Seniai, labai seniai buvo toks Lietaus miškas. Valdė tą valstybę Ledo karalienė. O šiaip kita valdžia buvo tokia pat kaip šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse: buvo politinės partijos, visi miško gyventojai rinko parlamentą, buvo Vyriausybė su ministru pirmininku ir ministrais.
Viskas vyko panašiai kaip ir kituose miškuose. Opozicija pliekė poziciją, pozicija nelabai skaitėsi su opozicija ir t.t.
Noriu papasakoti apie tai, kas pradėjo dėtis Lietaus miške, kai priartėjo rinkimai į jo parlamentą. Tuo metu mišką valdė Sakalų partija koalicijoje su Darbščiųjų bitelių ir Tvarkingųjų apuokų partijomis.
Ledo karalienė labai nemėgo visų valdančiųjų partijų. Darbščiųjų bitelių partija jai visą laiką buvo įtartina, jai atrodė, kad toje partijoje vien bitės plėšikės ir tranai. Tas buvo visiems aišku.
Bet miško gyventojų dauguma nesuprato, kodėl ypatingą priešiškumą Ledo karalienė jautė Sakalų partijai, nes jaunystėje pati buvo viena iš jų.
Ledo karalienės partijomis favoritėmis buvo Kregždučių partija ir Laisvųjų žuvėdrų partija. Laisvųjų žuvėdrų vadui daug kas pranašavo labai aukštą politinę karjerą, gal net išrinkimą miško karaliumi.
O su Kregžde-patriarche Ledo karalienė dažnai tardavosi, kurdavo strategijas ateičiai. Pikti liežuviai pasakojo, kad jie suplanavo, kad po rinkimų mišką valdys Kregždučių, Laisvųjų žuvėdrų ir bekylančios Kurmių ir varlių partijų koalicija.
Miško gyventojai politika mažai domėjosi, bet karalienę mylėjo, apie tai kasdien pranešdavo ponas Tetervinas. Jis taip pat pranešdavo, kad gyventojai myli ir ministrą pirmininką, tiesa, kiek mažiau.
Artėjant rinkimams, Karalienė labai susirūpino, nes pagal pono Tetervino duomenis ministrą pirmininką ir jo Sakalų partiją miško gyventojai vis tebemyli.
Kas galėtų paneigti, kad ji nesukvietė visų miško tvarkdarių, kuriuos ji skirdavo, ir nepasakė: „Kas čia per tvarka, aš jus skyriau, o jūs beveik nieko nerandate, kas įrodytų, kad partijose – vagys?“
Ir pasileido visi tvarkdariai partinių vagių gaudyti. Ir medžioklė buvo sėkminga – su 175 000 miškapinigių maišeliu buvo pagautas Laisvųjų žuvėdrų vadas, o su 25 000 – viena iš vadovaujančių bitelių.
Dėl bitelių, tai Ledo karalienė nenustebo, bet ją ir visą mišką ištiko šokas – kaip? Garsiausias žuvėdrų šauklys apie savo ir partijos skaidrumą pagautas už rankos!!! Ką daryti? Ne tas pagautas. Juk reikėjo sukompromituoti ką nors iš Sakalų.
Tuo metu Laisvųjų žuvėdrų ir Darbščiųjų bitelių partijos nutarė, kad įkliuvę jų vadai turi atsistatydinti, tapti privačiais gyvūnais, tada niekas negalės nieko skelbti apie vykstančius ikiteisminius tyrimus, ir iki rinkimų bus ramu.
Bet ponas Tetervinas pranešė kad miško gyventojų meilė Laisvųjų žuvėdrų partijai gerokai sumažėjo. Ką daryti? Kas žino, kas ir kur sukūrė planą, kad kuo skubiau reikia skandalo su kuriuo nors Sakalų ministru.
Ledo karalienei nepatiko Miško apsaugos ministras. Nežinia kodėl, gal kad buvo taikesnis už Ledo karalienę? Taigi buvo pasirinktas jis. Juo labiau, kad jis valdė didžiules sumas miškapinigių. Kažkas išgirdo, kad Miško apsaugos ministras pagavo vagį iš kariuomenės, kuris nupirko prabangius indus kareivėliams už 4000 miškapinigių.
Bjaurusis ministras pagailėjo kareivėliams tų prabangių šaukštų, užrakino sandėlyje pasakęs, kad tai – daiktiniai įrodymai, atliko tyrimą, atidavė visus įrodymus tvarkdariams, sukūrė specialią tarnybą savo ministerijoje.
Tvarkdariai nerado nusikaltimo, tuomet įkyrusis ministras kreipėsi į aukštesniuosius tvarkdarius, kurie taip pat atsakė, kad nėra nusikaltimo. Niekas nesuprato, kodėl tvarkdariai neieško vagių, bet gal jiems pasirodė juokinga lakstyti paskui smulkius vagišius, kol laisvėje šimtatūkstantinių maišelių nešiotojai?
Ir vėl niekas nežino, kas sukūrė planą, bet pagal jį visi pradėjo kartoti, kad Miško apsaugos ministras kaltas ir turi atsistatydinti. Ledo karalienė pasakė savo verdiktą: „Kaltas. Turi atsistatydinti.“
Kažkas dar bandė aiškinti, kad kariuomenės vadas ponas Vabalas turėtų atsakyti už savo tarnybos veiksmus. Bet ponas Vabalas melagingai pareiškė, kad tuos šaukštus nupirko Miško apsaugos ministerijos tarnyba, o ne kariuomenės tarnyba (pats savo ausimis girdėjau šį pareiškimą per paukščių radiją).
Meluoti ir šmeižti ministrą puolė visi, kas tik galėtų turėti naudos – opozicija, Darbščiųjų bitelių partijos atstovai. Visi stengėsi pajungti įvairias miško tarnybas, kurios manipuliavo informacija, plyšavo vienas kitą perrėkdami, kad ministras turi atsistatydinti, nes jis atsakingas už viską, kas vyksta Miško apsaugos sistemoje.
„Vaikai, o kaip Jums atrodo, kas turėtų atsistatydinti?‘ – paklausė senelis. Čia maža mergaitė tvirtai pareiškė: „Atsistatydinti turi Vabalas ir Ledo karalienė“.
Net senelis nustebo: „Kodėl?“ -„Vabalas turi atsistatydinti ne todėl, kad jo tarnyba kalta, reikia tą tarnybą nubausti. Bet Vabalas turi atsistatydinti dėl to, kad melavo“.- „Bet juk melavo ir kregždės, ir darbščiosios bitės!“ – „Seneli, kaip sekei savo ankstesnėse pasakose, politikai gali meluoti ir paskui pasakyti, kad tai buvo tik jų nuomonė.
Bet kariuomenės vadas nėra politikas, jis negali meluoti“. – „Na, gerai, bet kodėl turi atsistatydinti Ledo karalienė?“ – „Kaip kodėl? Ji gi sakė, kad atsistatydinti turi tas, kas valdo Miško apsaugos sistemą. O ji vadovauja Miško gynybos tarybai, todėl ji ir yra atsakinga už viską, kas vyksta Miško apsaugos sistemoje ir kariuomenėje“.
O kaip atrodo Jums?
Pasaką užrašė Giedrė Purvaneckienė, Seimo narė