Tačiau šiemet atrankos būdu bus pakviesta tik 3 tūkst. prievolininkų, kitąmet - dar šiek tiek. Ar grėsmės nacionaliniam saugumui akivaizdoje tik tiek teišgalime - papildyti kariuomenę 1,5 % visų potencialių šauktinių!
Atnaujinant ginkluotos gynybos koncepciją, kitąmet planuojama steigti antrąją sausumos brigadą, šiek tiek įsigyti naujų prieštankinių ir priešlėktuvinių ginklų. Tai - neabejotinai reikalingi sprendimai, juos galėjome priimti dar praeitą pavasarį, reaguojant į radikaliai pasikeitusią saugumo aplinką.
Šauktinių kariuomenė ir moderni ginkluotė – tai vienintelis būdas agresyvų kaimyną turinčiai nedidelei Lietuvai užtikrinti veiksmingus (atgrasančius) gynybinius pajėgumus, kurių pakaktų, kol sulauktume kolektyvinės NATO partnerių pagalbos. Bet gausesnė ir modernesnė kariuomenė reikalinga dabar – po penkerių metų, neduok Dieve, gali būti ir per vėlu....
Teisingiau būtų sakyti, jog realioje geopolitinėje situacijoje, kol Rusija netaps taikia demokratine, vakarietiška valstybe Lietuvai būtina ne epizodiškai, bet nuolat stipri kariuomenė. Lygiuotis derėtų į Izraelį ir Šveicariją, ar bent Suomiją, Austriją, Estiją. Gyvybiškai svarbu, kad kiekvienas suaugęs vyras taptų parengtu rezervistu, o tam reikalinga nuolatinė (o ne laikina) ir visuotina šauktinių kariuomenė, aprūpinta šiuolaikiniais ginklais, žinoma, pastiprinta profesionaliais greitojo reagavimo ir kitais aukštos parengties daliniais.
Iškilus atviros ir paslėptos agresijos grėsmei, deja, nepakanka keleto tūkstančių šauktinių kareivių. Negi tik tiek per dvejus metus išgalime? Ar per 25 Nepriklausomybės metus neapkerpėjome!
Beje, pagal loterijos atranką parinkti (savotiškai nubausti !) jaunuoliai netaps pakankamai motyvuotais Tėvynės gynėjais? Garbinga valstybės gynėjo pareiga rasis tik tada, kai šauktinių karinė tarnyba taps privaloma visiems, o ne pavieniams prievolininkams.
Tikiu, kad šalis turi daugiau administracinių ir finansinių gebėjimų – reikalingi tik ryžtingesni politiniai sprendimai. Vadovaujantis šalies Konstitucija derėtų per keletą metų į privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukti visus jaunuolius iki 26 metų. Galbūt pakaktų ir 6 mėnesių pradiniam (baziniam) parengimui, bet privalomąją tarnybą turėtų atlikti visi šauktinio amžiaus prievolininkai taip, kaip tai įpareigoja Konstitucijos 139 straipsnis, kurį šalies institucijos įsigudrino pažeidinėti.
Pasigirsta dejuojančių, jog krašto gynybai teks išleisti daugiau lėšų, tarsi piliečių ir valstybės saugumas būtų nereikalinga prabanga. Žinoma, veiksmingai atgrasinimo politikai prireiks didesnių išteklių. Tačiau turime pripažinti, jog šalies saugumo vertybę – galimybę piliečiams ramiai gyventi - buvome gėdingai numenkinę žemiau 1 % BVP, tarsi nematytume kokių tragiškų pasekmių atvirai užslėpta karinė agresija atnešė Rytų Ukrainos gyventojams, kur gyvenimus prarado daugybė žmonių.
Kolektyvinės gynybos NATO sudėtyje išlaidos yra keleriopai mažesnės, nei pavienės gynybos atveju, kuriai tektų skirti bent 7 -10 % BVP. Bet pastaraisiais metais Lietuvos visuomenėje jau buvo įsivyravusios išlaikytinių nuotaikos, nenoras vykdyti net prisiimtų menkų įsipareigojimų.
Nevertėtų piktintis, kai JAV ar kitos NATO lyderės kartais daugiau rūpinasi savo gyvybiniais interesais, o ne Lietuvos, kuri pati iki šiol abėjingai žiūrėjo į savo saugumą. Negi kitiems mes turime rūpėti labiau, nei patys rūpinamės savimi!
Nepaisant paskelbtų daugybės bendrapartinių susitarimų ir skambių strategijų, nuolat šiurkščiai pažeidinėjome finansinį įsipareigojimą NATO dėl minimalaus gynybos biudžeto. Bent dabar nebeturėtume manipuliuoti nacionaliniu saugumu. Privalome jau kitais metais padidinti šalies gynybos biudžetą iki 2 % BVP normatyvo.
Tikiu, jog agresijos atveju NATO partneriai įvykdys savo įsipareigojimą. Ypač jei Lietuva pati vykdys narystės finansinę prievolę ir nesuteiks preteksto kurioms nors toliau nuo Rusijos esančioms valstybėms išsisukinėti nuo nelengvos pareigos.
Neturėtume savęs užliūliuoti ir skambiais, kartais prie provokacijos ribos priartėjančiais pareiškimais, kuriais deja nesumažinsime agresyvaus kaimyno keliamos grėsmės.
Nesiūlau mažinti nei pensijų, nei atlyginimų ar socialinių išmokų iš biudžeto. Lietuvos saugumui - svarbiausiam politikos prioritetui – užtikrinti šalies valdžia privalėtų nedelsiant skirti bent keletą procentų iš milijardinių valstybės atsargų, kurias šiuo metu Lietuvos bankas nuostolingai „varto“ užsienyje. Gal pakaktų ir palūkanų iš šio atsargos kapitalo, jei jis būtų tinkamai investuotas. Taip pat prasminga būtų šalies gynybai paskirti piliečių 1990 metais blokados fondui paaukotą auksą.
Norėčiau priminti, jog investicijos į Krašto apsaugą paprastai atsiperka ir ekonomiškai, nes nesaugią, pažeidžiamą valstybę dažnai aplenkia didžiausios ir efektyviausios investicijos, iš jos traukiasi ir vietinis kapitalas.
Gausi kariuomenė ir šiuolaikinė ginkluotė Lietuvai reikalinga ne kariavimui, bet išorinės agresijos atgrasymui. Kviesčiau viešais pasisakymais padrąsinti Lietuvos politikus ryžtingiau stiprinti šalies ginkluotą gynybą.