ir t.t.
Modernizavimo programa absoliučiai tendencinga, o pinigėliai skiriami iš esmės valdančiajai koalicijai priklausančių Seimo narių globojamoms savivaldybėms.
Tokio politinio įžūlumo nesame regėję. O žiūrėk, iš Seimo tribūnos kokio nors komiteto pirmininkė seka pasakas apie skaidrumą, teisingumą ir tiesą – reiktų patylėti. O jeigu pridėtume valstybės investicijų programos objektų sąrašą, tai akivaizdžiai pamatytume tą patį vaizdą: lėšos plaukia į valdančiosios koalicijos atstovų globojamas savivaldybes.
Neabejoju, kad šis ministro įsakymas vertas specialiųjų valstybės institucijų dėmesio bei tyrimo.
Akivaizdu, kad pasitvirtino „naujosios politikos“ ideologija: sau ir saviems. Viešasis interesas ar koks nors minimalus teisingumas čia neegzistuoja. Esi valdžioje, tai ir privalai saviškiais pasirūpinti, juos paremti. O paskui kokioje nors regioninėje spaudoje pasirodo užsakomieji straipsneliai, kiek pinigėlių tūli Seimo atstovai parūpino savo rinkimų apygardos įstaigoms. Taip paneigiama Tautos atstovo misija – tarnauti visiems lygiai teisingai, būti valstybės ir viešųjų interesų gynėju.
Politinė korupcija menkina ir Seimo, ir Seimo narių prestižą, didina nepasitikėjimą Tautos atstovais. Valdančioji koalicija eilinį kartą susidirbo taip, kaip suklupo neteisingai atkurdama atlyginimus tik daliai dirbančiųjų, o atsukdama nugarą daugumai žmonių.