Niekam nėra paslaptis, kad šiuo metu daugiabučių renovacijos procesas vyksta vangiai. Net pats žodis renovacija turbūt daugeliui jau sukelia neigiamas emocijas. Taip yra todėl, kad pats procesas siejamas su sudėtingomis biurokratinėmis procedūromis, finansine rizika ir neaiškiu rezultatu.
Tie, kurie vis dėlto atliko savo daugiabučio renovaciją, sako niekada daugiau nekartotų tų kryžiaus kelių. Gerai, jei jie gali pasidžiaugti teigiamu rezultatu, bet dažniausiai viešumoje mirga nesėkmingi pavyzdžiai. Pirma, daugeliui sunku ryžtis nueiti į banką ir savo vardu imti paskolą 10-čiai ar daugiau metų. Antra, tik nedaugelis gyventojų susiję su statybomis ar turi inžinerinį išsilavinimą, todėl prižiūrėti renovacijos darbus, kad jie išties būtų efektyvūs, gali ne kiekvienas.
Akivaizdu, kad profesionali būsto atnaujinimo vadyba, patraukliau suorganizuotas procesas ir geresnės finansavimo sąlygos pakeistų visuomenės požiūrį į daugiabučių renovaciją ir sutrumpintų bei palengvintų kelią į sėkmė. Būtent tai ir siūlo Vilniaus miesto savivaldybė. Šiuo metu mes pristatome vilniečiams koncepciją, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybė siūlo organizuoti būsto atnaujinimą be paskolinių įsipareigojimų gyventojams. Matydami, kad žmonės yra linkę pritarti šiai iniciatyvai, mes aktyviai imsimės veiksmų, kurie užtikrins ne didesnes, o galbūt ir mažesnes sąskaitas jau iškart po pastato atnaujinimo.
Kaip teisingai pažymėjo gerb. M.Panavas, pirmasis naujos Vilniaus miesto savivaldybės programos etapas baigėsi liepos 1 d. Rezultatai mus džiugina – projektą įgyvendinanti VŠĮ „Atnaujinkime miestą“ sulaukė gausybės pasiteiravimų ir buvo užpildyta keliasdešimt paraiškų. Dabar prasidės detali kiekvieno atvejo analizė, projekto rengimas.
Taip pat turiu nuraminti gyventojus: paraiškos priimamos ir toliau, todėl ir bendrijos, ir kiti daugiabučių atstovai laukiami VŠĮ „Atnaujinkime miestą“. Vilniaus miesto savivaldybė neturi nusistačiusi ribos kiek - 100 ar 1000 daugiabučių - bus atnaujinta. Tiesa, yra sudėlioti prioritetiniai rajonai, t.y. seniausi pagal amžių daugiabučių kvartalai, kuriuos vis dar verta atnaujinti. Pirmasis iš jų – Žirmūnų rajonas, toliau – kitoje Neries pusėje esantis Antakalnis.
Vis dėlto, mūsų esminis tikslas - kad visi vilniečiai mažiau mokėtų už šilumos suvartojimą ir gyventų komfortabiliai. Vienas iš kelių tai įgyvendinti – daugiabučių renovacija. Dabartinė daugelio daugiabučių būklė yra probleminė ir techniniu, ir energijos vartojimo požiūriu ir ši problema metai iš metų gilėja, nes vis daugiau pinigų skiriama komunalinėm sąskaitoms apmokėti, o ne pastatų būklei pagerinti. Tokiuose pastatuose gyvena didžioji mūsų visuomenės dalis. Todėl drįsčiau teigti, kad problema pasiekė nacionalinį lygį ir privalome veikti, o ne tik skėsčioti rankomis ir kaltinti žmones dėl abejingumo.
Tačiau čia susiduriame su įstatyminės bazės netobulumu. Ji pritaikyta tik vienam vieninteliam renovacijos modeliui, kurio neefektyvumą matome. Įstatyminė bazė turėtų būti tokia, kad valstybės taikomos lengvatos skatintų atsirasti naujus daugiabučių atnaujinimo finansavimo modelius, o ne atvirkščiai, kaip yra dabar.
Dar kartą noriu padėkoti gerb. M.Panavui, kad šis nepabijojo viešai užduoti klausimų, kurie rūpi daugeliui gyventojų. Taip pat kviečiu visus politikus ne tik kalbėti, bet bendradarbiauti ir realiai spręsti įsisenėjusias problemas, kurios kiekvienais metais vis gilėja ir skatina Lietuvos gyventojų nusivylimą savo valstybe.