S. Gentvilas. S. Skvernelio nokdaunas mokesčių mokėtojui

 (51)
Biurokratai suvalgė premjerą per 7 mėnesius. Taip galima būtų apibūdinti 7 mėnesius mininčios Vyriausybės intenciją didinti biurokratų algas. Auksinė taisyklė „arba tu padarai reformas per pirmus 3 mėnesius, arba tave patį sugniauš biurokratijos spąstai“ pasirodė esanti tikrai auksinė šiai Vyriausybei.
Simonas Gentvilas
© DELFI / Andrius Ufartas

Vos dvi savaitės po savo patvirtinimo, 2016 m. gruodžio 1 d. premjeras Saulius Skvernelis Seime, kaip didžiausias Lietuvos darbdavys, ryžtingai pasakė, kad 180 000 tarnautojų, gaunančių algas iš valstybės biudžeto, bazinio algos dydžio nekels, argumentuodamas, jog:

„Šis įstatymas yra pratęsiamas jau turbūt aštunti ar devinti metai tokiu pat metu. Puikiai žinote, kas būtų, jeigu mes grąžintume anksčiau buvusį bazinį dydį arba keltume. Kokių papildomų lėšų pareikalautų ir kaip tai atsilieptų mūsų biudžetui. Manau, bent šioje vietoje elkimės atsakingai.

Dėl galimybių keisti. Taip, aš dar kartą galiu tą patį deklaruoti. Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuris yra Seime, Biudžetininkų apmokėjimo įstatymas ir Darbo kodeksas – tai trys įstatymai, kurie leis subalansuoti, kalbant apie viešąjį sektorių <...>Viešas sektorius yra per didelis ir, darant struktūrines reformas, kurias Vyriausybė iš karto ir darys, sugeneruotos papildomos darbo užmokesčio lėšos leis peržiūrėti ir koeficientus, ir kelti darbo užmokestį efektyviai mažai valstybės tarnybai. Jeigu mes pasielgsime neatsakingai, iš tiesų biudžetui bus didelė našta ir nepakeliama našta.“ (stenograma iš Seimo posėdžio).

Taip tarė ryžtingas premjeras ir padarė visiškai atvirkščiai. 2017 m. birželio 14 d. Vyriausybė pradėjo svarstyti siūlymą 130,5 eurų bazinį algos dydį kilstelti iki 132 eurų. Sprendimas apimtų per 180 000 valstybės tarnautojų bei darbo sutartininkų ir pareikalaus papildomų 32 milijonų eurų iš mokesčių mokėtojų.

Tad kiekvienas mokesčius mokantis Lietuvos gyventojas turėtų paklausti premjero, kas pasikeitė Lietuvoje nuo gruodžio 1 iki birželio 14 dienos?

Deja, premjeras neišpildė nė vienos sau iškeltos sąlygos biurokratų atlyginimų didinimui. Dabar prie faktų.

Premjeru tapus S. Skverneliui, biurokratija ne mažėjo, o augo ir valstybės tarnautojų skaičius Lietuvoje pirmą kartą viršijo 60 000 (daugiau nei gyventojų Alytaus mieste) ir padaugėjo bent 300 pareigybių. Tuo tarpu Lietuvos gyventojų skaičius per 7 mėnesius premjeravimo sumenko daugiau nei 32 000 (tolygu Mažeikių miestui), o mokesčių mokėtojų skaičius sumažėjo daugiau nei 15 000.

Premjero žadėti įstatymai tuo labiau neskatina biurokratų atlyginimų kilimo. Darbo kodeksas per 6 mėnesių atidėjimą pakeitus 19 straipsnių ir birželio redakciją palyginus su ankstesne gruodžio redakcija, tik pablogėjo verslo (mokesčių mokėtojų) atžvilgiu. Valstybės tarnybos įstatymas ligi šiol nėra priimtas, o Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo jį net grąžinti Vyriausybei kaip taisytiną.

Kalbant apie biudžetininkų apmokėjimo įstatymą, situacija dar labiau kurioziška. Praėjus vos savaitei po jo priėmimo pats LRS socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas BNS komentavo „Per skubėjimą paprasčiausiai visados priimami ne patys geriausi sprendimai. <...> Darbo užmokestį galima bus pasididinti viršininko pagalba 100 proc. ir net 150 procentų. <...>Tai subjektyviai nustato įstaigos vadovas. Žinant, kad pas mus kolektyvinių sutarčių mažoka, čia yra tam tikra bombikė <...> Suteikėme daug vilčių ir daug lūkesčių neturėdami finansinių lėšų juos įgyvendinti. Dabar tuos lūkesčius turi tik švietimiečiai, priėmus šitą įstatymą turės visi biudžetininkai“.

Tad atsakant mokesčių mokėtojui į retorinį klausimą, ar premjeras išpildė sau iškeltas sąlygas, atsakymas yra daugiau nei neigiamas. Per 7 mėnesius biurokratų armija tik augo, nors mokesčių mokėtojų skaičius nuosekliai mažėjo. Jokie papildomi resursai valstybės tarnyboje nebuvo atlaisvinti, o žadėti įstatymai arba buvo nepriimti, arba tik padidino biudžetininkų algų lūkesčius.

Dar gruodį didesnių algų neverti biurokratai suvirškino premjerą ir Vyriausybės veiklos vakuume vos per 7 mėnesius pakeitė jo nuomonę. Todėl belieka tik priminti premjerui jo ištartus žodžius gruodžio 1 d.: „Manau, bent šioje vietoje elkimės atsakingai.<...> Jeigu mes pasielgsime neatsakingai, iš tiesų biudžetui bus didelė našta ir nepakeliama našta.“

Biudžetas – tai Jūs, mokesčių mokėtojai, ir premjeras siunčia Jus nepakeliamam nokdaunui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Politiko akimis

R. Žemaitaitis. Apie melo kojų ilgį ir ministrą A. Verygą (23)

Melo kojos trumpos, sakoma vienoje patarlėje, tačiau nūdienos Alisos stebuklų šalį primenančioje Lietuvos politinėje realybėje, atrodo, kad melo kojos gali būti ilgos. Ir net labai labai ilgos.

V. Mazuronis. Kam naudinga dengtis EBPO rekomendacijos dėl urėdijų? (24)

Birželio 29 d. prie Seimo ir Prezidentūros urėdijų darbuotojai surengė mitingus, o birželio 30 d. surengs įspėjamąjį streiką. Urėdijų reformai Seime priartėjus prie finišo tiesiosios darbuotojai imasi kraštutinių, tačiau teisėtų priemonių. Nejaugi valdantieji ir vėl liks kurti?

A. Pivoriūnas. O gal imkime pardavinėti koldūnus po vieną? (9)

Salamaktelėjo ūsuoti bebrai praėjusioje kadencijoje ir įvedė privačius miškus smaugiančius mokesčius. Susapnavo kitas Seimo pupulis 500 g koldūnų pakuotę, ir dingtelėjo jam mintis, kad, skaičius tai gražulis, reikia sugalvoti, kur jį įkišti.

K. Bacvinka. Meilė tėviškės gamtai gali išsaugoti Lietuvos kaimą nuo tuštėjimo (34)

Vyriausybei įgyvendinant miškų reformą, miškininkai sunerimę ne tik dėl savo ateities, bet ir dėl miškų likimo apskritai. Juk miškas, svarbus valstybės turtas, negali būti grindžiamas vien ekonomine nauda.

D. Pavalkis. Sporadiškas universitetų jungimasis konsoliduoti potencialo nepadės (22)

Lietuvos aukštojo mokslo pertvarka – būtina. Gal patys sau mes ir atrodome gražiai, bet pažiūrėjus į Lietuvos mokslo matomumą Europoje ar pasaulyje – mūsų nėra.