Mūsų partijos rinkiminėje programoje, kituose partijos dokumentuose aiškiai pasakyta, kad mes esame už progresinius gyventojų pajamų mokesčių tarifus. Vyriausybės programoje taip pat sakoma – „Vykdysime priemones, kad, mažėtų gyvenimo lygio skirtumas tarp pasiturinčių ir neturtingų žmonių, gerėtų kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė. Didinsime pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumą.“
Taigi progresiniai tarifai nėra kelių socialdemokratų rūpestis. Ir šiandien norėčiau paneigti keletą sklandančių mitų: iš nežinojimo ar sąmoningų bandymų klaidinti.
Apmaudu, kad net kai kurie žymūs ekonomistai ar žurnalistai klaidina žmones, teigdami, kad peržengus tam tikrą nustatytą pajamų ribą, visa asmens gaunama pajamų suma būtų apmokestinama didesniu tarifu. Tokios nesąmonės nėra nė vienoje valstybėje, todėl nereikėtų vieniems kitų ja gąsdinti. Progresinė pajamų mokesčio sistema reiškia, kad kiekvieno asmens pajamos skirstomos į dalis, kurios apmokestinamos skirtingais tarifais.
Mes siekiame, kad taip būtų apmokestintas ne tik atlyginimas, bet ir kitos pajamos, o kai kurios pajamos- pašalpos, pensijos - liktų neapmokestinamos, kaip ir dabar yra. Nei nedideles pajamas gaunantys, nei vidutines - to net nepajustų. Šiuo metu esančiame projekte, gaunantys iki 4 tūkst. Lt per mėnesį mokėtų tiek pat, gaunantys 5 tūkst. Lt – 180 litų daugiau, o gaunantys 10 tūkst. Lt – 1 tūkst. daugiau. Argi šiems žmonėms tai būtų našta? Bet padidėtų įplaukos į biudžetą, gal net nebūtume mažiausiai perskirstanti ES valstybė. Juk tų pinigų taip trūksta sveikatai, švietimui, kultūrai ir dar daug kam.
Kai kas siūlo didinti NPD arba tvirtina, kad šiuo metu egzistuojantis NPD jau yra progresinio mokesčio išraiška. Tai netiesa – sukuriama tik progresyvumo iliuzija, kuri baigiasi ties 3150 Lt, didesnes pajamas gaunantys visi moka 15 proc. Ir dar blogiau - tuo metu, kai konservatoriai pakeitė NPD skaičiavimo tvarką (2009m.) ir tuo pačiu metu visiems vienodai sumažino GPM, mažas pajamas gaunantiems prisidėjo kelios dešimtys litų, o gaunantieji 3-4 tūkst. ir daugiau, „į rankas“ gavo šimtais ir net tūkst. daugiau. Tai kur čia socialinis teisingumas?
Būtina priminti, kad progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų sistema veikia 21-oje iš 27 ES šalių, taip pat Norvegijoje, JAV, Kanadoje, Australijoje ir kt. Ir įvesta buvo ne šių šalių klestėjimo metais, bet skurdo ir suirutės – pokary ar, kaip JAV – Didžiosios krizės metais, nes tokia sistema stabdo visuomenės sluoksniavimąsi į ypač turtingus ir vargšus. Todėl neigiu dar vieną mitą, kad mes per daug vargingi progresinei sistemai. Išsivysčiusios šalys progresinių mokesčių neatsisako, kai kurios mažino viršutinius tarifus, o kai kurios (Jungtinė Karalystė) juos net padidino. Beje, Lietuvoje statistika rodo, kad skirtumai tarp gaunančių didžiausias ir mažiausias pajamas yra vieni didžiausių ES. Realiai jie dar didesni, nes turtingiausi, kaip taisyklė, tirtis nesutinka.
Absurdiški yra gąsdinimai, kad pablogės investicinis klimatas, nes šalys, kuriose gyvuoja progresiniai gyventojų pajamų mokesčiai, investiciniu požiūriu yra aukštai vertinamos (pvz. Skandinavijos šalys), o „plokšti – vienodi“ mokesčiai dominuoja besivystančiose šalyse – Vidurinėje Azijoje, Gruzijoje ir pan.
Dar vienas mitas – dėl progresinių mokesčių padidės emigracija. Juokinga. juk ten, kur veda daugumos lietuvių keliai – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Ispanijoje yra progresiniai mokesčiai, o jų viršutiniai tarifai – 41, 43, 50, t.y. didesni, nei mūsų siūlyti. Juk žmonės iš Lietuvos bėga dėl mažų atlyginimų, dėl nepagarbos žmogui ir jo darbui, dėl akis badančio kontrasto, kuris veda į neviltį.
Progresiniai mokesčių tarifai – tai galimybė daugiau pajamų gaunantiems labiau prisidėti prie bendros gerovės, mažinti socialinius skirtumus, padidinti įplaukas į biudžetą (ypač savivaldybių), didinti pinigų perskirstymą per biudžetą.
Kodėl mes negalim elgtis, kaip šalys, kurių pavyzdžiu lyg ir bandom sekti. Ilgametė jų mokesčių istorija įrodė savo gyvybingumą, įtaką visuomenės konsolidacijai, kurios mums taip trūksta.