Europos Sąjunga nėra tik ekonominis milžinas su didžiule rinka, kurioje beveik nevaržomai juda kapitalas, prekės, paslaugos bei žmonės.
Vilija Blinkevičiūtė
© DELFI / Orestas Gurevičius

Visų pirma, ji yra socialinė – įtraukianti, siekianti harmonijos bei humanizmo demokratinių valstybių bendrija. Ir tokia ji turi būti! Ne lozungais ir skambiais pareiškimais, o savo politikos turiniu. Šiais metais tą ir bandė garsiai pasakyti milijonai europiečių savo protesto balsais.

Didžiąją dalį šiandienos politinių įtampų ir socialinių problemų sukėlė giliausia per kelis dešimtmečius ekonominė krizė. Europos Sąjungos šalims ji smogė skirtingai, tad ir jos padarinių kaina skirtingose šalyse skiriasi. Ekspertai pripažįsta, kad geriausiai krizės neigiamą įtaką įveikė tos šalys, kuriose socialinės gerovės sistemos buvo stipresnės.

Nors krizė ir įveikta, tačiau visoje Europos Sąjungoje vis dar tebelieka beveik 22 mln. bedarbių, iš jų - beveik kas antras darbo ieško ilgiau nei metus. Didelė Europos Sąjungos gyventojų dalis dar ir šiandien susiduria su skurdo rizika, negerėja viešųjų finansų būklė, o bendrijos šalių ekonomikos atsigavimo tempai yra labai skirtingi. O kur dar globalizacijos įtaka, demografiniai pokyčiai (senstanti visuomenė, mažėjantis gimstamumas, migracija), skaitmeninės revoliucijos poveikis darbo rinkai, klimato kaitos iššūkiai. Savaime suprantama, kad tokių aplinkybių ir iššūkių mišinys daro įtaką ne tik politikų darbotvarkei, bet ir visuomenės nuotaikoms bei lūkesčiams.

Norint sustiprinti Europos Sąjungos šalių piliečių pasitikėjimą europine šeima, būtina daugiau dėmesio ir pastangų skirti jų saugumui, užimtumui, gyvenimo kokybei, socialinei apsaugai ir kitoms žmogui aktualioms gyvenimo sritims. Bijau, kad ignoruojat tokią socialinę darbotvarkę, Europos Sąjungos ateities perspektyvos gali tapti labai miglotos.

Todėl šiemet Europos Parlamentas skyrė daug dėmesio socialinėms problemoms. Priėmėme rezoliucijas dėl užimtumo didinimo, jaunimo nedarbo, nelegalaus darbo prevencijos, kovos su skurdu ir socialine atskirtimi, smurto prieš moteris mažinimo, neįgaliųjų teisių apsaugos, gestų kalbos pripažinimo oficialia ir kitų socialinių aktualijų. Džiaugiuosi, kad buvo priimta ir mano rengta rezoliucija dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo.

Joje siūloma parengti Europos Sąjungos teisės aktus, kurie užtikrintų didesnes garantijas motinystės, tėvystės ir vaikų priežiūros atostogoms, geresnę motinų teisių apsaugą, įteisinti mokamas atostogas tėvams bei senyvų, sergančių ar neįgaliųjų šeimos narių priežiūrai.

Užimtumo ir socialinių reikalų komitete vieningai sutarėme, jog turime įgyvendinti kuo daugiau žmonėms svarbių socialinių sprendimų. Pritarėme rezoliucijai dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Šia nauja iniciatyva siekiama nustatyti pagrindinius darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų rėmimo principus. Numatoma remti lygias galimybes įsidarbinti ir tobulinti savo kvalifikaciją, darbo sąlygų, darbuotojų ir darbdavių teisių bei pareigų pusiausvyros gerinimą, darbo rinkos lankstumo ir saugumo derinimą, socialinio dialogo plėtrą.

Taip pat bus remiama tvari socialinė apsauga, galimybės naudotis kokybiškomis vaikų, senyvų ir neįgalių žmonių priežiūros bei sveikatos apsaugos paslaugomis. Pritarėme ir Vaikų garantijai, kad kiekvienas vaikas gautų tinkamą mitybą, ugdymą, sveikatos priežiūrą ir gyvenimo sąlygas. Balsavome ir už moterų pensijų skirtumų mažinimą, nes dažniausiai būtent moterys senatvėje atsiduria skurde.

Esu įsitikinusi, kad europiečiai turi konkrečiai pajausti šalies narystės Europos Sąjungoje naudą. Apie tai ne kartą šiais metais diskutavome Europos Parlamente. Kita vertus, tose diskusijose norėjosi daugiau paprastų europiečių balso, o iš nacionalinių vyriausybių - politinės valios. Visa širdimi linkiu ir naujai Lietuvos valdžiai, kad ji priimtų tik socialiai saugius ir žmonėms aktualius sprendimus. Tik užtikrinę tinkamą gyvenimo kokybę, sugebėsime išlaikyti savo didžiausią turtą - žmones mūsų Lietuvoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (15)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vilniaus oro uosto atidarymo laukė dėl įdomios priežasties – pomėgiu užkrėtė ir žmoną (8)

Petras Kaukėnas yra avionikos specialistas . 26 metų vaikinui tenka dažnai atsakinėti į...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (17)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (70)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Elitinėje vietoje – gėdingas vaizdas (117)

Išklypusios plytelės ir išlūžę latakai, daug metų neveikiantis apgriuvę fontanas. Taip jau ne...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (219)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Karščiausioje Žemės vietoje gyvybė rasta rūgštyje (2)

Siurrealistinių spalvų peizaže dominuoja ryškiai žalia ir geltona, burbuliuoja karštas vanduo,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (84)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (20)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...