Iš tų besimėgaujančių gamtos dovanomis sulaukiu vis daugiau klausimų, ar ne per daug – 200 eurų už numestą nuorūką ar tuščią alaus skardinę. Ne, ne per daug. Ir siūlau baudas už šiukšlinimą gamtoje dar didinti, kaip prieš trejus metus pasiūlėm visiems pažeidėjams susimokėti už padarytą žalą gamtai.
Tuomet, 2013 metais, kovodami su šiukšlintojais ir užterštomis paežerėmis, pakelėmis, miškais, nusprendėme pakeisti žalos gamtai skaičiavimo metodiką ir gamtos teršėjams pakėlėme įkainius. Nuo tada pažeidėjai ne tik baudžiami baudomis, bet ir turi atlyginti padidintų įkainių žalą, padarytą gamtai. Nesvarbu, ar tai būtų numesta nuorūka, ar nesurinkti šuns ekskrementai nuo pievutės, ar tai būtų kelios tonos pavojingų atliekų, išverstų pamiškėje.
Skaičiai, žalos gamtai atlygintinos sumos - iš tikrųjų įspūdingi. Ir dar kartą perspėju, kad žmogus prieš mesdamas šiukšlę ar visą jų toną dabar, prisimintų, kad jo laukia ne tik bauda, bet ir žalos atlyginimas, kuris už vieną toną siekia 4344 eurus, jeigu tos atliekos būtų pavojingos - 10 426 eurai. O per automobilio langą išmetus, tarkim, cigaretę ar kokį vienkartinį kavos puodelį teršėjui skaičiuojama ne tik bauda - 57 eurai, bet ir žala gamtai, kuri yra net 145 eurai.
Vis dėlto yra palikta galimybė sumokėti tik baudą, o žalos gamtai nekompensuoti, jeigu žmogus pats pašalina žalos gamtai padarinius. Tarkim, aplinkosaugos pareigūnas nutveria kenkėją, kuris ką tik išmetė nuorūką, ir liepia susirinkti šiukšlę. Paklususiam pareigūno reikalavimams yra skaičiuojama tik bauda, o žala gamtai jau nebeskaičiuojama.
Tačiau aplinkos apsaugos pareigūnams reikia tokį teršėją nutverti, paskui – priversti jį panaikinti žalą gamtai. Aišku, jis, vengdamas didelės piniginės atsakomybės, tą stengiasi padaryti ir galų gale susimoka tik baudą, kuri, pasirodo, ne tokia jau baisi, palyginus su tuo, kas grėsė.
Todėl, mano manymu, turi didėti pati bauda. Taip būtų sprendžiama užterštų Lietuvos pamiškių ir paežerių problema. Na, o užsimiršusius ir piktybiškai apsileidusius nuo šiukšlinimo įpročių atgrasyti turėtų pernelyg stambūs nuostoliai piniginei. Mano siūlymas – mažas baudas už šiukšlinimą, siekiančias nuo 20 iki 57 eurų, padidinti mažiausiai tris kartus. Žinoma, nepamirštant atlyginti žalos gamtai. Pritarus mano pasiūlymui, cigaretės numetimas viduryje gatvės ateity gali atsieiti ir 300 eurų.
Ankstesnis sprendimas dėl žalos gamtai ir tokios priemonės kaip Aplinkosaugos dispečerinės pasiteisino su kaupu. 2014 metais mano iniciatyva buvo įkurta Aplinkosaugos dispečerinė, į kurią bet koks žmogus gali paskambinti ir pranešti apie gamtos teršimo, žalojimo atvejus.
Dabar mes jau esame gavę per 20 000 pranešimų įvairiausiais aplinkosaugos klausimais. Anksčiau žmonės tiesiog negalėdavo mums prisiskambinti ir pranešti apie pastebėtus įvykius. Skambinančių žmonių, kurie nori pranešti apie pažeidimus gamtoje, daugėja.
Statistika rodo, kad per šį pusmetį iš gyventojų gauti 7186 pranešimai iš Bendrojo pagalbos centro. Lyginant su 2015 metų tuo pačiu pusmečiu pranešimų apie pažeidimus padaugėjo net 1493 arba 26 procentais. Vadinasi, žmonės pasitiki, mato, kad į jų pranešimus yra reaguojama. Pranešama ne tik apie brakonieriavimą, sužalotus gyvūnus, vandens taršą, bet ir apie šiukšlintojus, apie žolės degintojus ir įvairiausius pažeidimus, kai niokojama gamta.
Aš manau, kad statistika atspindi ne tai, kad daugėja teršėjų, o vis daugiau norinčių savo aplinką matyti švarią, gamtą - nesužalotą. Žmonės labai noriai pranešinėja apie piktybinius ar tiesiog nesusipratusius piliečius. Aktyviausi, žinoma, yra žvejai, kurie praneša apie įvairius brakonieriavimo atvejus, taip pat yra ir daug žmonių, kurie yra tiesiog neabejingi, pamatytiems šiukšlinimo, agresyvaus elgesio su gyvūnais, su gamta atvejams. Pavyzdžiui, 2015 metais tuo pačiu laikotarpiu įvairiausių pranešimų apie šiukšlinimą buvo gauta per 500, tuo tarpu jau šiais metais per tą patį periodą sulaukėm net pora šimtų skambučių daugiau apie tai, kad yra šiukšlinama.
Vadinasi, yra problemų, reikia jas spręsti. Jeigu su jomis nesitaiksto aplinką tausojantys gyventojai, tai juolab neturime taikstytis ir mes, aplinkosaugininkai. Todėl manau, kad už numestą nuorūką 200 eurų yra dar per mažai, tad manau, jog baudos už šiukšlinimą turi didėti.