Nors rinkimai dar nesibaigė, laukia antrasis turas, bet apie laukiančias permainas Gabrielius Landsbergis kalba jau itin atvirai. Praėjusioje kadencijoje konservatorių ir liberalų priimtos drastiškos naktinės reformos, atlyginimų, pensijų nukarpymas ir kitos taupymo priemonės pašokdino kaip reikiant. Socialdemokratams prireikė net ketverių metų privirtai košei išsrėbti. Ne ką kuklesnį sumanymą konservatoriai mestelėjo ir šį kartą – užsimojo iš Lietuvos išguiti mokytojus. Mat jų gerokai per daug.
Anot G. Landsbergio, pagal turimą vaikų skaičių, būtų galima atsisakyti apie pusės mokytojų, o pinigus panaudoti likusių mokytojų darbo užmokesčio kėlimui, įvairių paskatų kūrimui. Tos paskatos taip pat originalios – pvz. mokytojams po šešerių nepertraukiamo darbo metų mokykloje būtų pasiūlytos apmokamos vienerių metų „tobulėjimo atostogos“. Gal ir nieko sau idėja, atrodytų, metus atostogauti ir tobulintis. Tačiau už kokius pinigus būtų išleisti mokytojai į tas „tobulėjimo atostogos“, galima paklausite jūs? Pagal naująją programinę konservatorių nuostatą – bus atleista pusė šalies mokytojų. Štai jums pinigai ir algoms, ir atostogoms.
Ir tai dar toli gražu ne viskas, kas laukia mūsų pedagogų. Pasak G. Lansbergio, atleisti mokytojai galės persikvalifikuoti į pedagogo padėjėjus ar socialinius darbuotojus. Tokia praktika, pasak idėjos autoriaus, labai paplitusi Vakaruose. Ten įprasta, kad mokytojas klasėje dirba ne vienas, jis turi padėjėją. Juk regionų mokyklas lanko vaikai ir iš socialinės rizikos, sunkiai besiverčiančių šeimų – nesiprausę, utėlėti, kai kurie nemoka net dantų išsivalyti, plaukų nesišukuoja, nekarpo nagų. Štai pedagogai, mokę matematikos, chemijos ar kitų dalykų ir galės padirbėti klasės mokytojo padėjėjo, galbūt specialiojo pedagogo, socialinio darbuotojo darbą ir užsiimti vaikų auklėjimu, įgūdžių formavimu.
Po mokytojų sumažinimo perpus sektų ir kitas žingsnis – mokyklų uždarymas. O juk kaimiškose vietovėse mokyklos bendruomenėms yra vienintelis kultūros židinys, dar palaikantis gyvybę. Uždaryti mokyklą – reikštų nuosprendį. O jau ką kalbėti apie vaikus, kuriems pasiekti artimiausią mokyklą, esančių už keliolikos kilometrų, reikštų keltis paryčiais ar ilgus kilometrus pėdinti per lietų, šaltį, vėją, pūgą?
Konservatorių naujoje programinėje nuostatoje numatytas ir naujų kalbų mokymas regiono mokyklose. Graži idėja, jei kalbėtume apie Europos Sąjungos šalių kalbas, kurias galima pritaikyti keliaujant, bendraujant su kitų šalių gyventojais. Tačiau mokyti graikų ir lotynų kalbų kaimo mokyklose... Nieko neturiu prieš bet kurią kalbą. Mokslo ant pečių nešiotis nereikia. Tačiau ar tai praktiška? Gal tikslingiau būtų mokyti prancūzų, vokiečių, ispanų, italų ar kt. kalbas?
Konservatoriai apie drastiškus planus kalba neįvertinę realios situacijos Lietuvoje. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, suskaičiavus pensinio amžiaus bei vyresnius nei 50 metų pedagogus ir per metus ateinančius į mokyklas jaunus pedagogus, po 10 metų gali nepakakti pakeisti į pensiją išėjusių mokytojų.
Kasmet į švietimo sistemą ateina vis mažiau pedagogines studijas baigusių absolventų. Netolimoje ateityje pritrūksime matematikos, fizikos, chemijos, geografijos pedagoginę kvalifikaciją įgijusių bakalaurų ar magistrų. Tikslumo dėlei – Lietuvos edukologijos universiteto skaičiavimais, 2022 metais jau trūks apie 500 fizikos, 500 matematikos, 600 chemijos, 500 geografijos, 300 biologijos mokytojų. Ar to mažai? Matyt, nes konservatoriai užsimojo dar perpus sumažinti pedagogų mokyklose. Abiturientų Lietuvoje mažėja, o pedagogus Lietuvoje ruošia net 16 aukštųjų mokyklų.
Išmintingai valdant valstybę, privalu skaičiuoti, planuoti ir tik tada priimti konkrečius sprendimus.
O šiandieninę situaciją drastiškai keisti trumparegišku sprendimu – masiniu atleidimu ir darbo, profesionalius mokytojus paverčiant padėjėjais, socialiniais darbuotojais, baigsis dar viena didžiule nusivylimo savo šalimi ir emigracijos banga. Ar tokio plano Lietuvai tikėjosi rinkėjai? Ar tokių permainų laukė po šių Seimo rinkimų? O gal tai planas švietimui pereiti į privačių mokyklų tinklą – pagal G. Landsbergio šeimos verslo modelį? Jeigu naujoji valdžia tikrai imsis tokių drastiškų reformų ir priemonių Austėjos Landsbergienės nusiraminimo kėdučių nepakaks nei mokiniams, nei mokytojams.