Antraštėse to nematėme, bet tai yra svarbu. Nes tai rodo, kad Europa pagaliau atlaisvino Rusijos gniaužtus savo energetikos sektoriuje. Europa susigrąžino savo energetikos ateitį į savo rankas.

Kaip tai nutiko? Prisiminkime 2021-uosius, gerokai prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. Jau tuomet Rusija prieš žiemą neužpildė dujų saugyklų iki įprasto lygio. Tai buvo akivaizdus bandymas pasinaudoti mūsų priklausomybe nuo dujų ir padidinti Rusijos įtaką.

Po to prasidėjo invazija į Ukrainą. Vladimiras Putinas, matydamas Europos solidarumą, nusprendė panaudoti šį svertą prieš mus, prieš Europą, sumažindamas dujų tiekimą ir panaudodamas dideles degalų kainas kaip ginklą.

Visi patyrėme V. Putino sprendimų padarinius. Europiečiams teko susidurti su dėl tų sprendimų kylančiu spaudimu pragyvenimo išlaidoms. O vis mažėjantis dujų atsargų lygis tapo mūsų pažeidžiamumo, mūsų energetinio nesaugumo barometru. Tačiau šis barometras dabar yra stabilus ir rodo teisingą kryptį. Mūsų pasirinkimas buvo geras. Europa padarė realią pažangą didindama savo energetikos sistemos atsparumą. Dujų kainos smarkiai krito. Nuo šių metų pradžios jos nuolat yra mažesnės nei 30 eurų už megavatvalandę.

Ką mes padarėme? Europa veikė greitai ir išvien. Pasinaudojome savo bendrosios rinkos pranašumais. Galime pasikliauti draugiškomis šalimis, suteikusiomis mums alternatyvių tiekimo galimybių. Šiuo metu pagrindinė ES gamtinių dujų tiekėja yra Norvegija – patikima sąjungininkė.

Tačiau svarbiausia yra tai, kad į šią krizę reagavome struktūriškai, daug investuodami į atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir didindami energijos vartojimo efektyvumą. Rezultatai kalba patys už save. Prieš dvejus metus penktadalis Europos Sąjungoje suvartojamos energijos buvo pagaminama iš Rusijos iškastinio kuro – tai yra Tarptautinės energetikos agentūros duomenys. Šiandien tokios energijos yra tik dvidešimtadalis. Europos Sąjungoje iš atsinaujinančiųjų išteklių gauname daugiau energijos nei iš Rusijos. Pernai, 2023 metais, pirmą kartą istorijoje daugiau elektros energijos pagaminome iš vėjo nei iš dujų.

Europa mažina savo vartojimą atsižvelgdama į klimato tikslus. Tačiau tai nereiškia, kad turime nustoti galvoti apie dujų rinkas. Dabar susiduriame su kitomis problemomis ir iššūkiais. Antroje dešimtmečio pusėje rinką pasieks didelė naujų suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto projektų banga, daugiausia iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kataro. Šiais projektais numatoma 50 proc. padidinti pasaulinę SGD pasiūlą. Todėl po laikotarpio, kuomet trūksta dujų, einame link laikotarpio, kuomet gali atsirasti jų perteklius. Dėl to dujų kainos gali gerokai sumažėti.

Dujų importo iš Rusijos dalis sumažėjo nuo 45 proc. prieš karą Ukrainoje iki 15 proc. praėjusiais metais. Europos priklausomybės nuo Rusijos laikmetis baigėsi. Sumažinus dujų tiekimą Rusijos dujotiekiais, SGD tapo pagrindiniu Europos dujų tiekimo šaltiniu. Šios dujos dar kurį laiką, net ir kuriant naują švarios energijos ekonomiką, išliks svarbios mūsų energijos sąnaudoms ir energetiniam saugumui.

Tačiau mes ir toliau orientuojamės į platesnę perspektyvą. Klimato padėtis kritiška. Ateities ekonomikoje konkurencingumas ir tvarumas turi būti neatsiejami. Prieinamos energijos kainos yra itin svarbus veiksnys. Tačiau pigesnės dujos neatleidžia Europos ir kitų didžiųjų šalių nuo atsakomybės kuo greičiau pasiekti nulinį grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį ir padėti kitoms šalims pasiekti tą patį. Tam, kad tai pasiektume, turime kovoti su visais taršos šaltiniais, įskaitant su dujomis susijusių teršalų išmetimą.

Tai reiškia, jog turime primygtinai reikalauti, kad tiek iš čia išgaunamų, tiek iš importuojamų dujų išmetamo metano kiekis būtų beveik nulinis. Dėl to reikia reikšmingai didinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių, atsinaujinančiųjų išteklių dujų, švariojo vandenilio, kitų švarios energijos technologijų naudojimą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą.

Tai taip pat reiškia, kad reikia dirbti išvien su pramone ir remti ją kuriant nuo iškastinio kuro nepriklausomos ekonomikos verslo modelį. Toks buvo Europos Komisijos nuo lapkričio mėnesio iki balandžio pradžios rengtų dialogų dėl perėjimo prie švarios energijos tikslas.

Kitaip tariant, nors per praėjusias žiemas Europa tapo stipresnė, tebesame sutelkę dėmesį į ilgalaikius mūsų energetikos dilemų sprendimus.

***

Ursula von der Leyen yra Europos Komisijos Pirmininkė, Fatihas Birolis yra Tarptautinės energetikos agentūros vykdomasis direktorius.