Kaip nuostabu gyventi šalyje, kurios vadovė piliečiams nurodo, kada šie gali mąstyti apie tam tikras socialines problemas, šeimos formas ir jų įteisinimą.

Kaip nuostabu suvokti, kad valdžioje esantys svaigsta nuo laikinosios valdžios galių pamiršę, jog yra tik žmonės, laikinai patekę į valdžios Olimpą juos rinkusių piliečių valia.

Kaip niūru suprasti, kad valstybės vadovai Lietuvos istorijoje paženklino save žmonių žeminimo, diskriminavimo ir rūšiavimo žyme.

Kaip nuostabu žinoti, kad valstybės vadovai atvėrė piliečiams akis: daugiau nereikės sukti galvos už ką balsuoti artėjančiuose prezidento rinkimuose. Juk negali balsuotu už asmenį, kuris savo mąstysena gena piliečius iš Lietuvos, kuris prieš Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungoje viešai išsižada pagarbos esminėms žmogaus teisėms ir lygių galimybių politikos.

Tikrai nuostabu, nes dabar visiškai aišku, kas yra kas Lietuvoje. Nes dabar demokratiškai mąstantys, žmogaus teises gerbiantys piliečiai turės pasikliauti tik savimi, savo protu, aktyvumu ir solidarumu siekiant nugremžti nuo Lietuvos įvaizdžio atsilikimo žymę.

Laiko tėkmė ir žmonių išprusimas taip pat padės šią žymę panaikinti.