Kodėl jie nieko neaiškina? Todėl, kad jiems, matyt, dar truputį gėda. Gėda, jog išmaino publicistiką į kažkokias kitas laidas, kurių kokybę galėsime įvertinti rudenį. LRT valdžia iki to laiko sugalvos, kuo pateisinti savo žingsnį, parašys vieną kitą gražų pranešimą spaudai, ir gal netgi visi pamirš, jog Lietuvoje apskritai gali egzistuoti ekonominė arba verslo žurnalistika.
Kaip buvusi „Pinigų kartos“ reporterė ir vykdomoji prodiuserė (tai buvo prieš 10 metų) galiu pasakyti, kad per pastarąjį dešimtmetį šio žanro žurnalistika tik prastėjo. Visos televizijos viena po kitos atsisakė verslo rubrikų žinių laidose. Ir niekas net nepaaiškino, kodėl. Žinau, kad LRT ginsis, kad jie nieko nepanaikino, kad esama puikių ekonominių reportažų. Bet tai nebus visiška tiesa. Gerais laikais verslo naujienas „Panoramai“ rengė trys specializuoti reporteriai. Dabar jų neliko nei vieno.
Žurnalistikoje – vien jaunimas
Manau, kad situacija paprasta. Sukurti gerą ar bent pakenčiamą ekonominių naujienų turinį – kainuoja. Pirmo kurso studentas, neskiriantis pelno nuo pajamų, o Sodros nuo VMI, negali pagaminti informatyvaus ir vizualiai įdomaus TV reportažo. O brangesniam reporteriui pinigų, deja, nėra.
Kam stengtis išlaikyti kažkokius senstelėjusius reporterius su žinių bagažu ir didesnio atlygio lūkesčiais? Kai prie redakcijos durų rikiuojasi eilutė darbo ištroškusių jaunuolių, kurie niekada neprisimins „Mažeikių naftos“ privatizavimo istorijos, nežinos, kaip „VP Market“ naudodamiesi įstatymų spragomis lobo iš PVM ir gal jau net neįtars, jog kadaise Lietuvoje didžiausias mobilusis operatorius buvo „Omnitel“.
Man regis, į Lietuvą niekada neateis diena, kai žilstelėjęs ekonomikos korespondentas komentuos naująjį šalies biudžetą ar valiutos kursų svyravimus. Garsiai girdžiu visų televizijų vadovus lyg mantrą sau kartojant: „Tokių laidų ir žinių niekas nežiūri. Niekas jų nesupranta. Nebent susiraskite rėmėjų, kurie nori išlaikyti tokias laidas, tada pažiūrėsim“.
TV laidos kaina
Taip taip. Jūs teisingai išgirdote – verslo laidos gali egzistuoti tik parsidavusios rėmėjui. Nepriklausoma žurnalistika? O kam?
Jeigu nežinote, aš jus apšviesiu. Vieną kokybišką TV laidą (iki 50 minučių trukmės, su keletu profesionalių reportažų) pagaminti kainuoja nei daug nei mažai – 2000-3000 eurų. Gaminti už mažiau galima tik visišką pornografiją. Už šiuos pinigus galima prifilmuoti ir verkiančių bobulių, neblaivių vairuotojų, zvonkių, gražulių bei grigaičių. Kaina ta pati – reitingai tris kartus didesni.
Kadangi reklamdaviai pas mus vis dar renkasi kiekybę, o ne kokybę, jiems tiks ir ašarų mėgėjai. Kanalas gaus pajamų ir toliau plės spektrą laidų, kurioms sukurti nereikia intelektualinio potencialo, žinių ar įdirbio.
Kas išmokys žmones skaičiuoti?
Jau 15 ir daugiau metų ekonomistai užsimena apie prastą ekonominį švietimą. Vaikai, pabaigę mokyklas, neįsivaizduoja, iš ko susideda atlyginimas, kokia dalis jo atitenka mokesčiams. Jie nesuvokia, jog verslininkui pinigais iš dangaus nelyja, ir valdžia jų neskiria kaip paramos už gražias akis. Kad kiekvienas centas yra uždirbamas, o atlygis turi priklausyti ne tik nuo darbuotojo lūkesčių, bet ir nuo bendrų įmonės rezultatų.
Neseniai teko sutikti kepyklėlių tinklo savininką, kuris pasakojo istoriją, kai ką tik gimnazijos duris užvėręs jaunuolis už pagalbinį darbą kepykloje reikalavo didesnės nei minimali alga, o priešingu atveju grasino emigracija. Galbūt tai ir išeitis. Bet žmogus turėtų suprasti, kad pirmi metai darbo rinkoje, o ypač be jokio profesinio pasirengimo, negali būti labai gerai apmokami.
Pažįstamas degalinių tinklo savininkas stebėjosi: vienoje degalinėje kuras be nuolaidos kainuoja 1,00, o kitoje 1,04 ir taikoma 4 centų nuolaida. Visi važiuoja ten, kur taikoma nuolaida, nors kuro kaina identiška. Sakysite, nesigilina žmonės. O aš manau, kad jie visai bunka.
Dar prisimenu vienos lietuvaitės istoriją. Mergina studijų metais per atostogas dirbo JAV vienoje šeimoje namų tvarkytoja. Kai ji iškuopusi daiktais užverstą kambarį aptiko pianiną, jos šeimininkai kraipė galvas – kaip jie buvo pamiršę, jog turi tokį gražų instrumentą. Štai prie ko priveda vartojimas nemąstant, ar tau reikia dviejų už vieno kainą. Neskaičiuodamas ir negalvodamas gali būti tiesiog patogiu klientu prekybos tinklams.
Norisi drąsiai į akis išrėžti: mieli ponai iš televizijų, ar jūs tikrai galvojate, kad mūsų tauta nusipelno vien tik pramoginio turinio? Ar tikrai mes tokie kvaili ir turime jais likti? Mes juk pinigų karta. Ir jei norime matyti smulkiuosius verslininkus, startuolius ir šiaip kritiškai mąstančius žmones, tai gal leiskime jiems patiems rinktis – reikia jiems kokybiško ekonominio turinio ar ne.