Po dviejų savaičių buvo gautas atsakymas, kuriame Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Birutė Daugėlienė teigia, jog "2011 – 2012 metais Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs prašymų pašalinti iš mokymo įstaigų smurtaujančius ir iš bendraklasių besityčiojančius moksleivius.
Bet 2012 metais Kauno miesto apylinkės teisme baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu dalyvaujanti posėdyje skyriaus specialistė sužinojo, jog 2011 m. iš Kauno Milikonių vidurinės mokyklos direktoriaus įsakymu buvo pašalintas mokinys už elgesį keliantį pavojų kitų mokinių gyvybei.
Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Švietimo ir ugdymo skyrių prašydamas įvertinti mokyklos administracijos veiksmų teisėtumą. Švietimo ir ugdymo skyrius įvertinęs situaciją, įpareigojo Kauno Milikonių vidurinės mokyklos administraciją tinkamai vykdyti teisės aktų, reglamentuojančių mokinių priėmimo ir perkėlimo į kitą mokyklą tvarką ir ieškoti kompromiso su mokinio tėvais, sprendžiant mokinio pašalinimo iš mokyklos problemą.”
Kitais žodžiais sakant, Vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su Švietimo ir ugdymo skyriumi puolė rūpintis ir ginti smurtautojo interesus, kurio veiksmai kelia pavojų kitų mokinių gyvybėms! Smurtautojo aukomis pagelbėti, matyt, nelieka laiko.
Štai kaip “rūpinamasi” vaikų saugumu Lietuvoje.
Kaip patyčios ir smurtas yra išplitę Lietuvoje, atskleidžia švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu (2008 m.) atliktas tyrimas, kurio rezultatai šokiruoja: daugiau nei aštuoniasdešimt procentų mokinių patiria emocinį smurtą iš savo bendraamžių!
Negalima paneigti to fakto, kad smurtas (tiek emocinis, tiek fizinis) sukelia vaikui nesaugumo jausmą, kuris ilgainiui gali iššaukti rimtų psichologinių problemų. Tam, kad pakeistume esamą situaciją, reikia taisyti teisės aktus, o pakeitimus gali padaryti tik LR Seimas.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai iš esmės užkerta kelius efektyviam problemos sprendimui, o įstatymus vykdančios institucijos pasyviai stebi kaip plinta smurtas ir patyčios.
Ydingas yra ir LR Švietimo įstatymas, ir LR Švietimo ir mokslo įsakymas „Dėl pritarimo rekomendacijoms dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“, kurie nenumato realių ir efektyvių sankcijų smurtaujantiems moksleiviams. Taip klesti nebaudžiamumas, kuris dar labiau gilina problemą.
Varžomos teisės aktų, savivaldos institucijos taip pat ne kažin ką gali pagelbėti smurtą patiriančioms aukoms, išskyrus vieną priemonę. Tai – mokinių draudimas nuo tyčinių sužalojimų.
Partijos „Jaunoji Lietuva“ iniciatyva Biudžeto ir finansų komitetas pritarė siūlymui skirti 50 000 Lt. Kauno moksleivių draudimui nuo nelaimingų atsitikimų ir tyčinių sužalojimų. Jei šiam pasiūlymui pritars ir miesto Taryba, tuomet minėtos lėšos bus skirtos keliolikos atrinktų mokyklų moksleivių draudimui.
Draudimas nuo tyčinių sužalojimų yra viena iš smurto ir patyčių mokymo įstaigose prevencijos priemonių. Draudimo bendrovė nukentėjusiajam sumoka nustatytą pinigų sumą, kurią vėliau išieško iš skriaudiko tėvų ar globėjų. Tai yra tam tikros rūšies ekonominė sankcija, galinti atgrasyti smurtautoją nuo nusikalstamų veiksmų.