Mūsų Vyriausybė bei dalis kolegų Seimo narių elgiasi labai panašiai, kai klausimas pakrypsta apie mokesčių pakeitimus: „Nesvarstykim įstatymų tuoj. Mokesčius priimsime rytoj!“
Rytoj – tai reiškia rudenį, kai bus tvirtinamas ateinančių metų biudžetas. Kažkur jau tai matyta! Nežinau, kaip jums, bet man atmintyje iškyla Pažadukas. Norėtųsi, kad tai būtų tik dar viena vaikiška aliuzija, tačiau klausimas išties rimtas ir svarbus.
Turėjome nuspręsti iki liepos
Kalbame apie tai, kada kiekvienas gyventojas, smulkios įmonės vadovas, didelės bendrovės finansų direktorius ar turgaus prekeivio apskaitą tvarkantis buhalteris sužinos, kokius mokesčius mokėsime 2016 metais.
Pagal šiuo metu galiojantį Teisėkūros pagrindų įstatymą, tai turėtų įvykti ne vėliau kaip birželio 30 dieną. Taisyklė labai paprasta ir demokratiška – mokesčių pakeitimai priimami ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jų įsigaliojimo.
Tačiau jau dabar galime pasakyti, kad taip nebus. Įstatymai lieka įstatymais, o mūsų garbūs politikai elgiasi kaip tie pelėdžiukai iš pamokančio Anzelmo Matučio eilėraščio.
Bus kaip visada – rudenį
Finansų ministerija mano, kad likus 6 mėnesiams iki metų pasikeitimo yra per anksti priimti sprendimus dėl būsimų mokesčių! Per anksti suteikti žmonėms ir verslui aiškumo bei stabilumo, deja.
Tad ko galime tikėtis, sugrįžę po atostogų? Ogi bus kaip visada! Ateis ruduo. Finansų ministerija suskaičiuos preliminarius kitų metų biudžeto poreikius ir įvertins pajamų surinkimo tendencijas. Kiek trūks, atitinkamai pakels lengviausiai keliamus mokesčius. Jei dar trūks – teks labiau pasukti galvą, kokią lengvatą panaikinti. Blogiausiu atveju – įvesti naują mokestį.
Bet naujų mokesčių vargu ar galima tikėtis iš šios kadencijos Vyriausybės, nes juk 2016 m. rudenį laukia nauji Seimo rinkimai. Tad ateinančių metų biudžetas turėtų būti dosnus, daug žadantis socialiai ir mažai skaičiuojantis, kas bus dar po metų.
Biudžete švilps vėjas
Norėtųsi, kad būtų kitaip, tačiau mūsų valstybėje mokesčiai vis dar yra ne ilgalaikės gerovės kūrimo įrankis, bet kamšalas skylėms. Jei būtume ryžtingesni ir toliaregiškesni, mūsų visi langai jau seniai būtų pakeisti naujais – sandariais ir šiltais – ir jų nebereiktų kiekvieną rudenį kamšyti.
Deja, atrodo, kad šį rudenį pro Lietuvos langus vėjai švilpte švilps – biudžetas suskaičiuotas remiantis prielaida, kad mūsų ekonomika šiemet augs 3,4 proc. Šiuo metu Lietuvos bankas prognozuoja, kad mūsų ekonomika didės vos 2 proc. – tai beveik perpus mažiau. Nežinome, ar šios prognozės atėjus rudeniui nereiks dar koreguoti į blogąją pusę, nes geopolitinė situacija Europoje ir visame pasaulyje fejerverkų nežada, o eksportas neauga taip smarkiai, kaip norėtųsi.
Kartu su Seimo narių grupe dar ankstyvą pavasarį įregistravome Teisėkūros įstatymo pataisas, mažinančias galimybę mokesčių įstatymus keisti kartu su biudžetu rudenį. Deja, šios pataisos užstrigusios Seimo komitetų stalčiuose.
Priėmus mūsų siūlomas pataisas, pasinaudoti įstatymo išimti ir keisti mokesčius kartu su biudžetu būtų galima tik išskirtiniais atvejais, kai tam pritartų ne mažiau nei pusė Seimo narių. Turėtume saugiklį, kad Vyriausybė ir Seimas negalės elgtis neatsakingai, spręsdami mokesčių klausimus.
Tokio paties likimo – užmaršties kompiuterių atmintyje – sulaukė ir kiti mūsų pasiūlyti įstatymų projektai: Gyventojų pajamų mokesčio bei Akcizų įstatymų pakeitimai. Kodėl? Nes dar per anksti!
Geriau nusikaltėliams nei valstybei
Jau dabar galime prognozuoti, kad greičiausiai rudenį Finansų ministerija nesilaikys dar 2014-aisiais jos pačios pristatyto akcizų didinimo plano. Tik iš dalies jo laikytasi ir pernai tvirtinant šių metų biudžetą, nes prireikus papildomų lėšų, akcizai buvo padidinti labiau nei planuota – vieniems 0,2 proc., kitiems net visais 8 proc. daugiau.
Šis Finansų ministerijos parengtas akcizų planas – išties sveikintinas žingsnis. Jis buvo aptartas su verslu, ekspertais, o Vyriausybė garsiai gyrėsi, kad visi sprendimai priimami ne vienašališkai. Labai gaila, kad pritrūksta politinės valios šio plano laikytis.
Akcizai – visų valstybių mėgstamas mokestis, nereikalaujantis daug pastangų, o leidžiantis surinkti gana dideles įplaukas į biudžetus. Lietuvoje iš akcizų surenkama 12 proc. nacionalinio biudžeto pajamų – tai beveik milijardas eurų.
Vis dėlto akcizai nėra nesibaigiantis pajamų šaltinis, o jį taip pat sumoka žmonės ir verslas. Jau dabar benzinas Lietuvoje kainuoja dešimtadaliu daugiau nei Estijoje, Lenkijoje ar Latvijoje. Už jį mokame tiek pat, kiek turtingo Liuksemburgo gyventojai ir įmonės. Panašiai yra ir su kitomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – mūsų akcizai neretai yra vieni aukščiausių Europoje.
Iš dalies toks neapgalvotas ir neproporcingas akcizų didinimas yra priežastis, kodėl žmonės vis dar perka pigesnes kontrabandines prekes ir geriau renkasi mokėti antkainius nusikaltėliams, o ne mokesčius savo valstybei.
Šiemet – jokių skubių mokesčių pakeitimų
Per šiuos metus padarėme daug gerų darbų ir pasiekėme daug pergalių. Norėtųsi šalia jų paminėti ir stabilią, prognozuojamą ir ilgalaikę mokesčių politiką. Tai patrauklu investuotojams, sveika verslui ir naudinga mūsų žmonėms.
Vis dėlto turime pripažinti, kad kol kas prognozuojamos mokesčių politikos nepasiekėme, o tai ir negali atsitikti savaime. Pirmiausia mes patys – politikai ir Seimo nariai – turime keisti požiūrį ir elgtis atsakingai. Jei mes, prispausti galimų Europos sankcijų, naują mokestį – akcizą už žemdirbiams skirtą kurą, kuriam būtų taikomas 21 euro už toną tarifas – įvedame per savaitę. Ar galime tokiu mokesčių politikos toliaregiškumu didžiuotis?
O gal vis dėlto savaitė – įprastas mūsų mokesčių pakeitimų laikas? Šių metų biudžetą ir kartu besikeičiančius mokesčius pernai gruodį priėmėme taip pat likus tik dviems savaitėms iki naujųjų.
Jei tikrai tokie terminai jau yra tapę įprasti mūsų politikams ir jokių kitų argumentų nebenorima girdėti, tikiuosi, kad rinkėjai kitą rudenį per Seimo rinkimus bus ryžtingi ir lyg mama-pelėda tokiems politikams pasakys: „Duok, mamyte, pelę tuoj – pelę gausite rytoj!“
Tikiu, kad mūsų žmonės ir verslas verti gyventi saugiai ir stabiliai – ne pagal biudžeto skylių ir įstatymo išimčių užgaidas, o sąžiningai ir nuoširdžiai laikydamiesi įstatymų! Jei visi laikysimės šio principo, vadinasi, šiais metais daugiau jokių esminių mokesčių pakeitimų neturėtų būti, įskaitant ir socialinio modelio įvedimą. Visi jie turės įsigalioti ne anksčiau nei po pusės metų nuo priėmimo!