Nežinau, ar toks muzikalumas paveldimas, ar įgyjamas su amžiumi ir patirtimi, bet pastaruoju metu su šiuo reiškiniu galima susidurti kone kasdien.
Lietuvoje viešojoje erdvėje už pinigus ir be jų kone kasdien bandoma įtvirtinti nuostatą, kad šiukštu negalima balsuoti už dabartinės koalicijos partijų kandidatus. Mat jie ir rusiški, ir prorusiški, ir dar galas žino kokie. Ir medžioja, ir šakutes perka, ir dar dievai žino ką daro.
Šios nuostatos įgyvendinimo absurdiškiausia iliustracija – Vyriausiosios rinkimų komisijos išaiškinimas šalies Ministrui Pirmininkui nedalyvauti tiesioginėje visuomeninės televizijos laidoje, nes tai bus traktuojama kaip rinkimų įstatymo pažeidimas.
Cicerono citata apie laikus ir papročius po šio VRK „briedo“ čia paprasčiausiai nublanktų. Todėl tenka pacituoti keletą sakinių iš Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų.
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija neturi teisės aiškinti rinkimų įstatymų nuostatų.
Tačiau ta pati VRK yra priėmusi sprendimą „Dėl rekomendacijų dėl politinės reklamos skleidimo politinės kampanijos laikotarpiu patvirtinimo“.
Jame tarsi savotiškai apsidraudžiant teigiama: „ (...) Rekomendacijomis teikiama tik nuomonė dėl politinės reklamos, išankstinis vertinimas dėl konkrečios informacijos pripažinimo (nepripažinimo) politine reklama neteikiamas. (...)“.
Nesu teisininkas, tačiau ar nuo šiol rekomendacijų, kurios tėra tik nuomonė, pažeidimas Lietuvoje jau užtraukia kokią nors administracinę ar baudžiamąją atsakomybę? Ar net ir Prezidentės nuomonė vienu ar kitu klausimu jau yra administracinės, civilinės ar baudžiamosios teisės atspirties taškas?
Tiesa, teisininko, buvusio Teisingumo ministro Gintaro Bartkaus komentaras lyg ir suponuoja mintį, kad Vyriausioji rinkimų komisija, išleisdama išsamias rekomendacijas ir pateikdama savo išankstines nuomones politinės reklamos ir politinės agitacijos klausimais, pati pažeidžia įstatymą.
Nesiveldami į teisines subtilybes, pabandykime padiskutuoti kitu aspektu: ar VRK su savo perteklinėmis, sveiko proto rėmuose ir logikoje netelpančiomis rekomendacijomis per keletą pastarųjų metų nesukūrė prielaidų numarinti bet kokią rinkimų kampaniją jai dar neprasidėjus?
Kas, jeigu ne VRK savo rekomendacijomis ir patarimas bei pritarimais į vieną krūvą suplakė du skirtingus dalykus: informaciją ir reklamą. Viena yra, kai politikas dėsto apie savo programines nuostatas, o kita yra, kai jis agituoja už jas balsuoti arba balsuoti už konkrečią politinę jėgą, kuri tas nuostatas įgyvendins.
Nenoras tyčia ar nesugebėjimas dėl neišmanymo atskirti šių dviejų dalykų pagimdė tokią rinkimų kampaniją, kurios Lietuvoje iš esmės nebėra ir visoje viešojoje erdvėje vyrauja informacija apie rinkimus Amerikoje. Ne tik dėl intereso, bet ir dėl VRK nuostatų, pagal kurias kalbėti apie rinkimus Lietuvoje jau negalima, nes tai jau būtų politinė reklama.
Europoje jau pasirodo greitai nebus galima kalbėti ir apie ES valstybių savarankiškumą, nes kaip prieš kelias dienas Europos Parlamente kalbėjo Europos Komisijos pirmininkas J.C. Junkeris, mat visokie populistai su savo pasiūlymais kelia krizes Europos Sąjungoje.
Pirmininkas daug kalbėjo apie nacionalinių valstybių parlamentų atsakomybę, susitelkimą Europoje, atsakomybę, kuri apsaugotų, o ne skaldytų bendriją. Tarsi prieš keletą dienų Liuksemburgo užsienio reikalų ministras nebūtų pasiūlęs Vengrijos išmesti iš Europos Sąjungos dėl jos nepritarimo migracijos politikai.
Lyg parlamentarai nebūtų priėmę rezoliucijos, kuria iš esmės kišamasi į suverenios valstybės Lenkijos vidaus politiką.
Tarsi Europos Komisijos vadovas nieko nebūtų girdėjęs apie pranešimą dėl ES sąrangos reformos, kurį anksčiau Konstitucinių reikalų komitete Europos Parlamente pateikė buvęs Belgijos premjeras, Liberalų ir demokratų aljanso pirmininkas Guy Verhofstadtas.
Jos esmė tokia: daugiau centralizmo, daugiau vieningos finansinės politikos. Kad būtų priimami teisiškai privalomi sprendimai, Europos Teisingumui Teismui siūloma suteikti platesnius įgaliojimus. Šalys, nepritariančios ES sutarčių ratifikavimui, būtų šalinamos iš bendrijos.
Šie ir kiti mano nepaminėti pasiūlymai bus teikiami Europos Parlamentui dar šiais metais.
Kaip šie dalykai koreliuoja su EK pirmininko nuostatomis dėl sąjungos suvienijimo, nacionalinių parlamentų atsakomybės prieš savo rinkėjus?
Šiandien ir ten, ir čia patylomis yra vagiama žmogaus laisvė būti savimi. Galimybės turėti savo nuomonę ir ją pasakyti. Ir jeigu ankstesniais laikais vagims kai kuriose šalyse kapodavo rankas, tai šiais niekam nenukris ir plaukas. Nes tokios vagystės įvardijamos teisės viršenybės principu, bendrojo gėrio, visuomenės saugumo ir dar galybe kitokių terminų. Taip pasaulyje kuriamos įvairios sąjungos ir laimimi rinkimai, kuriuose visuomenė nelabai turi pasirinkimą.
Tik pasirinkimo iliuziją. Už kurią bet kuriuo atveju vėl teks užmokėti. Nedarbu, socialine atskirtimi, mažiausiomis pensijomis ir atlyginimais.